Birželis sode yra mėnuo, kai augalai auga akyse, bet lygiai taip pat greitai atsiranda ir problemos. Šiandien ant kopūsto matyti vos kelios skylutės, o po savaitės lapai jau gali būti smarkiai apgraužti. Šiandien pomidoras tik truputį pasviro, o po kelių dienų jo stiebas gali nulūžti. Todėl birželį svarbiausia ne dirbti iki išsekimo, o kasdien trumpai apžiūrėti sodą ir laiku pastebėti smulkmenas.
Pirmas birželio darbas – ne trąšos, o apžiūra
Birželio pradžioje sode ir darže daug kas vyksta vienu metu. Daržovės leidžia naujus lapus, braškės nokina uogas, vaismedžiai formuoja užuomazgas, o piktžolės kyla taip greitai, lyg būtų tręšiamos atskirai.
Todėl pirmas darbas – paprastas pasivaikščiojimas po sklypą. Reikia pažiūrėti, ar augalams netrūksta drėgmės, ar nėra pageltusių lapų, skylučių, amarų, šliužų, nulinkusių stiebų ar išsausėjusios dirvos. Tokia apžiūra užtrunka nedaug, bet dažnai išgelbsti derlių.
Ypač daug dėmesio birželį reikia agurkams, cukinijoms, kopūstams, pomidorams ir jauniems daigams. Jie greitai reaguoja į drėgmės trūkumą, šaltas naktis, maisto medžiagų stygių ar kenkėjus.
Augalus, kurie pradeda tįsti į viršų, verta pririšti nelaukiant, kol jie išvirs po lietaus ar vėjo. Tai galioja pomidorams, agurkams, žirniams, vijoklinėms gėlėms ir aukštesniems žiedams. Geriau atramą pastatyti diena per anksti nei diena per vėlai.
Piktžoles taip pat verta šalinti, kol jos mažos. Jaunos piktžolės išsirauna lengvai, o peraugusios jau spėja išsiurbti iš dirvos drėgmę, maistą ir dar subrandinti sėklas. Ravėti patogiausia po lietaus arba laistymo, kai žemė minkšta.
Laistymas birželį: mažiau įpročio, daugiau žemės tikrinimo
Viena dažniausių klaidų birželį – laistyti „iš akies“ arba pagal įprotį. Kartais dirvos paviršius atrodo sausas, bet giliau drėgmės dar pakanka. O kartais po trumpo lietaus žemė tik sudrėksta viršuje, nors šaknims vandens beveik nepasiekia.
Todėl prieš laistant verta patikrinti ne tik paviršių, bet ir kelių centimetrų gylį. Jei žemė ten sausa, laikas laistyti. Jei dar drėgna – geriau palaukti.
Birželį geriau laistyti rečiau, bet gausiau. Paviršinis kasdienis palaistymas dažnai augalams duoda mažai naudos, nes vanduo nespėja pasiekti šaknų. Be to, šaknys pripranta laikytis arčiau paviršiaus, o tai blogai per karščius.
Ypač jautrūs drėgmės svyravimams yra agurkai, kopūstai, cukinijos, braškės ir jauni medeliai. Sausros metu jie greitai parodo problemą: lapai vysta, vaisių užuomazgos krenta, augimas sustoja.
Tačiau ir po lietaus atsipalaiduoti nereikia. Drėgmė patinka ne tik augalams, bet ir piktžolėms, šliužams bei grybinėms ligoms. Po lietaus naudinga supurenti dirvos paviršių, kad šaknys gautų oro, o žemė nevirstų kieta pluta.
Labai padeda mulčias. Šiaudai, nupjauta žolė ar kompostas saugo drėgmę, mažina piktžolių kiekį ir neleidžia dirvai taip greitai perkaisti. Braškėms mulčias naudingas dar ir todėl, kad uogos po lietaus mažiau susitepa žemėmis.
Tręšti reikia ne „dėl visa ko“, o pagal augalo būklę
Birželį augalai aktyviai naudoja maistines medžiagas, todėl tręšimas tikrai svarbus. Tačiau didžiausia klaida – berti ar pilti trąšas vien todėl, kad „dabar sezonas“.
Per daug azoto gali padaryti meškos paslaugą. Augalas užaugins daug lapų, atrodys vešlus, bet prasčiau megs vaisius. Tai ypač aktualu pomidorams ir agurkams. Jei žaluma didelė, o žiedų ar užuomazgų mažai, verta sustoti ir nebeskatinti vien lapų augimo.
Agurkai greitai parodo, kai jiems kažko trūksta: lapai gali gelsti, užuomazgos kristi, augimas lėtėti. Tokiu atveju tinka saikingas tręšimas, bet geriau mažesnėmis dozėmis nei vienu stipriu „smūgiu“.
Bulves birželį verta apkaupti ir, jei reikia, patręšti iki žydėjimo. Kopūstams svarbu ne tik maistas, bet ir nuolatinė drėgmė. Jei jiems trūksta vandens, galvos formuojasi prasčiau, o augalas tampa silpnesnis.
Vaismedžiai ir uogakrūmiai taip pat reikalauja dėmesio. Sausu oru jaunus medelius reikia laistyti dažniau, o vyresnius – rečiau, bet gausiai. Jeigu ant medžių susiformavo labai daug vaisių užuomazgų, dalį jų galima pašalinti. Taip likę vaisiai užaugs stambesni, o medis nebus per daug nualintas.
Kenkėjus lengviausia sustabdyti, kol jų dar mažai
Birželį kenkėjai suaktyvėja labai greitai. Amarai, kolorado vabalai, kryžmažiedės spragės, vikšrai, šliužai – visi jie gali per trumpą laiką padaryti daug žalos.
Svarbiausia taisyklė – žiūrėti ne tik į lapo viršų, bet ir į apačią. Būtent ten dažnai slepiasi amarai, kiaušinėliai ar pirmosios lervos. Jeigu kenkėjų dar nedaug, juos galima pašalinti rankomis, nuplauti vandens srove arba naudoti švelnesnes biologines priemones.
Kopūstus verta apžiūrėti kas kelias dienas. Mažos skylutės lapuose yra pirmas ženklas, kad kažkas jau puotauja. Serbentų, rožių ir obelų lapai taip pat greitai parodo bėdą: susisukimas, lipnumas, dėmės ar neįprastas pageltimas neturėtų būti ignoruojami.
Svarbu nepulti purkšti visko iš eilės. Jei augalas sveikas, lapai švarūs, kenkėjų nematyti, papildomas apdorojimas „profilaktiškai“ nebūtinai reikalingas. Kartais per didelis uolumas sode pridaro daugiau žalos nei naudos.
Ką dar galima sėti ir sodinti birželį
Birželis nėra tik priežiūros mėnuo. Dar galima sėti žalumynus, krapus, salotas, rukolą, špinatus, kai kuriais atvejais – ir ridikėlius. Tuščios lysvės neturėtų stovėti plikos: jei nieko nesėjate maistui, galima mulčiuoti arba pasėti sideratų.
Gėlynuose birželį dar sodinami šilumamėgių vienmečių augalų daigai: medetkos, petunijos, cinijos, šalavijai, ageratai. Vazoninius augalus reikia laistyti dažniau nei augančius žemėje, nes indai greičiau įkaista ir greičiau išdžiūsta.
Nuvytusius žiedynus verta pašalinti, kad augalas neeikvotų jėgų sėkloms, o toliau žydėtų. Aukštesnius žiedus geriau pririšti prieš stipresnį lietų ar vėją, o ne po to, kai jie jau išguldyti.
Svogūninių gėlių lapų neskubėkite kirpti. Jie turi natūraliai pagelsti ir nudžiūti, nes per lapus svogūnėlis sukaupia jėgas kitų metų žydėjimui. Jei lapai pašalinami per anksti, kitą sezoną žiedų gali būti mažiau.
Birželis sode nėra ramus mėnuo, bet jis labai dėkingas tiems, kurie veikia laiku. Šiek tiek ravėjimo, tinkamas laistymas, saikingas tręšimas, atramos augalams ir reguliarus lapų patikrinimas dažnai reiškia skirtumą tarp vargo ir gero derliaus.
