Amarai – vieni tų kenkėjų, kurie darže ir sode pasirodo tyliai, bet labai greitai tampa tikra bėda. Iš pradžių ant jauno ūglio pamatai vos kelis vabzdžius, o po kelių dienų jų jau pilna ant serbentų, rožių, agurkų, pupelių ar kitų augalų. Lapai ima suktis, ūgliai silpsta, augalai atrodo praradę jėgas, o šalia neretai pradeda sukiotis ir skruzdėlės, kurios amarus tarsi „prižiūri“. Tokiu metu dažnam norisi griebtis stiprios chemijos, bet tai ne visada geriausias sprendimas, ypač jei kalbame apie vaisinius augalus, daržoves ar lysves, kuriose norisi kuo natūralesnės priežiūros.
Įdomiausia tai, kad pagalba gali augti tiesiog po kojomis. Paprastoji bitkrėslė – geltonais, į mažas sagas panašiais žiedais žydintis augalas – daugeliui atrodo kaip eilinė piktžolė. Ji auga pakelėse, pievose, apleistuose sklypuose, miško pakraščiuose ir dažnai lieka nepastebėta. Tačiau sodininkai nuo seno žino, kad jos stiprus, kartokas, į kamparą panašus kvapas ir veikliosios medžiagos gali padėti atbaidyti bei naikinti amarus. Tinkamai paruoštas bitkrėslės nuoviras tampa paprasta, pigi ir gana veiksminga priemone, kurią galima naudoti be brangių pesticidų.
Kodėl būtent bitkrėslė padeda nuo amarų
Bitkrėslės veikimo paslaptis siejama su tujone – natūralia medžiaga, kurios yra šiame augale. Būtent dėl jos bitkrėslė turi tokį specifinį kvapą ir gali veikti kaip natūralus insekticidas. Amarams toks tirpalas yra nepalankus: jis trikdo jų gyvybines funkcijas, silpnina kenkėjus ir gali padėti greitai sumažinti jų kiekį ant augalų. Dėl to bitkrėslės nuoviras dažnai naudojamas rožėms, serbentams, agurkams, kopūstams ir kitiems augalams, kuriuos amarai mėgsta užpulti pirmiausia.
Vis dėlto su šiuo augalu reikia elgtis protingai. Bitkrėslė nėra paprasta „nekalta žolelė“ – ji turi stiprių veikliųjų medžiagų, todėl nuoviro nereikėtų pilti bet kur ir bet kokiais kiekiais. Ruošiant tirpalą verta mūvėti pirštines, nenaudoti virtuvinių indų, iš kurių vėliau bus gaminamas maistas, ir neleisti vaikams ar gyvūnams žaisti su paruoštu koncentratu. Tai natūrali priemonė, bet natūrali nereiškia visiškai neribotai saugi.
Ko reikės tirpalui paruošti
Norint pasigaminti priemonę nuo amarų, reikės apie 500 g šviežių bitkrėslės stiebų ir žiedų. Jei turite džiovintos žaliavos, pakaks maždaug 200 g. Taip pat reikės 5 litrų vandens, didesnio indo virimui, marlės arba smulkaus sietelio nukošimui ir purkštuvo. Geriausia rinkti žydinčią bitkrėslę, nes tuo metu jos kvapas ir veikliųjų medžiagų kiekis būna stipresnis.
Surinktą augalinę medžiagą reikia susmulkinti. Kuo smulkiau supjaustysite stiebus ir žiedus, tuo geriau veikliosios medžiagos pereis į vandenį. Susmulkintą bitkrėslę sudėkite į indą, užpilkite 5 litrais vandens ir statykite ant vidutinės ugnies. Mišinį užvirinkite, tada sumažinkite kaitrą ir virkite apie 20 minučių. Po to indą nukelkite nuo viryklės ir palikite, kol nuoviras visiškai atvės kambario temperatūroje.
Atvėsusį koncentratą reikia nukošti per marlę arba smulkų sietelį, kad purkštuve neliktų augalų likučių. Tai svarbu, nes neperkoštas skystis gali užkimšti purkštuką. Gautas koncentratas prieš naudojimą skiedžiamas švariu vandeniu santykiu 1:3. Tai reiškia, kad vienai daliai bitkrėslės nuoviro reikia trijų dalių vandens. Iš 5 litrų bazinio tirpalo galima pasiruošti gana daug purškimui tinkamos priemonės.
Kaip tinkamai purkšti augalus
Paruoštą tirpalą supilkite į purkštuvą ir purkškite amarų apniktus augalus. Labai svarbu neapsiriboti tik viršutine lapų puse. Amarai dažniausiai slepiasi lapų apačioje, ant jaunų ūglių, pumpurų ir minkštų augalo dalių, todėl būtent toms vietoms reikia skirti daugiausia dėmesio. Purškimas turi būti kruopštus, bet ne toks, kad nuo augalo varvėtų srovės.
Geriausias laikas purkšti – vakaras arba debesuota diena. Karštą saulėtą dieną purkšti nereikėtų, nes ant lapų likę lašeliai gali paskatinti nudegimus. Be to, vakare tirpalas ilgiau išlieka ant augalo ir nespėja taip greitai išgaruoti. Jei po purškimo netrukus nulijo, procedūrą gali tekti pakartoti.
Poveikis dažniausiai tampa pastebimas per kelias valandas, tačiau nereikia tikėtis, kad vienas purškimas visam sezonui išspręs problemą. Jei amarų labai daug, apdorojimą galima pakartoti po kelių dienų. Profilaktiškai augalus galima purkšti kas porą savaičių, ypač aktyvaus augimo ir vaisių mezgimo metu, kai jauni ūgliai labiausiai vilioja kenkėjus.
Kodėl tirpalą reikia naudoti tą pačią dieną
Bitkrėslės nuoviras geriausiai veikia šviežias. Laikant jį ilgiau, veikliosios medžiagos palaipsniui skyla, kvapas silpnėja, o insekticidinis poveikis mažėja. Todėl neverta prisivirti didelio kiekio „atsargai“. Geriau paruošti tiek, kiek planuojate sunaudoti tą pačią dieną.
Jeigu liko šiek tiek tirpalo, jo nereikėtų laikyti virtuvėje, šalia maisto ar vaikams pasiekiamoje vietoje. Geriausia naudoti atskirus sodo indus ir aiškiai žinoti, kam jie skirti. Tai paprasta saugumo taisyklė, kuri ypač svarbi dirbant su stipriai veikiančiais augalų nuovirais.
Bitkrėslė gali padėti ir kaip atbaidanti priemonė
Bitkrėslę galima naudoti ne tik purškimui. Šviežias jos kekes galima padėti prie lysvių, po krūmais arba šalia augalų, kuriuos dažniausiai puola amarai. Stiprus aromatas gali atbaidyti ne tik amarus, bet ir skruzdėles. Tai svarbu, nes skruzdėlės dažnai perneša amarus ant augalų ir saugo juos dėl saldžių išskyrų, kurias amarai palieka.
Kai kurie sodininkai bitkrėslę sodina sklypo pakraščiuose arba prie daržo perimetro, kad ji veiktų kaip natūralus kvapų barjeras. Ji gali padėti mažinti kai kurių kenkėjų aktyvumą, tačiau reikia nepamiršti, kad bitkrėslė pati gali plisti gana agresyviai. Jei nenorite, kad ji užimtų per daug vietos, geriau neleisti jai nekontroliuojamai sėklintis ir laiku nupjauti peržydėjusius žiedynus.
Kokius augalus galima purkšti
Bitkrėslės tirpalas dažniausiai naudojamas ten, kur amarai sukelia daugiausia bėdų: ant rožių, serbentų, agrastų, agurkų, pupelių, kopūstų, dekoratyvinių augalų ir jaunų vaismedžių ūglių. Vis dėlto prieš purškiant visą augalą verta atlikti mažą bandymą. Nupurkškite vieną ar kelis lapus ir palaukite parą. Jei lapai neparuduoja, nesusisuka ir neatsiranda dėmių, galima purkšti visą augalą.
Ypač atsargiai reikėtų elgtis su labai jaunais, silpnais arba nuo sausros nukentėjusiais augalais. Net natūralūs tirpalai jiems gali būti per stiprūs. Tokiais atvejais geriau naudoti silpnesnį skiedinį ir purkšti vakare, kai augalas nepatiria karščio streso.
Ar ši priemonė visiškai saugi bitėms ir boružėms?
Dažnai sakoma, kad bitkrėslė saugesnė naudingiems vabzdžiams nei cheminiai pesticidai. Vis dėlto purškiant bet kokia insekticidine priemone, net ir augaline, reikėtų saugoti bites, kamanes ir kitus apdulkintojus. Todėl nežydinčius augalus purkšti saugiau, o žydinčių augalų geriau nepurkšti tiesiai ant žiedų. Geriausias laikas – vakaras, kai apdulkintojai jau nebeskraido taip aktyviai.
Boružės yra natūralūs amarų priešai, todėl jeigu jų ant augalo daug, verta neskubėti purkšti visko iš eilės. Kartais pakanka nuplauti dalį amarų vandens srove, pašalinti labiausiai pažeistus ūglius ir leisti boružėms atlikti savo darbą. Bitkrėslės nuoviras labiau tinka tada, kai amarų jau labai daug ir augalas akivaizdžiai silpsta.
Papildomi būdai sustiprinti apsaugą nuo amarų
Vien tik purškimas nėra vienintelis kelias. Norint ilgiau apsaugoti augalus, verta kartu kovoti ir su skruzdėlėmis, nes jos dažnai prisideda prie amarų plitimo. Taip pat naudinga vengti perteklinio azoto tręšimo. Kai augalas gauna per daug azoto, jis išaugina daug minkštų, sultingų ūglių, kuriuos amarai labai mėgsta. Subalansuota mityba padeda augalams augti tvirtesniems.
Svarbu ir reguliariai apžiūrėti augalus. Amarų koloniją lengviausia sustabdyti pradžioje, kol ji dar maža. Jei lapai jau susisukę, o ūgliai aplipę kenkėjais, darbo bus daugiau. Todėl verta kartą per kelias dienas patikrinti jaunus ūglius, lapų apačią ir pumpurus. Ankstyvas pastebėjimas dažnai leidžia apsieiti be stiprių priemonių.
Kodėl verta išbandyti šį metodą
Bitkrėslės nuoviras patrauklus tuo, kad beveik nieko nekainuoja. Augalas auga daugelyje vietų, jo nereikia pirkti, o paruošimas paprastas. Tai geras pasirinkimas tiems, kurie nori sumažinti cheminės apsaugos naudojimą sode ir darže. Be to, ši priemonė gali būti naudojama ne tik kovai su amarais, bet ir kaip dalis bendros augalų apsaugos sistemos.
Tačiau svarbiausia – naudoti ją atsakingai. Rinkite bitkrėslę švariose vietose, toliau nuo judrių kelių ir užterštų zonų. Tirpalą ruoškite atskiruose induose, purkškite vakare, nepurkškite žiedų ir stebėkite augalų reakciją. Tada ši paprasta piktžolė gali tapti tikru pagalbininku sode.
Amarai gali atrodyti kaip neišvengiama vasaros bėda, bet ne visada reikia pradėti nuo stiprios chemijos. Kartais pakanka prisiminti senus sodininkų metodus ir panaudoti tai, kas auga visai šalia. Bitkrėslė – vienas iš tokių augalų: nepastebimas, aitriai kvepiantis, dažnai laikomas piktžole, bet tinkamai panaudotas gali padėti apsaugoti rožes, serbentus, agurkus ir kitus augalus nuo įkyrių amarų.
