Kai pirmą kartą ant bulvių lapų pamačiau Kolorado vabalus, bandžiau save raminti. „Na, keli vabalai, nieko tokio“, – pagalvojau. Bet po kelių dienų supratau, kad jie į mano daržą atėjo ne trumpam pasisvečiuoti. Lapai buvo apgraužti, ant apatinės pusės radau oranžinių kiaušinėlių, o lervos judėjo taip užtikrintai, lyg bulvių lysvė būtų jų nuosavas restoranas.
Stovėjau tarp vagų ir pykau. Ne tiek ant vabalų, kiek ant savęs, kad per vėlai pastebėjau.
Tada kaimynas, kuris bulves augina ilgiau, nei aš gyvenu šiame name, sustojo prie tvoros ir paklausė:
– Koloradas jau atėjo?
– Atėjo ir, panašu, ruošiasi pasilikti, – atsakiau.
Jis nusijuokė.
– Su juo taip ir būna. Jei pamatei vieną, ieškok visos giminės.
– Tai ką daryti? Purkšti chemija?
Kaimynas tik mostelėjo ranka.
– Spėsi su chemija. Pirma pabandyk paprasčiau: rinkimas, pelenai ir garstyčios. Tik ne vieną kartą, o reguliariai.
Tada dar nežinojau, kad būtent žodis „reguliariai“ čia svarbiausias.
Kolorado vabalas pavojingas ne todėl, kad didelis, o todėl, kad labai atkaklus
Kolorado vabalai labiausiai mėgsta bulves, bet gali pulti ir kitus bulvinių šeimos augalus. Didžiausia bėda ta, kad jie labai greitai dauginasi. Jei laiku nepamatysite kiaušinėlių ant lapų apačios, po kurio laiko vietoj kelių vabalų turėsite būrį alkanų lervų.
O lervos dažnai pridaro daugiau žalos nei patys suaugę vabalai. Jos graužia lapus labai sparčiai. Jei augalas lieka be lapų, jis silpsta, prasčiau formuoja gumbus, o derlius gali smarkiai sumažėti.
Kaimynas man tada pasakė:
– Kolorado vabalas nėra tas kenkėjas, kurį nugalėsi vienu herojišku purškimu. Jį reikia varginti.
– Kaip tai varginti?
– Neleisti ramiai gyventi. Šiandien surinkai, rytoj patikrinai, po lietaus pabarstei, po kelių dienų vėl apžiūrėjai. Jis mėgsta tuos, kurie pamiršta.
Ir jis buvo teisus. Didžiausia klaida – vieną kartą kažką padaryti ir manyti, kad problema baigta.
Pirmas ir veiksmingiausias žingsnis – rinkti rankomis
Kad ir kaip senamadiškai tai skambėtų, rankinis rinkimas man pasirodė vienas veiksmingiausių būdų, ypač pradžioje, kai vabalų dar nėra labai daug.
Ryte arba vakare einu per bulvių vagas ir apžiūriu lapus. Suaugusius vabalus ir lervas renku į kibirą su muiluotu vandeniu. Taip pat būtinai tikrinu lapų apačią, nes ten dažniausiai būna kiaušinėliai. Jie ryškiai oranžiniai, sudėti grupelėmis, todėl kartą pamačius vėliau jau lengva atpažinti.
Pirmą kartą rinkdama burbėjau:
– Štai tau ir poilsis sode.
Kaimynas išgirdo ir atsakė:
– O tu galvojai, derlius pats užaugs?
– Tikėjausi bent jau be vabzdžių invazijos.
– Daržas be invazijų būna tik paveikslėliuose.
Rankinis rinkimas nėra pats maloniausias darbas, bet jis turi vieną didelį privalumą: iš karto sumažinate kenkėjų kiekį. O jei pašalinate ir kiaušinėlius, neleidžiate atsirasti naujai lervų bangai.
Pelenai – paprasta priemonė, kuri tuo pačiu maitina augalus
Po pirmo rinkimo kaimynas man atnešė kibirėlį medžio pelenų.
– Tik žiūrėk, kad būtų nuo švarios medienos, ne nuo dažytų lentų ar šiukšlių, – pasakė.
Pelenus galima naudoti labai paprastai: pabarstyti bulvių lapus ir dirvą aplink augalus. Geriausia tai daryti po lietaus arba po laistymo, kai lapai šiek tiek drėgni ir pelenai geriau prikimba.
Pelenai ne tik nepatinka vabalams, bet ir papildo dirvą kaliu, kuris svarbus augalams. Žinoma, nereikia paversti bulvių lysvės pilku kalnu. Užtenka lengvo pabarstymo.
Po pirmo karto atrodė, kad padariau kažką labai rimto – visa lysvė tapo pilkšva.
– Ar ne per daug? – paklausiau kaimyno.
Jis pažvelgė.
– Dar ne. Bet prisimink: pelenai ne amžini. Lietus nuplaus, reikės kartoti.
Štai ir visa paslaptis. Liaudiškos priemonės veikia tik tada, kai jas naudojame ne vieną kartą „dėl sąžinės“, o nuolat stebime situaciją.
Garstyčių tirpalas padėjo tada, kai vabalai vėl sugrįžo
Po kelių ramesnių dienų pastebėjau, kad vabalai grįžta. Ne tiek daug, bet pakankamai, kad vėl sunerimčiau. Tada išbandžiau garstyčių tirpalą.
Į 10 litrų vandens įmaišiau apie 100 gramų garstyčių miltelių ir maždaug 30 gramų ūkiško arba skalbimo muilo. Muilas padeda tirpalui geriau laikytis ant lapų. Viską gerai išmaišiau ir apipurškiau augalus, ypač lapų apačią.
Kvapas buvo toks, kad vyras, priėjęs prie daržo, paklausė:
– Čia bulves augini ar marinuoji?
– Jei vabalams nepatiks, galiu ir marinuoti.
Garstyčių tirpalas veikia kaip atbaidanti priemonė. Jis nėra stebuklingas nuodas, kuris per sekundę išspręs problemą, bet reguliariai naudojamas gali sumažinti vabalų norą maitintis ant jūsų augalų.
Svarbu nepurkšti per pačią kaitrą. Geriau tai daryti ryte arba vakare, kad lapai nenukentėtų nuo saulės.
Česnako, svogūnų ir pelyno užpilai – kai norisi stipresnio kvapo
Dar viena priemonė, kurią verta turėti omenyje, yra česnako arba svogūnų užpilas. Jį pasigaminti paprasta: apie 200 gramų česnako arba svogūno susmulkinu, užpilu 10 litrų vandens ir palieku parai. Tada nukošiu ir purškiu bulves.
Kvapas stiprus, bet būtent to ir reikia. Vabalams tokie aitrūs aromatai nepatinka.
Pelyno nuoviras taip pat gali padėti. Maždaug 1 kilogramą šviežio pelyno užpilu 10 litrų vandens, paverdu 15–20 minučių, atvėsinu, perkošiu ir naudoju purškimui.
Kaimynas apie pelyną pasakė paprastai:
– Jei tau kvapas atrodo kartus, vabzdžiams jis irgi ne šventė.
Tik reikia prisiminti, kad visi tokie užpilai po lietaus nusiplauna, todėl purškimą tenka kartoti. Taip pat geriau pirmiausia išbandyti ant kelių augalų, ypač jei tirpalas stipresnis, kad pamatytumėte, kaip reaguoja lapai.
Augalai šalia bulvių irgi gali padėti
Visiškai pasikliauti tik augalais-atbaidytojais nereikėtų, bet jie gali būti gera papildoma priemonė. Aplink bulvių lysves galima sodinti medetkų, nasturtų, krienų. Jų kvapas ir buvimas gali šiek tiek mažinti kenkėjų spaudimą, o daržas atrodo gyvesnis ir įvairesnis.
Medetkos man ypač patiko, nes jos ne tik naudingos, bet ir gražios. Kai bulvių lysvės pakraščiuose pražydo oranžiniai žiedai, daržas pasidarė mažiau panašus į kovos lauką.
– Matai, – pasakė kaimynas, – kenkėjus galima gąsdinti ir gražiai.
Bet jis iškart pridūrė:
– Tik nesugalvok, kad vien medetkos viską padarys už tave.
Čia ir yra esmė. Nė viena liaudiška priemonė atskirai nėra garantija. Geriausiai veikia derinys: stebėjimas, rankinis rinkimas, pelenai, užpilai, purškimai ir tvarka lysvėse.
Kodėl svarbu pradėti anksti
Jei lauksite, kol bulvių lapai bus smarkiai apgraužti, kovoti bus daug sunkiau. Kolorado vabalus reikia stabdyti nuo pirmų pasirodymo dienų.
Dabar vos tik bulvės pradeda augti, reguliariai apžiūriu lapus. Tai užtrunka kelias minutes, bet leidžia pastebėti problemą anksti. Pirmi vabalai, pirmi kiaušinėliai, pirmos lervos – visa tai signalas veikti.
Anksčiau laukdavau, kol žala pasimatys aiškiai. Dabar suprantu, kad jei žala jau labai matoma, vadinasi, kenkėjai dirba ne pirmą dieną.
Geriausia taisyklė paprasta: darže lengviau neleisti problemai išplisti, nei vėliau ją gesinti.
Ką daryti, jei vabalų labai daug?
Liaudiški metodai gali padėti, kai kenkėjų nėra katastrofiškai daug arba kai juos naudojate nuo pat pradžių. Tačiau jei bulvės tiesiog aplipusios lervomis, vien pelenų gali nepakakti.
Tokiu atveju verta rimtai įvertinti padėtį. Galbūt reikės naudoti specialias leistinas priemones nuo Kolorado vabalų, ypač jei derlius jau akivaizdžiai rizikuoja. Tik svarbu rinktis atsakingai, laikytis instrukcijų, purškimo normų, laukimo terminų ir nepurkšti bet kaip.
Aš pati stengiuosi pradėti nuo švelnesnių būdų, bet neapsimetu, kad liaudiškos priemonės visada yra visagalės. Jų stiprybė – prevencija ir reguliarumas.
Mano sistema, kuri pasiteisino geriausiai
Po kelių sezonų susidėliojau paprastą tvarką. Pirmiausia reguliariai apžiūriu bulves. Jei matau vabalus ar kiaušinėlius, renku rankomis. Po lietaus arba laistymo pabarstau pelenais. Jei vabalai vėl aktyvūs, purškiu garstyčių arba česnako tirpalu. Lysvės pakraščiuose auginu medetkas ir nasturtas.
Svarbiausia – neleisti sau pamiršti. Kolorado vabalas kaip tik to ir laukia.
Vieną vakarą, kai bulvės jau žydėjo, kaimynas priėjo prie tvoros ir pažiūrėjo į mano lysvę.
– Na, šiemet geriau?
– Daug geriau. Lyg tų vabalų beveik nebūtų.
Jis nusišypsojo.
– Jie buvo. Tik tu šį kartą buvai už juos atkaklesnė.
Ir turbūt tai geriausias patarimas visiems, kurie nori išsaugoti bulves: nereikia vienos stebuklingos priemonės. Reikia būti pastabesniam ir atkaklesniam už kenkėją.
Kolorado vabalai gali būti labai įkyrūs, bet jei laiku juos pastebėsite, reguliariai rinksite, naudosite pelenus, garstyčių ar česnako užpilus ir neleisite lysvėms tapti jų rojumi, derlių tikrai galima apsaugoti be skuboto griebimosi stiprios chemijos.
