Po darbo pokalbio dauguma kandidatų padaro vieną iš dviejų dalykų: arba nieko neberašo ir laukia atsakymo, arba išsiunčia trumpą mandagų laišką su žodžiais „ačiū už skirtą laiką“. Tai nėra blogai. Tačiau kartais vien mandagumo neužtenka, ypač kai dėl tos pačios pozicijos varžosi keli stiprūs kandidatai.
San Franciske gyvenusi Jin Kang nusprendė pasielgti kitaip. Po pokalbio su technologijų įmone „Figma“ ji išsiuntė ne tik padėkos laišką, bet ir papildomą PDF dokumentą. Jame buvo išsamus planas, ką ji darytų per pirmąsias 30, 60 ir 90 darbo dienų.
Po kelių dienų ji sulaukė skambučio su pasiūlymu dirbti. Metinis atlyginimas siekė 165 000 JAV dolerių.
Svarbiausia detalė? Tokio dokumento jos niekas neprašė.
Vietoj paprasto „ačiū“ – konkretus veiksmų planas
Kang po pokalbio galėjo parašyti įprastą laišką: padėkoti už galimybę, dar kartą paminėti susidomėjimą pozicija ir mandagiai laukti sprendimo. Tačiau ji suprato, kad nori parodyti daugiau nei entuziazmą.
Ji norėjo įrodyti, kad jau mąsto kaip būsima komandos narė.
Todėl prie laiško pridėjo dokumentą, kuriame išdėstė, ką darytų pirmosiomis darbo savaitėmis ir mėnesiais. Planas buvo suskirstytas į tris etapus: pirmos 30 dienų, pirmos 60 dienų ir pirmos 90 dienų.
Toks formatas darbdaviams labai aiškus. Jis parodo ne tik kandidato ambiciją, bet ir gebėjimą struktūruoti darbą, suprasti prioritetus bei galvoti apie rezultatą.
Kas buvo tame 90 dienų plane?
Dokumente Kang aprašė, kaip pradėtų darbą įmonėje, jei būtų priimta. Ji nesistengė žadėti neįmanomų rezultatų nuo pirmos savaitės. Vietoj to ji parodė nuoseklų įsiliejimo į komandą planą.
Pirmiausia ji numatė užmegzti ryšius su svarbiausiomis komandomis: pardavimų, klientų aptarnavimo, vadovų ir kitais padaliniais, su kuriais tektų dirbti. Tai labai svarbu, nes naujame darbe žmogus dažnai stringa ne dėl kompetencijos trūkumo, o dėl to, kad nežino, kas už ką atsakingas ir kaip priimami sprendimai.
Antra, ji planavo išsiaiškinti įmonės verslo prioritetus. Kitaip tariant, ne pulti daryti veiksmų dėl veiksmų, o pirmiausia suprasti, ko įmonei iš tiesų reikia.
Trečia, ji norėjo įvertinti vidinius procesus. Tai rodo brandą: geras darbuotojas ne tik vykdo užduotis, bet ir mato, kur sistema gali veikti geriau.
Ketvirta, ji numatė suderinti būsimų projektų planus su komanda. Tai svarbus signalas darbdaviui: kandidatas supranta, kad naujame darbe nereikia ateiti kaip vienišam gelbėtojui. Reikia įsilieti, klausytis, suprasti ir tik tada veikti.
Kodėl toks laiškas suveikė?
Šis atvejis įdomus ne todėl, kad kandidatė tiesiog „padarė daugiau“. Daugelis žmonių daro daugiau, bet ne visada pataiko. Kang dokumentas suveikė todėl, kad jis buvo konkretus ir susijęs su įmonės poreikiais.
Prieš rengdama planą ji išanalizavo informaciją, kurią išgirdo pokalbio metu. Ji bandė atsakyti į kelis klausimus: kodėl įmonė samdo žmogų šioms pareigoms, kokių rezultatų tikisi, kokį poveikį ši pozicija turėtų verslui ir kaip ji galėtų parodyti, kad yra tinkamiausias pasirinkimas.
Tai labai skiriasi nuo bendro laiško, kuriame kandidatas tiesiog giria įmonę ir rašo, kad „labai norėtų prisijungti prie komandos“.
Darbdaviai tokių frazių mato daug. O štai konkretus planas iš karto kelia kitą mintį: šis žmogus jau galvoja apie darbą rimtai.
Ji parodė ne tik motyvaciją, bet ir savarankiškumą
Kang pati sakė norėjusi parodyti, kad galėtų greitai pradėti dirbti be nuolatinės priežiūros. Tai ypač svarbu technologijų įmonėse, kur greitis, savarankiškumas ir gebėjimas susigaudyti naujoje aplinkoje yra labai vertinami.
Darbdaviui toks dokumentas atsako į vieną labai svarbų klausimą: ar šis žmogus atėjęs į darbą lauks instrukcijų, ar pats mokės susidėlioti pirmuosius žingsnius?
Žinoma, naujame darbe visiems reikia įvedimo, informacijos ir pagalbos. Bet kandidatas, kuris jau pokalbio etape sugeba parodyti struktūruotą mąstymą, atrodo mažiau rizikingas.
Tai nereiškia, kad kiekvienas kandidatas turi po pokalbio siųsti ilgą strategiją. Bet tai rodo, kad geras padėkos laiškas gali būti daugiau nei mandagumas. Jis gali tapti paskutiniu argumentu jūsų naudai.
Kodėl paprastas padėkos laiškas kartais nebepakankamas?
Karjeros specialistai dažnai primena, kad padėkos laiškas po pokalbio vis dar turi vertę. Jis parodo mandagumą, dėmesį ir susidomėjimą. Tačiau jei laiške nėra nieko konkretaus, jis lengvai paskęsta tarp kitų.
Stipresnis laiškas turėtų ne tik padėkoti, bet ir priminti, kodėl jūs tinkate pozicijai. Geriausia – susieti savo patirtį su konkrečia problema ar poreikiu, apie kurį buvo kalbėta pokalbio metu.
Pavyzdžiui, vietoj sakinio „Man labai patiko su jumis susipažinti“ galima parašyti: „Po mūsų pokalbio dar aiškiau matau, kad komandai svarbu pagerinti klientų įvedimo procesą. Mano ankstesnė patirtis kuriant tokį procesą galėtų būti naudinga jau pirmaisiais mėnesiais.“
Tai iš karto skamba kitaip. Ne tik mandagiai, bet ir naudingai.
Ar verta visiems siųsti 30–60–90 dienų planą?
Ne visada. Jei kandidatuojate į poziciją, kurioje dar neturite pakankamai informacijos, per išsamus planas gali atrodyti per drąsus arba paremtas prielaidomis. Taip pat nereikėtų siųsti dešimties puslapių dokumento vien tam, kad atrodytumėte darbštesni.
Tačiau trumpas, aiškus ir gerai apgalvotas planas gali būti labai veiksmingas, ypač jei siekiate vadovaujančių, projektų valdymo, technologijų, rinkodaros, operacijų ar strateginių pozicijų.
Svarbiausia – planas turi būti ne apie jus, o apie įmonę. Ne „aš noriu parodyti, koks esu geras“, o „štai kaip suprantu jūsų poreikius ir kaip galėčiau pradėti kurti vertę“.
Kaip tokį laišką pritaikyti sau?
Jei norite pasinaudoti šia idėja, nebūtina kurti sudėtingo dizaino ar ilgo PDF dokumento. Galima pradėti nuo kelių aiškių dalių.
Pirma, padėkokite už pokalbį ir paminėkite konkrečią temą, kuri jums įstrigo. Tai parodo, kad klausėtės.
Antra, trumpai aprašykite, kaip supratote pagrindinius pozicijos tikslus.
Trečia, pridėkite kelis pirmųjų savaičių veiksmus. Pavyzdžiui: susipažinti su komandomis, peržiūrėti esamus procesus, įvertinti prioritetus, parengti pirmą pasiūlymų sąrašą.
Ketvirta, parodykite, kokį rezultatą norėtumėte sukurti per pirmus tris mėnesius. Tai neturi būti pažadas „padidinsiu pajamas 50 procentų“. Geriau realistiškai: „sudaryčiau aiškų veiksmų planą“, „identifikuočiau pagrindines proceso spragas“, „suderinčiau prioritetus su komanda“.
Kodėl šis metodas išskiria kandidatą?
Nes daug kandidatų kalba apie tai, ką yra darę anksčiau. Tai svarbu. Bet darbdaviui dar svarbiau suprasti, ką žmogus darys pas juos.
Kang atvejis parodė, kad kartais sprendimą nulemia ne vien patirtis, o gebėjimas paversti pokalbio informaciją veiksmų planu. Ji ne tik pasakė, kad yra tinkama. Ji parodė, kaip mąstytų pradėjusi darbą.
Tai labai stiprus signalas.
Svarbiausia pamoka ieškantiems darbo
Ši istorija nėra apie tai, kad visi turi kopijuoti vieną taktiką ir po kiekvieno pokalbio siųsti 90 dienų planą. Ji apie kitą dalyką: kandidatas turi padėti darbdaviui įsivaizduoti jį jau dirbantį.
Jei po pokalbio paliekate tik malonų įspūdį, tai gerai. Bet jei paliekate aiškų vaizdą, kaip galite spręsti įmonės problemas, tai daug stipriau.
Jin Kang po darbo „Figma“ vėliau pasuko į karjeros konsultavimą ir pradėjo padėti kitiems žmonėms siekti gerai apmokamų pareigų technologijų ir projektų valdymo srityse. Ir jos istorija puikiai parodo vieną paprastą tiesą: kartais geriausias laiškas po pokalbio yra ne tas, kuriame gražiausiai padėkojate, o tas, kuriame aiškiausiai parodote, kokią vertę galite sukurti.
