Nemalonus kvapas iš skalbyklės dažniausiai atsiranda ne todėl, kad prietaisas „paseno“, o todėl, kad jo viduje kaupiasi drėgmė, skalbiklio likučiai, pūkai ir nešvarumai. Labiausiai kvapą sukelia vietos, kurių beveik nematome: guminė tarpinė, skalbiklio stalčiukas ir filtras. Gera žinia ta, kad dažnai užtenka vieno kruopštaus valymo, kad skalbyklė vėl kvepėtų švariai.
Asta tą kvapą pirmiausia pajuto ant rankšluosčių. Išskalbia, išdžiovina, o jie vis tiek turi keistą drėgmės prieskonį, lyg būtų per ilgai gulėję uždarytame krepšyje. Iš pradžių ji kaltino skalbiklį. Pakeitė. Tada minkštiklį. Atsisakė. Tada pradėjo skalbti aukštesnėje temperatūroje, bet kvapas vis tiek grįždavo.
Vieną šeštadienį ji pagaliau nusprendė nebe maskuoti problemos, o pažiūrėti, kas vyksta pačioje skalbyklėje. Atitraukė guminę tarpinę prie durelių ir sustingo. Apačioje buvo susikaupęs vanduo, pilkšvas sluoksnis, keli plaukai, pūkai ir net maža servetėlės liekana.
Tada tapo aišku: kvapas sklido ne iš skalbinių. Jis gyveno pačioje skalbyklėje.
Pirmiausia išvalykite guminę tarpinę
Guminė tarpinė yra viena dažniausių blogo kvapo priežasčių. Po kiekvieno skalbimo joje lieka vandens, skalbiklio likučių, plaukų, pūkų, monetų, servetėlių gabaliukų ir kitų smulkmenų. Jeigu durelės dažnai uždaromos iškart po skalbimo, drėgmė neišgaruoja, o šiltoje ir šlapioje vietoje greitai atsiranda nemalonus kvapas.
Norint ją išvalyti, reikia atsargiai atlenkti gumą ir perbraukti drėgna šluoste. Jei nešvarumų daug, tinka šiltas vanduo su trupučiu indų ploviklio arba skalbyklėms skirta valymo priemonė. Sunkiau pasiekiamoms vietoms galima naudoti seną dantų šepetėlį.
Asta iš gumos ištraukė tiek pūkų, kad net susigėdo. Bet būtent po šio žingsnio kvapas jau tapo silpnesnis. Svarbu gumą ne tik nuvalyti, bet ir nusausinti. Po valymo perbraukite sausa šluoste, ypač apačioje, kur kaupiasi vanduo.
Po kiekvieno skalbimo verta bent trumpai patikrinti tarpinę ir palikti dureles pravertas, bet ne plačiai atlapotas visai dienai. Užtenka nedidelio tarpo, kad oras cirkuliuotų.
Nepamirškite stalčiuko ir filtro
Kita vieta, kuri dažnai smirda, yra skalbiklio stalčiukas. Jame kaupiasi miltelių, skystų priemonių, minkštiklio likučiai. Laikui bėgant jie virsta lipniu sluoksniu, kuriame atsiranda pelėsio kvapas. Stalčiuką reikia ištraukti ir išplauti po šiltu vandeniu. Jei kampuose yra apnašų, jas patogu išvalyti dantų šepetėliu.
Nepamirškite ir ertmės, į kurią stalčiukas įsistato. Ten dažnai būna dar daugiau nešvarumų nei pačiame stalčiuke. Asta įkišo šluostę giliau ir suprato, kad šios vietos nebuvo valius turbūt nuo skalbyklės pirkimo dienos.
Trečias svarbus taškas – filtras. Jis paprastai būna apačioje, už mažų durelių. Prieš atsukant filtrą būtina pasitiesti rankšluostį ir pasiruošti indą vandeniui, nes jo gali išbėgti. Filtre dažnai randama monetų, plaukų, siūlų, sagų, pūkų ir kitų smulkių daiktų. Visa tai gali ne tik skleisti kvapą, bet ir trukdyti skalbyklei normaliai išleisti vandenį.
Jei filtro niekada nevalėte, pirmą kartą tai gali būti nemaloni patirtis. Bet po jos dažnai paaiškėja, kodėl skalbyklė kvepėjo ne švara, o užsistovėjusia drėgme.
Paleiskite tuščią karštą ciklą
Kai tarpinė, stalčiukas ir filtras išvalyti, verta paleisti tuščią skalbimo ciklą aukštesnėje temperatūroje. Tam galima naudoti specialią skalbyklių valymo priemonę. Kai kurie žmonės renkasi citrinos rūgštį, tačiau prieš tai verta pasitikrinti savo skalbyklės instrukciją, nes gamintojai ne visada rekomenduoja tas pačias priemones visiems modeliams.
Svarbu nenaudoti per daug priemonių. Blogas kvapas dažnai atsiranda būtent dėl perteklinio skalbiklio ir minkštiklio. Jei jų pilama daugiau nei reikia, dalis lieka skalbyklės viduje, kaupiasi ant sienelių, gumoje ir vamzdeliuose. Todėl po valymo verta sumažinti dozes ir vadovautis ne įpročiu, o ant pakuotės nurodytomis rekomendacijomis.
Asta paleido karštą tuščią ciklą, o po jo paliko dureles pravertas ir ištrauktą stalčiuką. Kitą dieną skalbyklė nebekvepėjo užsistovėjusiu vandeniu. Rankšluosčiai po kito skalbimo pagaliau buvo tokie, kokių ji ir tikėjosi – be jokio „rūsio“ kvapo.
Kad problema negrįžtų, pakanka kelių paprastų įpročių: po skalbimo išimti skalbinius iš karto, nusausinti gumą, praverti dureles ir stalčiuką, kartą per kelias savaites patikrinti filtrą, o kartą per mėnesį ar kelis paleisti valymo ciklą. Jei dažnai skalbiate žemoje temperatūroje, valymo gali reikėti dažniau.
Blogas kvapas skalbyklėje nėra priežastis pirkti naują prietaisą. Dažniausiai tai ženklas, kad seniai nematytos vietos prašosi šluostės, šilto vandens ir pusvalandžio dėmesio. Kartą kruopščiai išvalius, skirtumas pasijunta greitai – ir skalbiniuose, ir pačioje vonioje.
