Kodėl padangos vasarą „išsipučia“

Kodėl padangos vasarą „išsipučia“: 3 slėgio taisyklės, kurios gali išgelbėti kelionę

6 min. skaitymo

Karštą vasaros dieną automobilio padangos patiria kur kas daugiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Kai lauke +30 °C, o asfaltas įkaista dar labiau, slėgis padangose gali pastebimai pasikeisti. Ir čia daugelis vairuotojų padaro klaidą: patikrina jau įkaitusias padangas ir nusprendžia išleisti oro. Būtent taip saugumo problema dažnai prasideda dar prieš kelionę.

Padangos vasarą gyvena kitokį gyvenimą

Įsivaizduokite įprastą vasaros kelionę. Automobilis stovi saulėje, salonas įkaitęs, vairas karštas, o jūs ruošiatės važiuoti į pajūrį, sodybą ar ilgesnę kelionę greitkeliu. Dažniausiai prieš išvykdami pagalvojame apie degalus, navigaciją, vandenį, gal dar apie kondicionierių.

Apie padangas prisimename rečiau.

O jos tuo metu jau dirba. Net stovėdamos.

Karštis veikia orą padangų viduje: kylant temperatūrai, oras plečiasi, todėl didėja ir slėgis. Tai paprasta fizika, bet kelyje ji tampa labai praktiška. Jei ryte padangoje buvo gamintojo rekomenduojamas slėgis, dieną, ant įkaitusio asfalto ir po ilgesnio važiavimo, manometras gali parodyti didesnį skaičių.

Iš pirmo žvilgsnio atrodo: per daug oro, reikia išleisti. Tačiau čia ir slypi pavojingiausia vasaros klaida.

1 taisyklė: slėgį tikrinkite tik šaltose padangose

Padangų slėgis turi būti tikrinamas tada, kai padangos dar šaltos. Tai reiškia, kad automobilis stovėjo bent kelias valandas arba nuvažiavo tik labai trumpą atstumą mažu greičiu.

Jeigu padangas tikrinate degalinėje po 50 kilometrų greitkeliu, matote ne tikrąjį pradinį slėgį, o jau pakilusį dėl karščio ir važiavimo. Tokiu momentu išleidus oro iki „normos“, vėliau, padangoms atvėsus, slėgis gali nukristi per žemai.

Ryte tokios padangos jau bus nepakankamai pripūstos. O tai vasarą pavojingiau, nei daugelis mano.

Geriausias sprendimas – turėti savo manometrą ir slėgį tikrinti namuose, prieš kelionę. Tai užtrunka kelias minutes, bet leidžia išvengti spėlionių. Gamintojo rekomenduojamą slėgį rasite ant lipduko vairuotojo durelių staktoje, degalų bako dangtelio vidinėje pusėje arba automobilio vadove.

Svarbiausia: niekada neišleiskite oro iš karštų padangų vien todėl, kad manometras parodė didesnį slėgį.

2 taisyklė: vasarą per mažas slėgis pavojingesnis nei atrodo

Daug vairuotojų bijo, kad per karščius padanga gali sprogti nuo padidėjusio slėgio. Tačiau šiuolaikinės padangos turi didelę saugumo atsargą ir įprasti slėgio svyravimai dėl temperatūros paprastai nėra pagrindinė problema.

Daug pavojingesnė situacija – per mažas slėgis.

Kai padanga nepakankamai pripūsta, važiuojant ji labiau deformuojasi. Jos šoninės sienelės nuolat lankstosi, kaista, patiria didesnę apkrovą. Karštą dieną, ypač važiuojant greitkeliu, toks papildomas kaitimas gali tapti rimta problema.

Tai ne tik didina padangos pažeidimo riziką. Per mažas slėgis taip pat blogina automobilio valdymą, ilgina stabdymo kelią, didina degalų sąnaudas ir greičiau dėvi padangas.

Todėl vasarą nereikėtų pūsti „truputį mažiau“, tikintis, kad karštyje slėgis pats pakils. Gamintojai jau įvertina eksploatacijos sąlygas, todėl reikia laikytis nurodytų reikšmių būtent šaltoms padangoms.

3 taisyklė: ilgesnei kelionei ir pilnam automobiliui slėgį reikia pritaikyti

Viena klaida ypač dažna prieš atostogas. Automobilis pilnas: šeima, lagaminai, maistas, vaikiški daiktai, gal dar dviračių laikiklis ar bagažas ant stogo. Tačiau padangų slėgis lieka toks pat, kaip važinėjant vienam mieste.

Pakrautam automobiliui dažnai reikalingas didesnis slėgis, ypač galinėse padangose. Tikslią reikšmę nurodo automobilio gamintojas. Ant to paties lipduko dažniausiai būna pateiktos dvi normos: įprastam važiavimui ir automobiliui su didesne apkrova.

Jei automobilis labai apkrautas, bet padangos pripūstos kaip tuščiam automobiliui, jos labiau kaista, deformuojasi ir greičiau dėvisi. Be to, gali pablogėti stabilumas posūkiuose ir staigiai stabdant.

Prieš ilgesnę kelionę verta patikrinti ne tik keturias pagrindines padangas, bet ir atsarginį ratą, jei toks yra. Jis dažnai pamirštamas metų metus, kol vieną dieną jo prireikia pačiu blogiausiu metu.

Vasarinės padangos ir karštis
Vasarinės padangos ir karštis

O kaip dėl azoto padangose?

Kai kuriuose servisuose siūloma padangas pūsti azotu. Dažnai sakoma, kad jis mažiau plečiasi nuo karščio ir ilgiau išlieka padangoje. Skamba patraukliai, ypač vasarą.

Tačiau kasdieniam vairuotojui skirtumas dažniausiai bus beveik nepastebimas. Įprastą orą ir taip daugiausia sudaro azotas, todėl paprastame šeimos automobilyje, važiuojant į darbą ar atostogas, tokia paslauga retai tampa būtinybe.

Daug naudingiau investuoti į paprastą, tikslų manometrą ir įprotį reguliariai tikrinti slėgį. Tai praktiškiau nei pasikliauti vienkartiniu „stebuklingu“ sprendimu.

Azotas gali turėti prasmės sporte ar labai specifinėse sąlygose, kur svarbus maksimalus slėgio stabilumas. Tačiau kasdieniam vairavimui svarbiausia ne tai, kuo pripūstos padangos, o ar jose yra teisingas slėgis.

Kaip dažnai tikrinti padangų slėgį vasarą?

Karštuoju metų laiku padangų slėgį verta tikrinti bent kartą per dvi savaites. Būtina tai padaryti ir prieš kiekvieną ilgesnę kelionę.

Tikrinkite ryte arba tada, kai automobilis ilgiau stovėjo. Nepasikliaukite vien akimis – ne visada galima pamatyti, kad padangoje trūksta oro. Kartais skirtumas jau pavojingas, nors padanga iš išorės atrodo visai normali.

Taip pat nepamirškite, kad slėgis gali keistis ne tik dėl karščio, bet ir dėl lėto oro praradimo per ventilį, smulkių pažeidimų ar tiesiog natūralaus nuotėkio per laiką.

Mažas patikrinimas, kuris gali pakeisti visą kelionę

Padangos yra vienintelis automobilio taškas, kuris liečia kelią. Viskas – stabdymas, posūkiai, stabilumas, degalų sąnaudos ir net važiavimo komfortas – priklauso nuo tų keturių guminių kontaktų su asfaltu.

Todėl vasarą, kai keliai karšti, greitis didesnis, o kelionės ilgesnės, padangų slėgis nėra smulkmena. Tai saugumo klausimas.

Prieš kitą kelionę verta atlikti paprastą ritualą: patikrinti alyvą, langų skystį, degalus ir padangų slėgį. Ne degalinėje po ilgo važiavimo, ne vidurdienį ant įkaitusio asfalto, o ryte, kai padangos dar šaltos.

Tai užtrunka penkias minutes. Bet kartais būtent tokios penkios minutės lemia, ar kelionė bus rami, ar virs problema, kurios buvo galima išvengti.

Įvertinkite šį straipsnį:

😡  
😕  
😐  
🙂  
😍  

Kraunami duomenys...

Pasidalinti šiuo straipsniu
Komentarų: 0