„Nissan“ paskelbti atleidimai Europoje nėra tik dar viena bloga žinia automobilių sektoriuje. Japonijos gamintoja planuoja mažinti apie 900 darbo vietų Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje ir Ispanijoje, o vienas ryškiausių signalų sklinda iš Sanderlando gamyklos: didžiausia Jungtinės Karalystės automobilių gamykla veikia tik maždaug puse pajėgumo.
Atleidimai palies maždaug dešimtadalį „Nissan“ darbuotojų Europoje
„Nissan“ Europoje šiuo metu dirba apie 9,3 tūkst. žmonių. Planuojami atleidimai turėtų paliesti apie 900 darbuotojų – maždaug dešimtadalį bendrovės europinės darbo jėgos. Darbuotojai apie numatomus pokyčius, britų žiniasklaidos duomenimis, buvo informuoti per vidinius bendrovės pokalbius.
Atleidimai numatomi keliose šalyse – Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje ir Ispanijoje. Tačiau daugiausia dėmesio dabar krypsta į Sanderlandą šiaurės rytų Anglijoje. Tai ne šiaip dar viena gamykla: joje dirba apie 6 tūkst. žmonių, todėl bet koks sprendimas dėl gamybos apimčių čia tampa ne tik įmonės, bet ir viso regiono klausimu.
Bendrovė, kaip skelbiama, planuoja sujungti dvi Sanderlando gamybos linijas. Toks žingsnis paprastai reiškia vieną dalyką – dabartinis gamybos mastas nebeatitinka realios paklausos ir sąnaudų. Kitaip tariant, gamykla yra per didelė tam kiekiui automobilių, kurį dabar apsimoka gaminti.
Būtent čia ir matyti pagrindinė problema: automobilių gamintojai Europoje turi milžinišką infrastruktūrą, bet rinka nebeauga taip, kad ją lengvai išlaikytų.
Nuostoliai privertė „Nissan“ spausti stabdį
Atleidimai yra dalis platesnės „Re:Nissan“ pertvarkos programos. Jos tikslas – mažinti sąnaudas, paprastinti veiklą ir bandyti atkurti bendrovės finansinį stabilumą.
Priežastis gana aiški: „Nissan“ pranešė apie 3,8 mlrd. svarų sterlingų grynąjį nuostolį 2024–2025 finansiniais metais. Po tokio rezultato įmonė nebegali apsiriboti kosmetiniais sprendimais – tenka peržiūrėti gamyklas, darbo vietas, gamybos pajėgumus ir visą veiklos modelį.
Bendrovė savo sprendimus aiškina siekiu „užtikrinti „Nissan“ ateitį Europoje“. Tai skamba kaip įprasta korporacinė formuluotė, tačiau jos turinys gana konkretus: verslas turi tapti mažesnis, pigesnis ir greičiau prisitaikantis prie rinkos.
Gamintojo atstovai kalba apie „liesesnį ir atsparesnį verslą“. Kitaip tariant, „Nissan“ nori mažinti struktūrą taip, kad galėtų išgyventi laikotarpiu, kai automobilių pramonė vienu metu susiduria su keliomis brangiomis problemomis: silpnesne paklausa, didelėmis gamybos sąnaudomis ir būtinybe investuoti į elektromobilius.
Tai ne tik „Nissan“ problema
„Nissan“ planai Europoje yra tik viena didesnio paveikslo dalis. Bendrovė pasauliniu mastu ketina sumažinti iki 20 tūkst. darbo vietų ir uždaryti dalį gamyklų. Tai rodo, kad kalbama ne apie trumpą prastesnį ketvirtį, o apie bandymą perstatyti visą įmonės veiklą.
Sanderlando atvejis taip pat rodo, kaip gamintojai ieško būdų panaudoti perteklinius pajėgumus. „Nissan“ derasi su Kinijos automobilių gamintoja „Chery“ ir kitais partneriais dėl laisvų gamyklos pajėgumų panaudojimo. Tai svarbi detalė: jei gamykla pati nebegali būti apkrauta pakankamai, tenka ieškoti, kas galėtų padėti užpildyti tuščias linijas.
Panašūs signalai sklinda ir iš kitų gamintojų. „Bentley“ jau perspėjo apie galimą 275 darbo vietų praradimą, o „Volkswagen“ planai dar didesni – iki dešimtmečio pabaigos darbuotojų skaičių ketinama sumažinti iki 50 tūkst.
Tai reiškia, kad Europos automobilių pramonės suirutė nėra vieno gamintojo nesėkmė. Sektorius vienu metu spaudžiamas iš kelių pusių: automobiliai brangsta, pirkėjai atsargesni, gamybos kaštai dideli, o perėjimas prie elektromobilių reikalauja milžiniškų investicijų dar prieš tai, kai jos pradeda atsipirkti.
„Nissan“ atleidimai todėl svarbūs ne tik patiems darbuotojams. Jie parodo platesnę kryptį: Europos automobilių gamintojai nebegali remtis senu modeliu, kuriame didelės gamyklos, dideli darbuotojų skaičiai ir stabiliai auganti paklausa buvo savaime suprantami dalykai.
Dabar rinka verčia skaičiuoti kitaip. Ir pirmieji tą pajunta tie, kuriems „restruktūrizavimas“ reiškia ne strategijos skaidrę, o realų pranešimą apie prarandamą darbą.
