Abrikosai gali gausiai derėti, tačiau šie vaismedžiai gana jautrūs kenkėjams ir ligoms. Vien purškimo ne visada norisi griebtis, todėl dalis sodininkų renkasi paprastesnį būdą – po medžiu pasodina augalų, kurie savo kvapu atbaido dalį kenkėjų, pritraukia naudingų vabzdžių ir padeda palaikyti gyvesnę dirvą.
Kodėl po abrikosu verta sodinti ne bet ką
Po vaismedžiais augantys augalai nėra tik puošmena. Tinkamai parinkti jie gali sumažinti kenkėjų spaudimą, pagerinti dirvos būklę ir pritraukti vabzdžių, kurie minta amarais ar kitais sodo kenkėjais.
Vis dėlto svarbu suprasti, kad tokie augalai nėra stebuklinga apsauga. Jei abrikosą jau smarkiai puola kenkėjai, vien nasturtės ar česnako gali nepakakti. Tačiau kaip profilaktinė priemonė jie gali būti labai naudingi, ypač jei kartu medis tinkamai genimas, laistomas ir prižiūrimas.
Augalai, kurie gali padėti apsaugoti abrikosą
Vienas dažniausiai minimų pasirinkimų – nasturtė. Ji ne tik gražiai žydi, bet ir gali atbaidyti amarus bei kai kuriuos kitus kenkėjus. Nasturtes galima sodinti prie kamieno arba aplink kamieno ratą, tik svarbu neapkrauti pačios šaknų zonos.
Po abrikosu taip pat tinka česnakai ir svogūnai. Šie augalai išskiria stiprų kvapą, kuris nepatinka daliai kenkėjų. Be to, česnakai vertinami dėl savo fungicidinių savybių, todėl jie gali būti naudingi kaip papildoma apsauga nuo kai kurių grybelinių problemų.
Naudos gali duoti ir krapai. Jie pritraukia naudingų vabzdžių, todėl sode atsiranda daugiau natūralių kenkėjų priešų. Panašiai veikia ir ramunėlės – jos gerina bendrą augalų kaimynystę, puošia pomedį ir gali padėti palaikyti sveikesnę aplinką aplink vaismedį.
Jei norisi stipresnio kvapo augalo, galima rinktis mėtas. Jos siejamos su skruzdėlių, amarų ir kai kurių kitų kenkėjų atbaidymu. Tačiau mėtas reikėtų sodinti atsargiai, nes jos greitai plečiasi ir gali užimti daugiau vietos, nei planuota. Patogiau jas auginti įkastame vazone arba ribotoje zonoje.
Dar vienas paprastas pasirinkimas – medetkos. Jos ryškiai žydi, pritraukia naudingų vabzdžių ir gali padėti mažinti amarų bei voratinklinių erkių daromą žalą.
Svarbiausia – nepažeisti vaismedžio šaknų
Sodinant po abrikosu reikia elgtis atsargiai. Šio vaismedžio šaknys gali būti jautrios, todėl giliai kasti ar nuolat purenti žemės prie kamieno nereikėtų. Geriausia rinktis negilią sodinimo vietą aplink kamieno rato pakraščius, o ne visai prie pat kamieno.
Taip pat verta atsižvelgti į šviesą. Vieni augalai geriau auga saulėje, kiti pakenčia dalinį pavėsį, todėl pomedis neturėtų būti apsodinamas atsitiktinai. Jei abrikosas jaunas, svarbu nepasodinti per daug augalų, kad jie nekonkuruotų dėl drėgmės ir maisto medžiagų.
Tinkamai parinkti augalai po abrikosu gali tapti paprastu būdu sumažinti kenkėjų riziką ir kartu pagyvinti sodą. Tai nėra visiška apsauga nuo visų problemų, tačiau gera prevencinė priemonė, kuri ypač pasiteisina prižiūrint medį nuosekliai.
