Kai orchidėjos lapas pagelsta, daugelis iškart pagalvoja blogiausia: augalas serga, šaknys pūva, žiedų daugiau nebebus. Tačiau geltoni lapai ne visada reiškia orchidėjos pabaigą. Dažniausiai tai yra signalas, kad augalui kažkas netinka: per daug vandens, per mažai drėgmės, per stipri saulė arba trūksta maistinių medžiagų.
Rima savo pirmąją orchidėją gavo dovanų gimtadienio proga. Ji stovėjo ant palangės kaip mažas šventės prisiminimas: balti žiedai, blizgūs lapai, tvarkingas permatomas vazonėlis. Pirmas savaites Rima ja rūpinosi beveik per daug uoliai. Kiekvieną rytą pažiūrėdavo, ar substratas ne per sausas, vis paliedavo „truputį“, nes bijojo, kad augalas nenuvystų.
Po mėnesio vienas apatinis lapas pradėjo gelsti.
Iš pradžių Rima galvojo, kad tai nieko rimto. Bet netrukus geltonumas plito, lapas minkštėjo, o vazonėlyje matėsi kelios parudavusios šaknys. Tada ji suprato, kad orchidėja ne šiaip „kaprizinga“. Ji tiesiog bandė pasakyti, kad yra skandinama.
Dažniausia klaida – per daug vandens
Orchidėjos nemėgsta stovėti nuolat šlapiame substrate. Nors jos atrodo trapios ir egzotiškos, jų šaknims labai svarbus oras. Kai vazonėlyje per ilgai laikosi drėgmė, šaknys pradeda dusti, minkštėti ir pūti. Tada augalas nebegali normaliai pasiimti vandens, nors jo aplinkui per daug, o lapai ima gelsti.
Jei orchidėjos lapai gelsta, pirmiausia verta patikrinti šaknis. Sveikos šaknys paprastai būna tvirtos, žalsvos arba sidabriškos. Jei jos rudos, minkštos, gleivėtos ar tuščiavidurės, greičiausiai prasidėjo puvinys.
Tokiu atveju augalą reikia atsargiai išimti iš vazonėlio, pašalinti pažeistas šaknis ir persodinti į šviežią orchidėjoms skirtą substratą – dažniausiai žievę arba žievės ir samanų mišinį. Po persodinimo svarbu negrįžti prie senos klaidos: laistyti tik tada, kai substratas pradžiūsta, o šaknys tampa sidabriškesnės.
Rima tik tada suprato, kad jos „rūpestis“ orchidėjai buvo per sunkus. Ji laistė ne tada, kai reikėjo augalui, o tada, kai pačiai atrodė neramu.
Per mažai vandens ir per daug saulės taip pat geltonina lapus
Kartais problema būna priešinga – orchidėja gauna per mažai drėgmės. Jei substratas ilgai sausas, šaknys susitraukia, lapai praranda stangrumą, ima vysti ir gelsti. Todėl nereikia vadovautis vien kalendoriumi. Vienuose namuose orchidėją gali reikėti laistyti dažniau, kituose – rečiau, priklausomai nuo šilumos, šviesos, vazono ir substrato.
Geriausias būdas – tikrinti ne datą, o patį augalą. Pažiūrėkite į šaknis, palieskite substratą, įvertinkite vazono svorį. Jei jis labai lengvas, o substratas sausas, orchidėjai greičiausiai reikia vandens.
Dar viena dažna priežastis – per stipri saulė. Orchidėjos mėgsta šviesą, bet ne tiesioginius kaitrius spindulius. Jei augalas stovi ant pietinės palangės ir lapus pasiekia intensyvi saulė, jie gali pagelsti, atsirasti nudegimo dėmių, audiniai tampa pažeisti.
Tokiu atveju orchidėją geriau perkelti į vietą, kur šviesa ryški, bet išsklaidyta. Pavyzdžiui, prie lango su lengva užuolaida arba ant palangės, kur saulė augalą pasiekia tik ryte ar vakare.
Rima savo orchidėją perkėlė nuo tiesioginės pietinės saulės ant šviesios komodos netoli lango. Lapai nustojo gelsti taip greitai, o naujos šaknys pradėjo augti tvirtesnės.
Kada gelstantis lapas nėra problema
Ne kiekvienas geltonas lapas yra nelaimė. Orchidėjos, kaip ir kiti augalai, natūraliai atsikrato senesnių lapų. Dažniausiai gelsta apatinis, seniausias lapas. Jis pamažu praranda spalvą, suminkštėja ir galiausiai nudžiūsta. Jei tuo metu kiti lapai sveiki, šaknys geros, o augalas atrodo gyvybingas, panikuoti nereikia.
Vienas apatinis gelstantis lapas gali būti normalus augalo gyvenimo ciklas. Jo nereikėtų skubėti plėšti, kol jis dar tvirtai laikosi. Geriau palaukti, kol visiškai sudžius arba lengvai atsiskirs.
Tačiau jei gelsta keli lapai iš karto, lapai minkštėja, šaknys tamsėja, atsiranda nemalonus kvapas ar substratas nuolat šlapias, tai jau aiškus signalas imtis veiksmų.
Kartais orchidėjai gali trūkti ir maistinių medžiagų. Senesni gelstantys lapai gali rodyti azoto trūkumą, o gelsvumas tarp gyslų – magnio stygių. Tokiu atveju galima naudoti vandenyje tirpias orchidėjoms skirtas trąšas, tačiau svarbu laikytis instrukcijų ir nepertręšti. Per didelė trąšų koncentracija gali nudeginti šaknis.
Rimos orchidėja tą kartą išgyveno. Ji neteko vieno lapo ir kelių supuvusių šaknų, bet po kelių mėnesių išleido naują šaknį, o vėliau – ir žiedkotį. Tai nebuvo greitas stebuklas. Tai buvo paprasta pamoka: augalas dažnai nežūsta iš karto, jis pirmiausia siunčia ženklus.
Geltoni orchidėjos lapai yra vienas iš tokių ženklų. Jie prašo ne panikos, o dėmesio. Patikrinkite vandenį, šaknis, šviesą ir tręšimą. Kartais užtenka pakeisti vieną įprotį, kad orchidėja vėl pradėtų augti sveikai.
