Kiek reikia atidėti nuo 30 metų, kad pensija būtų 1000 eurų? Skaičius, kurio daugelis nenori girdėti

Trisdešimtmetis apie pensiją dažniausiai negalvoja. Yra būstas, automobilis, vaikai, atostogos, paskolos, o pensija atrodo kaip labai tolimas reikalas, kuris „kažkaip susitvarkys“. Bet vieną vakarą atsisėdus su skaičiuotuvu paaiškėja nemaloni tiesa: jei norite senatvėje turėti bent 1000 eurų per mėnesį, laukti penkiasdešimties yra labai brangu.

Nuo 2026 m. Lietuvoje senatvės pensijos amžius vyrams ir moterims yra 65 metai, vadinasi, žmogus nuo 30 metų iki pensijos turi apie 35 metus, arba 420 mėnesių. Skamba daug, bet pinigų matematika vis tiek kandžiojasi.

2026 m. vidutinė senatvės pensija Lietuvoje turėtų siekti apie 750 eurų, o turint būtinąjį stažą – apie 810 eurų. Tai reiškia, kad iki 1000 eurų trūkumas gali atrodyti ne toks didelis – maždaug 190–250 eurų per mėnesį. Bet jei žmogus nori turėti ne „kažkiek papildomai“, o rimtą savo rezervą, skaičiai iškart tampa daug rimtesni.

Pirmas scenarijus: norite, kad pensija būtų 1000 eurų „šiandienos pinigais“

Svarbiausia čia nesusipainioti. 1000 eurų po 35 metų nebus tas pats, kas 1000 eurų šiandien. Kainos kils, pinigų vertė keisis, todėl protingiau skaičiuoti „šiandienos pinigais“ – tarsi norėtume senatvėje turėti tokią perkamąją galią, kokią dabar turi 1000 eurų.

Jeigu žmogus norėtų pats susikaupti tokią sumą, kad 20 metų galėtų kas mėnesį išsiimti po 1000 eurų, jam reikėtų maždaug:

1000 Eur × 12 mėn. × 20 metų = 240 000 Eur.

Taip, skaičius nemalonus – 240 tūkst. eurų. Tai suma, kurios daug kas net nenori matyti. Bet ji parodo realybę: pensija nėra vien „kažkiek atsidėti“. Tai ilgas projektas.

Jeigu nuo 30 iki 65 metų pinigus tiesiog kauptumėte be jokios grąžos, reikėtų atidėti apie:

240 000 Eur / 420 mėn. = apie 571 Eur per mėnesį.

Štai čia daug kam ir nukrenta nuotaika. Daugeliui šeimų 571 euras kas mėnesį yra ne taupymo planas, o beveik dar viena paskola.

Investavimas skaičių sumažina, bet stebuklo nepadaro

Jeigu pinigai ne tik laikomi sąskaitoje, bet ilgai investuojami, reikalinga mėnesio suma gali būti mažesnė. Pavyzdžiui, jei per 35 metus pavyktų pasiekti vidutinę 3 proc. metinę realią grąžą po infliacijos, tam pačiam 240 tūkst. eurų tikslui reikėtų atidėti maždaug 326 eurus per mėnesį. Jei reali grąža būtų apie 5 proc., suma kristų iki maždaug 217 eurų per mėnesį.

Bet čia yra kabliukas: grąža nėra garantuota. Vienais metais investicijos gali augti, kitais kristi. Lietuvos bankas primena, kad pensijų fondai investuoja į skirtingas turto klases, o jų rezultatus reikia vertinti pagal ilgalaikius rodiklius ir riziką. Todėl skaičiai su grąža atrodo gražiau, bet jie nėra pažadas.

Vis dėlto viena mintis labai aiški: kuo anksčiau pradedate, tuo daugiau darbo už jus gali padaryti laikas. 30-metis turi 35 metus. 45-metis – tik 20. 55-metis – vos 10. Skirtumas milžiniškas.

Jei tikslas – ne visa pensija, o priedas prie „Sodros“

Čia skaičiai jau daug žmogiškesni. Jei žmogus tikisi gauti apie 750 eurų valstybinės pensijos, iki 1000 eurų trūktų apie 250 eurų per mėnesį. Per 20 metų pensijoje tai būtų:

250 Eur × 12 mėn. × 20 metų = 60 000 Eur.

Norint sukaupti 60 tūkst. eurų nuo 30 iki 65 metų, be grąžos reikėtų atidėti apie 143 eurus per mėnesį. Jei pavyktų pasiekti 3 proc. realią grąžą, pakaktų maždaug 82 eurų per mėnesį.

Jeigu žmogus turėtų būtinąjį stažą ir jo pensija būtų artimesnė 810 eurų, iki 1000 eurų trūktų apie 190 eurų per mėnesį. Tokiam priedui 20 metų reikėtų apie 45 600 eurų. Su 3 proc. realia grąža nuo 30 metų tai reikštų maždaug 62 eurus per mėnesį.

Čia jau atsiranda visai kitoks vaizdas. Ne 571 euras. Ne 326 eurai. O suma, kuri kai kuriems žmonėms prilygsta keliems restoranams, prenumeratoms, spontaniškiems pirkiniams ar vienam didesniam mėnesio kuro papildymui.

Kodėl žmonės dažniausiai pralaimi ne dėl mažos algos, o dėl delsimo

Didžiausia pensijos klaida yra ne tai, kad žmogus negali atidėti daug. Didžiausia klaida – nepradėti nieko. Daug kas sako: „Pradėsiu, kai uždirbsiu daugiau.“ Bet dažnai kartu su didesnėmis pajamomis ateina didesnės išlaidos: geresnis automobilis, didesnės atostogos, brangesni įpročiai, būsto remontas, vaikų poreikiai.

Pensijai nereikia pradėti nuo tobulo plano. Galima pradėti nuo 30, 50 ar 80 eurų per mėnesį. Svarbiausia, kad tai būtų automatinis įprotis, o ne „atidėsiu, kas liks“. Nes dažniausiai mėnesio gale nelieka nieko.

Lietuvoje yra keli keliai: II pakopa, III pakopa, investiciniai fondai, ETF, indėliai, kaupiamasis gyvybės draudimas ar kiti sprendimai. Lietuvos bankas nurodo, kad II pakopoje kaupiama iš savo lėšų, o taip pat prisideda valstybė – 3 proc. nuo darbo užmokesčio ir 1,5 proc. nuo užpraeitų metų vidutinio darbo užmokesčio. Tai nereiškia, kad visiems tinka tas pats variantas, bet reiškia, kad žmogui verta bent jau žinoti, kur jo pinigai eina ir kokio rezultato galima tikėtis.

Skaičius, kurio niekas nenori girdėti

Jeigu norite senatvėje turėti 1000 eurų per mėnesį vien iš savo sukauptų pinigų, nuo 30 metų reikėtų taikytis į maždaug 326 eurus per mėnesį, jei tikite ilgalaike 3 proc. realia grąža. Be investicinės grąžos reikėtų apie 571 euro per mėnesį.

Jeigu tikslas kuklesnis – tiesiog prisidurti prie būsimos „Sodros“ pensijos, kad bendra suma siektų apie 1000 eurų, tada skaičius kur kas mažesnis: maždaug 60–80 eurų per mėnesį, jei pradedate nuo 30 metų ir pinigai ilgai dirba.

Štai ir visas nemalonus atsakymas. Pensija neateina staiga. Ji tyliai formuojasi kiekvieną mėnesį. Arba nesiformuoja visai.

Trisdešimtmetis dar turi vieną didžiausių privalumų – laiką. Bet laikas veikia tik tada, kai jam duodama bent šiek tiek pinigų dirbti. Jei laukiama iki 50-ies, tada tas pats 1000 eurų tikslas pradeda atrodyti ne kaip planas, o kaip finansinis šaltas dušas.