Naujas drabužis iš parduotuvės ne visada yra toks nekaltas, kaip atrodo ant pakabos. Jeigu audinys turi aštrų cheminį kvapą, labai intensyvią spalvą, dirbtinį blizgesį ar standžią apdailą, verta būti atsargesniems. Tekstilės gamyboje naudojami dažikliai, apdailos medžiagos ir kiti cheminiai priedai jautresniems žmonėms gali sukelti odos dirginimą, niežėjimą ar alerginę reakciją.
Kodėl problema slypi ne tik sintetikoje
Dažnai manoma, kad rizikingi gali būti tik pigūs sintetiniai drabužiai. Tačiau tai nėra visiškai tiesa. Sintetiniai audiniai išties dažnai apdorojami įvairiais priedais, kad būtų elastingesni, atsparesni dėmėms, vandeniui ar mažiau glamžytųsi. Vis dėlto ir natūralūs audiniai, tokie kaip medvilnė ar linas, gali būti dažyti, balinti, minkštinti ar kitaip chemiškai apdoroti.
Todėl vien užrašas „medvilnė“ ant etiketės dar negarantuoja, kad audinys visiškai švelnus odai. Svarbu ne tik pluoštas, bet ir tai, kaip drabužis buvo gamintas, dažytas, apdorotas ir laikytas.
Tekstilės pramonėje gali būti naudojami dažikliai, tirpikliai, sunkieji metalai ar kitos medžiagos. Europos Sąjungoje pavojingų junginių naudojimas yra ribojamas, tačiau vartotojas dažniausiai nemato visos gamybos grandinės. Etiketėje paprastai nurodoma audinio sudėtis, skalbimo taisyklės, gamintojas ar kilmės šalis, bet ne visas cheminių priedų sąrašas.
Būtent todėl kai kurie drabužiai gali nustebinti nemaloniai: atrodo gražiai, kainuoja pigiai, bet vos apsivilkus pradeda graužti odą, atsiranda paraudimas arba niežėjimas. Ypač atsargūs turėtų būti žmonės, linkę į alergijas, vaikai ir tie, kurių oda jautri.
Kokie ženklai turėtų priversti suklusti
Pirmas signalas – kvapas. Jei naujas drabužis stipriai kvepia chemikalais, plastiku, dažais ar kažkuo aitriu, jo nereikėtų iškart vilktis ant kūno. Toks kvapas nebūtinai reiškia rimtą pavojų, bet jis rodo, kad audinyje ar jo apdailoje gali būti likusių medžiagų, kurios jautriai odai nepatiks.
Antras ženklas – labai intensyvi spalva. Ryškūs juodi, neoniniai, sodriai mėlyni ar raudoni audiniai dažnai būna labiau dažyti. Jei spalva tepa rankas, vidinę etiketę, kitus audinius ar skalbiant greitai nudažo vandenį, verta būti atsargiems.
Trečias požymis – standi, slidoka, nenatūraliai blizgi ar tarsi „padengta“ audinio tekstūra. Tokia apdaila dažnai naudojama tam, kad drabužis atrodytų patraukliau, būtų atsparesnis vandeniui, dėmėms ar glamžymuisi. Problema ta, kad būtent apdailos medžiagos kartais labiausiai dirgina odą.
Ypatingą dėmesį verta skirti drabužiams, kurie tiesiogiai liečiasi su kūnu: apatiniams, pižamoms, sportinei aprangai, tamprėms, marškinėliams, vaikų drabužiams. Sportiniai drabužiai dažnai gaminami taip, kad greitai džiūtų, atstumtų drėgmę ar būtų elastingi, todėl jų apdorojimas gali būti intensyvesnis.
Dar viena grupė – lietpalčiai, vandeniui atsparūs drabužiai, avalynė ir techninė apranga. Juose gali būti naudojamos medžiagos, skirtos atstumti vandenį ir dėmes. Būtent tokie gaminiai dažniau siejami su PFAS – vadinamosiomis „amžinosiomis cheminėmis medžiagomis“, kurios kelia susirūpinimą dėl patvarumo aplinkoje ir galimo poveikio sveikatai.
Ką padaryti prieš pirmą kartą apsivelkant
Paprasta taisyklė: naują drabužį, ypač dėvimą prie odos, geriausia išskalbti prieš pirmą kartą apsivelkant. Tai padeda pašalinti dalį gamybos, transportavimo ir laikymo metu likusių medžiagų, dulkių, dažų ar apdailos likučių.
Tai ypač svarbu apatiniams, pižamoms, vaikų drabužiams, sportinei aprangai, patalynei ir viskam, kas ilgai liečiasi su oda. Jei drabužis po pirmo skalbimo vis dar stipriai kvepia chemikalais, šiurkščiai dirgina odą ar dažo kitus audinius, geriau jo nenešioti.
Verta atkreipti dėmesį ir į sertifikatus. Tokie ženklai kaip „Oeko-Tex“ ar „GOTS“ gali rodyti, kad gaminys tikrintas pagal tam tikrus saugos ar ekologiškumo kriterijus. Tai nėra absoliuti garantija, bet vartotojui tai geresnis orientyras nei vien graži etiketė ar žema kaina.
Perkant drabužius jautriai odai, vaikams ar alergiškiems žmonėms, geriau rinktis aiškios kilmės gaminius, vengti labai stipriai kvepiančių audinių ir nesivaikyti vien pigiausios kainos. Jeigu drabužis kainuoja įtartinai mažai, turi aštrų kvapą ir neaiškią sudėtį, rizika nusipirkti prastos kokybės gaminį didesnė.
Kada reakcijos nereikėtų ignoruoti
Jei apsivilkus naują drabužį oda parausta, pradeda niežėti, atsiranda bėrimas, perštėjimas ar patinimas, pirmiausia reikėtų drabužį nusivilkti ir odą nuplauti vandeniu. Jeigu reakcija stipri, kartojasi arba nepraeina, verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
Ypač atsargiai reikėtų vertinti reakcijas vaikams. Jų oda jautresnė, o organizmas dar vystosi, todėl net tai, kas suaugusiajam sukelia tik nedidelį diskomfortą, vaikui gali tapti ryškesniu dirginimu. Dėl tos pačios priežasties vaikų drabužius prieš dėvint reikėtų skalbti visada.
Toksiškų ar dirginančių medžiagų drabužiuose tema neturėtų kelti panikos. Dauguma kasdien dėvimų drabužių nesukelia problemų, ypač jei jie tinkamai išskalbti ir pasirinkti iš patikimų gamintojų. Tačiau aklai pasitikėti vien tuo, kad daiktas parduodamas parduotuvėje, taip pat nereikėtų.
Svarbiausia taisyklė paprasta: uostykite, lieskite, skaitykite etiketę ir skalbkite prieš dėvėdami. Drabužis turi būti ne tik gražus ir pigus, bet ir saugus odai. Jei audinys nuo pirmos minutės kelia įtarimą, geriau jo atsisakyti, nei vėliau aiškintis, kodėl oda sureagavo į naują pirkinį.
