Elektriniai paspirtukai daugeliui atrodo kaip paprasta miesto transporto priemonė: patogu, greita, nereikia ieškoti vietos automobiliui. Tačiau kai paspirtukas pradeda važiuoti ne 20, o 80 km/val. greičiu, jis tampa nebe patogumu, o realiu pavojumi. Tuo įsitikino Vokietijos policija, sustabdžiusi 16-metį, kuris elektriniu paspirtuku lėkė net iki 85 km/val.
Vokietijos mieste Noištate prie Veinštrės pareigūnai iš pradžių net negalėjo patikėti tuo, ką mato. Miesto gatve judėjo paauglys su elektriniu paspirtuku, tačiau greitis buvo visiškai nebūdingas tokiai transporto priemonei. Jis važiavo taip greitai, kad iškart patraukė policijos dėmesį.
Iš pirmo žvilgsnio tai galėjo atrodyti kaip paaugliškas noras pasirodyti. Tačiau tokiose situacijose pavojus atsiranda per sekundę: netikėtai į gatvę žengęs pėsčiasis, automobilis iš šalutinio kelio, duobė ar staigus stabdymas – ir paspirtukas tokiu greičiu tampa beveik nevaldomas.
Paspirtukas pasiekė greitį, kuris tokioms priemonėms neturėtų būti įmanomas
Patikrinimo metu paaiškėjo, kad elektrinis paspirtukas galėjo pasiekti iki 85 km/val. greitį. Tai pribloškiantis skaičius, nes Vokietijoje tokios transporto priemonės gali važiuoti ne greičiau kaip 20 km/val.
Skirtumas milžiniškas. 20 km/val. greičiu važiuojantis paspirtukas jau reikalauja atsargumo, ypač šaligatvių, dviračių takų ar miesto gatvių aplinkoje. O 85 km/val. greitis labiau primena mopedą ar motociklą, tik be tokio pat saugumo, stabilumo ir apsaugos.
Pareigūnai nustatė ir dar vieną problemą: 16-metis neturėjo reikiamo vairuotojo pažymėjimo. Dėl to pradėtas tyrimas. Atsakomybė gali grėsti ne tik paaugliui, bet ir paspirtuko savininkei, kuri, tyrėjų duomenimis, leido jam naudotis šia transporto priemone.
Tai svarbi detalė ir Lietuvos skaitytojams. Elektrinis paspirtukas nėra žaislas, kurį galima bet kam duoti „pavažiuoti ratuką“, ypač jei jis modifikuotas ir gali važiuoti gerokai greičiau nei leidžiama.
Modifikuoti paspirtukai tampa vis rimtesne problema
Tokie atvejai nėra vien pavienės keistenybės. Vis dažniau pasitaiko elektrinių paspirtukų, kurie perdaromi taip, kad važiuotų gerokai greičiau nei numatyta gamintojo ir leidžia taisyklės. Išjungiami greičio ribotuvai, keičiama elektronika, naudojamos galingesnės baterijos ar valdikliai.
Iš šalies tai gali atrodyti kaip „patobulinimas“, bet iš tikrųjų po tokio perdarymo transporto priemonė dažnai nebeatitinka įprasto elektrinio paspirtuko sampratos. Ji gali būti vertinama kaip mopedas ar net motociklas, o tam jau reikalingi kiti reikalavimai: registracija, draudimas, tinkamas vairuotojo pažymėjimas ir techninis saugumas.
Didžiausia problema ta, kad paspirtuko konstrukcija dažnai nėra pritaikyta tokiam greičiui. Maži ratai, siaura bazė, ribotas stabilumas ir dažnai gana silpni stabdžiai reiškia, kad net nedidelė klaida gali baigtis sunkia trauma.
Pėstiesiems toks greitis taip pat kelia didelį pavojų. Žmogus, einantis per perėją ar dviračių taką, gali nespėti net sureaguoti. Vairuotojas, sukantis iš kiemo, gali nesitikėti, kad paspirtukas artėja beveik automobilio greičiu.
Lietuvoje tai irgi turėtų būti įspėjimas
Nors ši istorija nutiko Vokietijoje, ji labai aktuali ir Lietuvos miestams. Elektrinių paspirtukų daugėja, ypač šiltuoju sezonu. Juos vairuoja paaugliai, suaugusieji, kurjeriai, studentai, žmonės, važiuojantys į darbą. Dauguma naudojasi tvarkingai, bet užtenka kelių neatsakingų atvejų, kad pavojus taptų labai realus.
Tėvams ši istorija turėtų priminti: jei paauglys važinėja elektriniu paspirtuku, verta žinoti, kokiu greičiu jis realiai gali važiuoti. Ne tik ką rašo gamintojas, bet ar įrenginys nebuvo perdarytas. Jei paspirtukas važiuoja neįprastai greitai, tai jau ne „smagus žaislas“, o rizikinga transporto priemonė.
Patiems vairuotojams taip pat verta prisiminti: greitis ant paspirtuko jaučiasi kitaip nei automobilyje. Nėra kėbulo, oro pagalvių, saugos diržų. Yra tik šalmas, jei jis apskritai uždėtas, ir jūsų gebėjimas laiku sureaguoti.
85 km/val. greitis ant elektrinio paspirtuko gali atrodyti kaip adrenalinas. Tačiau realybėje tai greitis, kuriam nei miesto gatvės, nei pėsčiųjų aplinka, nei pats paspirtukas dažnai nėra pasiruošę.
Ši Vokietijos istorija baigėsi policijos patikrinimu ir tyrimu. Bet labai lengvai ji galėjo baigtis ligoninėje. Ir būtent todėl tokie atvejai turėtų būti ne pasakojimai apie „drąsų paauglį“, o rimtas priminimas: elektrinis paspirtukas saugus tik tol, kol naudojamas taip, kaip numatyta.
