Prieš pat vasarą orchidėjos pradeda gyventi kitu ritmu. Dienos ilgesnės, šviesos daugiau, kambariuose šilčiau, o augalas ima aktyviau auginti šaknis, lapus ir naujus žiedynstiebius. Būtent šiuo metu galima labai lengvai padėti orchidėjai sustiprėti, bet taip pat galima ir pakenkti, jei ją prižiūrėsime taip pat, kaip žiemą. Aš visada sakau: pavasario pabaiga orchidėjai yra tarsi pasiruošimas ilgam sezonui, todėl dabar verta skirti jai šiek tiek daugiau dėmesio.
Pirmiausia patikrinu šaknis – jos pasako daugiau nei lapai
Prieš vasarą visada apžiūriu orchidėjos šaknis. Jei augalas auga permatomame vazone, tai padaryti labai paprasta. Sveikos šaknys būna žalios arba sidabriškai pilkos, standžios, ne minkštos ir ne gleivėtos. Jei matau rudų, tuščiavidurių ar pūvančių šaknų, žinau, kad orchidėja buvo perlaistyta arba substratas jau per senas.
Jeigu žievės substratas susmulkėjęs, sukritęs, ilgai išlieka šlapias ir nebepraleidžia oro, orchidėją geriau persodinti. Aš tai darau tik tada, kai ji nežydi arba kai situacija tikrai prasta. Naujas, purus orchidėjoms skirtas substratas padeda šaknims kvėpuoti, o vasarą tai ypač svarbu, nes šilumoje drėgmė ir puvinys plinta greičiau.
Laistymas vasaros pradžioje turi keistis
Žiemą orchidėjos dažnai laistomos rečiau, nes mažiau šviesos ir augalas lėčiau naudoja vandenį. Tačiau artėjant vasarai situacija keičiasi. Šiltesniame kambaryje substratas džiūsta greičiau, todėl laistyti gali tekti dažniau. Vis dėlto aš niekada nelaistau pagal kalendorių. Orchidėją laistau tik tada, kai šaknys tampa pilkšvos, o vazonas pastebimai lengvesnis.
Geriausias būdas – įmerkti vazoną į kambario temperatūros vandenį maždaug 10–15 minučių, o tada leisti vandeniui visiškai nubėgti. Labai svarbu, kad vanduo neliktų dekoratyviniame vazone. Orchidėjos šaknys mėgsta drėgmę, bet nemėgsta stovėti vandenyje. Perlaistymas prieš vasarą yra viena dažniausių klaidų, nes šiluma kartu su nuolat šlapiu substratu greitai sukelia šaknų puvinį.
Šviesos reikia daugiau, bet tiesioginė saulė gali nudeginti lapus
Prieš vasarą orchidėją dažnai norisi pastatyti kuo arčiau lango, kad ji gautų daugiau šviesos. Tai geras sprendimas, bet tik tada, jei saulė nešviečia tiesiai ant lapų. Ypač pavojinga pietinė palangė, kur vidurdienio saulė gali palikti gelsvas arba rusvas nudegimo dėmes.
Aš orchidėjas laikau šviesioje vietoje, bet nuo tiesioginių spindulių jas pridengiu užuolaida arba pastatau šiek tiek toliau nuo lango. Jei lapai tampa labai šviesūs, gelsvi, vadinasi, šviesos per daug. Jei lapai tamsiai žali, o augalas ilgai nežydi, dažnai šviesos trūksta.
Tręšiu saikingai, nes per daug trąšų žiedų nepridės
Aktyvaus augimo metu orchidėjai reikia trąšų, bet čia labai lengva persistengti. Aš renkuosi orchidėjoms skirtas trąšas ir naudoju silpnesnę koncentraciją, nei dažnai norisi. Geriau tręšti mažiau, bet reguliariau, negu vieną kartą „pamaitinti iš širdies“.
Jei orchidėja ką tik persodinta arba jos šaknys silpnos, trąšų kuriam laikui atsisakau. Pirmiausia turi atsigauti šaknys. Tręšimas tada, kai augalas serga, dažnai nepadeda, o dar labiau jį apkrauna.
Drėgmė ir grynas oras – slapta ilgo žydėjimo sąlyga
Vasaros pradžioje kambariuose oras gali būti sausas, ypač jei orchidėja stovi ant saulėtos palangės. Aš nepurškiu žiedų ir vengiu palikti vandens lapų skrotelėje, nes tai gali skatinti puvinį. Geriau šalia pastatau indelį su vandeniu arba vazoną laikau ant padėklo su drėgnais keramzito akmenukais, tik taip, kad dugnas nemirktų vandenyje.
Taip pat svarbu lengvas oro judėjimas. Orchidėjos nemėgsta tvankaus, stovinčio oro, tačiau skersvėjis joms irgi ne draugas. Jei kambarys vėdinamas atsargiai, augalas paprastai jaučiasi kur kas geriau.
Mano pagrindinė taisyklė prieš vasarą paprasta: daugiau šviesos, bet ne kaitros; daugiau vandens, bet ne balos; šiek tiek trąšų, bet ne pertekliaus. Kai orchidėja gauna būtent tiek, kiek jai reikia, ji augina stiprias šaknis, gražius lapus ir žiedus, kurie namuose išsilaiko ne savaitę, o mėnesius.
