Lietuva žengia į naują transporto etapą – šalies keliuose bus galima naudoti automobilius su pažangiomis vairavimo pagalbos sistemomis, kurios gali perimti dalį vairavimo funkcijų. Tačiau svarbiausia detalė dažnai pasimeta antraštėse: tai dar nėra visiškai autonominis vairavimas. Vairuotojas ir toliau privalo stebėti kelią, laikyti dėmesį į eismą ir bet kurią akimirką būti pasirengęs perimti automobilio valdymą.
Susisiekimo ministerija kartu su Lietuvos transporto saugos administracija priėmė sprendimą pripažinti Nyderlandų transporto priemonių administracijos RDW išduotą laikiną ES tipo patvirtinimą sistemai „FSD (Full Self-Driving, Supervised)“. Tai reiškia, kad Lietuva remiasi Nyderlanduose atliktu vertinimu ir leidžia naudoti šią technologiją nacionaliniu lygmeniu.
Automobilis gali padėti, bet vairuotojo nepakeičia
Nors pavadinimas „Full Self-Driving“ gali skambėti taip, lyg automobilis jau galėtų važiuoti visiškai pats, realybė kuklesnė. Kalbama apie 2 lygio pagal SAE klasifikaciją vairavimo pagalbos sistemą. Tokios sistemos gali padėti automobiliui išlaikyti eismo juostą, reguliuoti greitį, prisitaikyti prie eismo srauto ar padėti vairuojant monotoniškose situacijose.
Tačiau jos nėra savarankiškas vairuotojas. Tai reiškia, kad automobilis gali atlikti dalį veiksmų, bet žmogus lieka pagrindinis atsakingas eismo dalyvis. Jei kelyje įvyksta pavojinga situacija, sistema suklysta, kelio ženklinimas prastas ar kitas vairuotojas pasielgia netikėtai, būtent žmogus turi reaguoti.
Todėl naują sprendimą reikėtų suprasti ne kaip leidimą „važiuoti nebevairuojant“, o kaip galimybę naudotis pažangesne pagalba vairuojant. Tai panašu į skirtumą tarp patyrusio asistento ir visiško pakeitimo. Asistentas gali padėti, bet sprendimų ir atsakomybės iš jūsų neatima.
Kur tokios sistemos gali būti naudingiausios
Pažangios vairavimo pagalbos sistemos labiausiai praverčia ilgesnėse kelionėse, greitkeliuose, magistralėse ar intensyviame, bet gana nuspėjamame eisme. Pavyzdžiui, kai tenka ilgai važiuoti ta pačia juosta, laikytis pastovaus greičio arba judėti transporto sraute, tokios funkcijos gali sumažinti vairuotojo nuovargį.
Jos gali padėti išlaikyti saugesnį atstumą, švelniau reguliuoti greitį, įspėti apie nukrypimą iš juostos ar padėti automobilį išlaikyti joje. Teoriškai tai gali prisidėti prie saugesnio ir patogesnio vairavimo, ypač tada, kai vairuotojas nepiktnaudžiauja sistema ir supranta jos ribas.
Tačiau Lietuvos keliuose yra daug situacijų, kuriose tokios technologijos gali veikti neidealiai. Prastas ženklinimas, kelio darbai, sniegas, purvas, lietus, netikėti pėsčiųjų ar dviratininkų manevrai, siauri rajoniniai keliai – visa tai gali tapti iššūkiu sistemoms, kurios remiasi kameromis, jutikliais ir programine įranga.
Todėl vairuotojas neturėtų manyti, kad įjungęs pagalbos sistemą gali atsipalaiduoti taip, lyg būtų keleivis. Tai vis dar vairavimas.
Svarbiausia taisyklė: rankos, akys ir dėmesys turi likti kelyje
Didžiausia klaida, kurią gali padaryti vairuotojas, – supainioti pagalbinę sistemą su autonominiu automobiliu. Jei automobilis pats palaiko greitį ar padeda išlaikyti juostą, tai nereiškia, kad galima naršyti telefone, valgyti, nusisukti ar tiesiog nebestebėti eismo.
Vairuotojas privalo nuolat sekti aplinką. Tai ypač svarbu sankryžose, kelio darbų zonose, intensyviame mieste, esant blogam matomumui ar prastoms oro sąlygoms. Sistemos gali klysti, o jų gebėjimas atpažinti situaciją ne visada prilygsta žmogaus vertinimui.
Jei sistema paprašo perimti valdymą, reaguoti reikia iš karto. O tam žmogus turi būti pasirengęs. Jei dėmesys tuo metu bus telefone ar pokalbyje, kelios prarastos sekundės gali turėti rimtų pasekmių.
Ką tai reiškia Lietuvos vairuotojams
Praktine prasme tai reiškia, kad dalis automobilių su atitinkamai patvirtinta sistema galės naudoti pažangesnes vairavimo pagalbos funkcijas Lietuvos keliuose. Tačiau tai nereiškia, kad visi automobiliai staiga taps autonominiai ar kad nuo šiol galima važiuoti „be vairuotojo“.
Prieš naudojant tokias funkcijas verta labai aiškiai perskaityti automobilio instrukcijas ir suprasti, kokiomis sąlygomis sistema veikia. Skirtingi gamintojai, programinės įrangos versijos ir automobilio komplektacijos gali turėti skirtingas ribas. Vienos funkcijos gali veikti greitkelyje, bet neveikti mieste. Kitos gali priklausyti nuo kelio ženklinimo, oro ar navigacijos duomenų.
Vairuotojams taip pat svarbu nepamiršti draudimo ir atsakomybės klausimų. Jeigu įvyksta eismo įvykis, vien argumentas „automobilis pats važiavo“ neatleidžia nuo atsakomybės. Kadangi tai prižiūrima sistema, žmogus lieka atsakingas už automobilio valdymą.
Žingsnis į ateitį, bet ne leidimas pamiršti vairavimą
Lietuvos sprendimas pripažinti Nyderlandų išduotą laikiną ES tipo patvirtinimą rodo, kad valstybė nori neatsilikti nuo technologijų raidos. Tai svarbu, nes transportas sparčiai keičiasi, o reguliavimas turi spėti kartu su naujovėmis. Jei tokios sistemos diegiamos atsakingai, jos gali padėti mažinti vairuotojų nuovargį, didinti komfortą ir ilgainiui prisidėti prie saugesnio eismo.
Kartu tai yra ir brandos testas vairuotojams. Technologija gali padėti, bet ji neatleidžia nuo sveiko proto. Automobilis gali palaikyti greitį, padėti išlaikyti juostą ar reaguoti į eismo srautą, tačiau jis netampa žmogumi, kuris supranta visas kelio situacijas, oro sąlygas ir kitų eismo dalyvių elgesį.
Todėl naują etapą keliuose reikėtų pasitikti be perdėtos baimės, bet ir be naivaus entuziazmo. Tai nėra magija ir ne visiškas savarankiškas vairavimas. Tai pažangi pagalba vairuotojui, kuri geriausiai veikia tada, kai už vairo sėdi dėmesingas, blaivus ir atsakingas žmogus.
