Vasarą užtenka vieno pasivaikščiojimo po aukštesnę žolę, išvykos į sodybą ar grybavimo miške, kad namo parsineštumėte ne tik gerą nuotaiką, bet ir pavojingą „keleivį“. Erkės šiltuoju sezonu tampa tikra problema, tačiau yra paprastas triukas, kurį verta išbandyti prieš išeinant į lauką: tam tikri eteriniai aliejai gali padėti užmaskuoti žmogaus kvapą ir padaryti jus mažiau patrauklius šiems parazitams.
Kodėl erkės mus randa taip greitai
Erkės nemato žmogaus taip, kaip jį matome mes. Jos pirmiausia reaguoja į kvapus, šilumą, iškvepiamą anglies dioksidą ir kūno skleidžiamus signalus. Todėl žmogus, einantis per žolę ar krūmus, erkei tampa tarsi judantis orientyras.
Būtent dėl to stiprūs augaliniai kvapai gali būti naudingi. Jie neužmuša erkių ir nesukuria nematomos sienos, bet gali sutrikdyti jų orientaciją. Paprastai tariant, natūralus žmogaus kvapas tampa mažiau aiškus.
Tam dažniausiai naudojami gvazdikėlių, arbatmedžio, citrininio eukalipto, pelargonijų ar levandų eteriniai aliejai. Kai kurie jų turi labai intensyvų aromatą, kurio vabzdžiai ir erkės vengia.
Kvapai, kurių erkės nemėgsta
Vienu stipriausių kvapų laikomas gvazdikėlių aliejus. Jis labai aštrus, šiltas ir ilgai išliekantis. Jo aromatas ne tik greitai pasklinda, bet ir gerai laikosi ant drabužių.
Arbatmedžio aliejus taip pat dažnai naudojamas dėl stipraus, švaraus ir šiek tiek medicininio kvapo. Jis ypač tinka tiems, kurie nemėgsta saldesnių aromatų.
Citrininis eukaliptas pasižymi gaiviu, ryškiu kvapu. Būtent šis aromatas dažnai minimas kaip vienas veiksmingesnių natūralių būdų atbaidyti kraujasiurbius vabzdžius.
Pelargonijų aliejus gali būti naudojamas kartu su kitais aliejais. Jo kvapas gėliškas, bet pakankamai intensyvus, todėl mišiniuose jis sustiprina bendrą aromatinį barjerą.
Svarbiausia taisyklė – aliejų nenaudoti grynų tiesiai ant odos. Jie gali sudirginti, sukelti paraudimą ar net nudeginti jautrią odą.
Paprastas purškalas drabužiams
Norint pasiruošti pasivaikščiojimui, galima pasigaminti paprastą kvapnų purškalą drabužiams.
Jums reikės:
- 100 ml degtinės arba spirito pagrindo;
- 20 lašų eterinių aliejų mišinio;
- mažo buteliuko su purkštuku.
Į buteliuką supilkite skystį, įlašinkite pasirinktų eterinių aliejų ir gerai suplakite. Mišinį purkškite ne ant veido ir ne ant pažeistos odos, o ant drabužių: rankogalių, kelnių apačios, apykaklės, kojinių viršaus, kepurės krašto.
Ypač svarbios vietos – ten, kur erkės gali patekti po drabužiais: kelnių klešnės, rankovės, kaklo sritis.
Tokio kvapo poveikis nėra amžinas. Po kelių valandų aromatas silpnėja, todėl ilgiau būnant gamtoje purškimą reikėtų atnaujinti.
Ką galima tepti ant riešų
Jei norite naudoti kvapą ant odos, eterinį aliejų būtina skiesti. Geriausia jį maišyti su baziniu aliejumi, pavyzdžiui, migdolų, alyvuogių ar kokosų.
Paprasta proporcija: į vieną šaukštą bazinio aliejaus įlašinkite 1–2 lašus eterinio aliejaus. Šiuo mišiniu galima patepti riešus, kulkšnis ar kaklo sritį, bet prieš tai verta išbandyti ant mažo odos ploto.
Jei atsiranda niežėjimas, paraudimas ar deginimas, tokio mišinio nenaudokite.
Vaikams, nėščiosioms ir jautrią odą turintiems žmonėms su eteriniais aliejais reikia būti ypač atsargiems. Tokiais atvejais geriau rinktis specialiai tam skirtas, patikrintas apsaugos priemones.
Kodėl vien kvapo neužtenka
Nors kvapūs aliejai gali padėti sumažinti erkių susidomėjimą, vien jais pasikliauti nereikėtų. Erkės nėra uodai, kurie tiesiog skraido aplink. Jos laukia ant žolės, krūmų ar žemų augalų ir prisikabina prie praeinančio žmogaus.
Todėl geriausia apsauga visada yra kelių priemonių derinys.
Einant į mišką, pievą ar sodybą, rinkitės šviesius drabužius – ant jų lengviau pastebėti erkę. Kelnes geriau susikišti į kojines, o rankoves rinktis ilgesnes. Po pasivaikščiojimo būtina apžiūrėti kūną: pakinklius, kirkšnis, pažastis, kaklą, vietas už ausų ir galvos odą.
Tai ypač svarbu vaikams, nes jie dažnai žaidžia žolėje, sėdi ant žemės ir mažiau pastebi, kas ropoja ant drabužių.
Augintiniams šis metodas netinka
Labai svarbu: eterinių aliejų negalima neatsargiai naudoti šunims ir katėms. Kai kurie aliejai gyvūnams gali būti toksiški, nes jų organizmas kitaip skaido kvapiąsias medžiagas.
Ypač jautrios yra katės. Joms pavojingi gali būti net kai kurie kvapai, kurie žmonėms atrodo visiškai nekalti.
Todėl augintiniams geriau naudoti veterinaro rekomenduotas priemones: antkaklius, lašus, tabletes ar purškalus, skirtus būtent gyvūnams.
Jei po pasivaikščiojimo šuo ar katė buvo aukštoje žolėje, kailį būtina apžiūrėti. Erkės dažnai slepiasi ties ausimis, kaklu, pažastimis, pilvu ir tarp pirštų.
Ką daryti, jei erkė vis dėlto įsisiurbė
Jei radote įsisiurbusią erkę, jos netepkite aliejumi, spiritu, kremu ar kitomis priemonėmis. Taip galima tik pabloginti situaciją.
Erkę reikia kuo greičiau pašalinti pincetu arba specialiu erkių traukikliu. Suimkite kuo arčiau odos ir traukite lėtai, tiesiai, nespausdami pilvelio. Po pašalinimo vietą dezinfekuokite.
Kelias savaites stebėkite savijautą ir įkandimo vietą. Jei atsiranda plintantis paraudimas, karščiavimas, silpnumas, galvos ar raumenų skausmai, būtina kreiptis į gydytoją.
Kvapų triukas, kuris gali praversti
Eteriniai aliejai nėra stebuklinga apsauga, bet jie gali tapti naudinga papildoma priemone. Gvazdikėliai, arbatmedis, citrininis eukaliptas ar pelargonijos sukuria stiprų kvapą, kurio erkės nemėgsta, o žmogui toks aromatas dažnai atrodo malonus ir natūralus.
Geriausia šį metodą naudoti protingai: purkšti drabužius, vengti grynų aliejų ant odos, nepamiršti apsauginių drabužių ir po kiekvieno pasivaikščiojimo atidžiai apžiūrėti kūną.
Tada išvyka į mišką, sodybą ar pievą bus daug ramesnė. Ne todėl, kad erkės staiga išnyks, o todėl, kad būsite pasiruošę geriau nei tie, kurie į aukštą žolę eina visiškai be apsaugos.
