Dar visai neseniai atrodė, kad grynieji pinigai pamažu traukiasi iš kasdienio gyvenimo. Atsiskaitymai kortele, telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu tapo tokie įprasti, kad daugelis žmonių piniginėje nebesinešioja nė kelių eurų. Tačiau Europos Centrinis Bankas primena: visiškas pasikliovimas skaitmeniniais mokėjimais gali tapti problema, jei sutriktų elektros tiekimas, bankų sistemos, mokėjimo terminalai ar internetas.
ECB savo ataskaitoje „Išlikite ramūs ir turėkite grynųjų“ pabrėžia, kad banknotai ir monetos ekstremaliomis situacijomis gali tapti tikru finansiniu „gelbėjimosi ratu“. Tai nereiškia, kad reikia slėpti dideles sumas po čiužiniu. Kalbama apie nedidelį rezervą, kuris leistų kelias dienas nusipirkti būtiniausių prekių, jei kortelės ar mobilieji mokėjimai neveiktų.
Kodėl staiga vėl kalbama apie grynuosius
Pastaraisiais metais Europoje vis dažniau diskutuojama apie skaitmeninius mokėjimus, grynųjų ribojimus ir finansų perkėlimą į elektroninę erdvę. Tai patogu, greita ir daugeliu atvejų saugu. Tačiau karas, kibernetinės atakos, infrastruktūros gedimai ir elektros tiekimo sutrikimai parodė, kad skaitmeninės sistemos nėra nepažeidžiamos.
Jei neveikia mokėjimo terminalai, bankomatai, mobilusis ryšys ar internetinė bankininkystė, žmogus gali turėti pinigų sąskaitoje, bet negalėti jų panaudoti. Būtent tokioms situacijoms ir siūloma turėti nedidelę grynųjų atsargą.
ECB pabrėžia, kad grynieji pinigai nėra praeities reliktas. Kritiniu momentu jie gali būti paprasčiausias būdas atsiskaityti už maistą, vandenį, vaistus, kurą ar kitas būtinas prekes.
Kiek grynųjų verta turėti namuose
Europos šalyse rekomendacijos skiriasi. Nyderlanduose, Austrijoje ir Suomijoje gyventojams patariama turėti maždaug 70–100 eurų vienam žmogui. Tai suma, kuri galėtų padėti išgyventi trumpą sutrikimą.
Vokietijoje rekomendacijos platesnės: siūloma turėti tiek grynųjų, kad šeima galėtų padengti kelių dienų būtiniausias išlaidas. Praktikoje minima apie 500 eurų vienai šeimai.
Lietuviams tai galima pritaikyti paprastai: verta pagalvoti, kiek jūsų šeimai reikėtų 2–3 dienoms būtiniausiems dalykams – maistui, vaistams, kurui, transportui ar vaikų poreikiams. Nebūtina laikyti didelių sumų. Svarbiausia, kad atsiradus sutrikimui nereikėtų stovėti prie neveikiančio bankomato ir galvoti, kaip nusipirkti elementarių produktų.
Kur laikyti grynuosius
Grynuosius geriausia laikyti saugioje, bet lengvai pasiekiamoje vietoje. Tai neturėtų būti akivaizdi vieta, pavyzdžiui, virtuvės stalčius prie durų ar piniginė, palikta ant komodos. Tačiau ir pernelyg gudriai paslėpti pinigai gali tapti problema, jei jų prireiks greitai.
Patogu turėti skirtingų nominalų banknotų: ne vieną 100 eurų kupiūrą, o smulkesnius – 5, 10, 20 ar 50 eurų. Kritiniu atveju parduotuvėje ar vaistinėje gali nebūti galimybės grąžinti daug grąžos.
Taip pat verta turėti šiek tiek monetų, ypač jei naudojatės automatais, parkavimu ar kitomis paslaugomis, kur kartais praverčia smulkūs pinigai.
Grynieji – tik viena pasiruošimo dalis
Vokietijos institucijos jau seniai pataria gyventojams turėti ne tik grynųjų, bet ir būtiniausių atsargų namuose. Rekomenduojama pasirūpinti vandeniu, ilgo galiojimo maistu, vaistais, žibintuvėliu, baterijomis, radijo imtuvu, higienos priemonėmis ir dokumentų kopijomis.
Europos Komisija taip pat yra kalbėjusi apie pasirengimą bent 72 valandoms. Tai nereiškia panikos ar karo laukimo kasdien. Tai tiesiog sveikas atsargumas. Kaip turime vaistinėlę namuose, nors nesitikime susižeisti, taip galime turėti ir nedidelį grynųjų rezervą, nors tikimės, kad jo neprireiks.
Ar tai reiškia, kad bankais nebegalima pasitikėti?
Ne. ECB nekviečia atsisakyti bankų ar skaitmeninių mokėjimų. Kortelės, pavedimai ir mobilieji mokėjimai išlieka patogūs bei saugūs kasdieniam naudojimui. Rekomendacija turėti grynųjų yra ne raginimas grįžti į praeitį, o papildomas saugumo sluoksnis.
Geriausia tai vertinti kaip atsarginį planą. Kol viskas veikia, mokate taip, kaip patogu. Jei sutrinka ryšys, elektra ar banko sistema, turite galimybę kelias dienas apsieiti be panikos.
Ką verta padaryti jau dabar
Peržiūrėkite, ar namuose turite bent nedidelę grynųjų sumą. Jei ne – išsiimkite tiek, kiek realiai pakaktų kelioms dienoms. Pasirūpinkite smulkesniais banknotais. Laikykite pinigus saugiai ir informuokite bent vieną patikimą šeimos narį, kur jie yra.
Taip pat verta pagalvoti apie platesnį pasiruošimą: ar namuose yra vandens, būtiniausių vaistų, įkraunamas žibintuvėlis, išorinė baterija telefonui, ilgesnio galiojimo maisto. Tokie dalykai praverčia ne tik didelių krizių metu, bet ir per paprastus elektros gedimus, audras ar netikėtus sutrikimus.
Svarbiausia žinutė
Grynieji pinigai nėra atgyvena. Jie yra atsarginė priemonė, kuri veikia tada, kai neveikia technologijos. ECB rekomendacija nereiškia, kad reikia kaupti tūkstančius eurų namuose. Ji reiškia paprastą dalyką: kiekvienas žmogus ar šeima turėtų turėti nedidelį finansinį rezervą, kurį galėtų panaudoti iškart, be interneto, kortelės ar bankomato.
Kartais ramybę suteikia ne didelė suma sąskaitoje, o keli smulkesni banknotai stalčiuje, kai sistema trumpam sustoja.
