2026–2027 metų žiema gali smogti sniego pertekliumi: miestams grėstų ne šaltis, o nuolatinės pūgos

Pastarųjų metų žiemos Lietuvoje išmokė tikėtis ne storos sniego dangos, o permainingo oro: vieną savaitę spaudžia šaltis, kitą jau lyja, o baltą kraštovaizdį per kelias dienas pakeičia balos ir plikledis. Tačiau pateikiamas 2026–2027 metų žiemos scenarijus piešia visai kitokį vaizdą – kritulių gali būti tiek daug, kad didžiausia problema taptų ne speigas, o nespėjamas valyti sniegas.

Kalbama ne apie vieną stiprią pūgą ar kelias sudėtingas dienas. Prognozės autoriai išskiria galimą ilgą, drėgną sezoną, per kurį sniego kiekis didėtų palaipsniui. Gruodis dar galėtų būti gana ramus, tačiau sausį ir vasarį kritulių laikotarpiai esą taptų dažnesni ir intensyvesni.

Jeigu toks scenarijus išsipildytų, miestų gatvėse sniegas nespėtų ištirpti iki kito snygio. Siaurėtų važiuojamoji dalis, būtų sunkiau rasti vietų automobiliams, o sankryžose ir kiemuose augtų vis didesni sustumto sniego kalnai. Net ir nedidelė nauja pūga tuomet sukeltų gerokai daugiau problemų nei sezono pradžioje.

Vis dėlto jau vasarą paskelbta konkreti žiemos prognozė negali būti vertinama kaip tikslus būsimo oro žemėlapis. Kelių mėnesių laikotarpiui galima kalbėti tik apie galimas tendencijas, o ne pažadėti rekordines pusnis konkrečiame Lietuvos mieste. Atmosferos cirkuliacija iki žiemos dar gali pasikeisti ne kartą.

Didžiausias pavojus būtų ne vienos nakties pūga

Stiprus snygis miestui tampa rimta problema ne tada, kai iškrenta keli centimetrai, o kai kritulių bangos kartojasi beveik be pertraukos. Kelininkai gali nuvalyti pagrindines gatves, tačiau tuo pat metu sniegas lieka kiemuose, šalutinėse gatvėse, ant šaligatvių ir viešojo transporto stotelėse.

Jeigu po kelių parų prasideda naujas snygis, valymo technika vėl pirmiausia siunčiama į svarbiausias miesto arterijas. Gyvenamųjų rajonų gatvės ir automobilių stovėjimo aikštelės lieka paskutinėje eilėje. Tokia situacija kartojantis kelias savaites gali sukelti įspūdį, kad miestas skęsta sniege, nors kiekvienas atskiras snygis nebūtinai būtų rekordinis.

Didelių sunkumų atsirastų ir tuomet, jei temperatūra nuolat svyruotų apie nulį. Dieną sniegas aptirptų, naktį sušaltų, o po juo susidarytų kietas ledo sluoksnis. Naujas sniegas jį paslėptų, todėl stabdymo sąlygos taptų apgaulingos net ir gerai prižiūrimuose keliuose.

Lietuvos miestams pavojingas ir šlapias, sunkus sniegas. Jis limpa prie medžių, laidų ir stogų, todėl gali laužyti šakas, trikdyti elektros tiekimą ir didinti konstrukcijoms tenkančią apkrovą. Kuo temperatūra arčiau nulio, tuo sniegas sunkesnis ir tuo sudėtingiau jį valyti.

Todėl žiemos paralyžius nebūtinai reikštų metrines pusnis per vieną naktį. Pakaktų ilgo kritulių laikotarpio, dažnų atodrėkių, plikledžio ir naujų snygių, kurie prasidėtų dar nespėjus pašalinti ankstesnio sniego.

Didelis sniego kiekis

Šiltesnis klimatas gausaus sniego neatmeta

Iš pirmo žvilgsnio kalbos apie labai sniegingą žiemą gali atrodyti nesuderinamos su klimato šiltėjimu. Jeigu vidutinė temperatūra kyla, logiška tikėtis mažiau sniego. Tačiau tikrovėje svarbu ne vien tai, kiek šilta, bet ir kur juda oro masės bei kiek jose yra drėgmės.

Šiltesnis oras gali išlaikyti daugiau vandens garų. Jeigu drėgna oro masė pasiekia regioną, kuriame temperatūra vis dar yra žemiau nulio, gausesnė drėgmė iškrenta sniegu. Todėl trumpais laikotarpiais galimas labai intensyvus snygis net ir bendro klimato šiltėjimo fone.

Kita vertus, Lietuvai itin svarbi riba tarp šalčio ir šilumos. Jei temperatūra laikytųsi vos keliais laipsniais aukščiau nulio, tie patys krituliai virstų lietumi, o ne sniegu. Dėl to sezoninė prognozė, žadanti drėgną žiemą, dar savaime nereiškia, kad visa ši drėgmė iškris baltu pavidalu.

Lietuvos žiemos dažnai priklauso nuo to, kuri oro masė tuo metu įsitvirtina virš Baltijos regiono. Iš vakarų atkeliavęs Atlanto oras paprastai atneša drėgmę ir švelnesnę temperatūrą, o iš šiaurės ar rytų įsiveržęs šaltis gali tą pačią kritulių sistemą paversti smarkiu snygiu bei pūga.

Būtent tokių oro masių susidūrimas ir galėtų sukurti sudėtingiausias situacijas: gausų sniegą, stiprų vėją, trumpą atodrėkį, o paskui staigų užšalimą. Vairuotojams tai būtų daug pavojingiau nei ilgai besilaikantis stabilus šaltis.

Sausis ir vasaris galėtų tapti sunkiausia sezono dalimi

Pagal pateiktą scenarijų žiemos pradžia nebūtinai iš karto parodytų, kas laukia vėliau. Gruodis galėtų prasidėti įprastai – su nepastovia sniego danga, lietumi ir trumpais šalčio epizodais. Dėl to pirmosios savaitės net sukurtų įspūdį, kad dar viena švelni žiema jau prasidėjo.

Padėtis pasikeistų sausį, jei virš Šiaurės ir Rytų Europos ilgesniam laikui įsitvirtintų šaltesnis oras, o iš Atlanto toliau keliautų drėgnos oro sistemos. Tuomet viena po kitos slenkančios zonos Lietuvai galėtų atnešti pasikartojantį snygį.

Vasaris tokiu atveju taptų ne palengvėjimu, o sunkiausia sezono dalimi. Ant žemės jau gulėtų ankstesnių savaičių sniegas, vandens nutekėjimo angos būtų užverstos, o naujus kritulius tektų stumti ant jau susidariusių sankaupų. Miestuose pradėtų trūkti ne valymo technikos, o vietos, kur išvežti sniegą.

Didžiausios problemos tikėtinos ne magistraliniuose keliuose, kurie valomi pirmiausia, o daugiabučių kiemuose, siaurose senamiesčių gatvėse ir mažesniuose miesteliuose. Automobiliai apsunkintų technikos darbą, o sustumtas sniegas mažintų matomumą sankryžose bei prie pėsčiųjų perėjų.

Užmiestyje situaciją dar labiau blogintų pustymas. Net nustojus snigti, stiprus vėjas galėtų vėl užnešti ką tik nuvalytus kelių ruožus. Atvirose vietovėse matomumas per kelias minutes gali sumažėti beveik iki nulio, todėl kelionės taptų pavojingos net ir su geromis žieminėmis padangomis.

Kokios žiemos tikėtis?

Ką tokia žiema reikštų Lietuvos gyventojams

Vairuotojams pirmiausia tektų keisti kasdienį planavimą. Kelionė, kuri įprastai užtrunka pusvalandį, per snygį gali pailgėti dvigubai. Didėjant avarijų skaičiui ir lėtėjant eismui, vėlavimai persiduotų viešajam transportui, kurjeriams bei pagalbos tarnyboms.

Privačių namų savininkams sunkus sniegas reikštų daugiau darbo ne tik kieme. Reikėtų stebėti stogus, stogines, šiltnamius, terasų konstrukcijas ir medžių šakas. Ypač pavojingas būtų šlapio sniego sluoksnis, kurio svoris gerokai didesnis nei puraus šalčio metu iškritusio sniego.

Atodrėkio metu atsirastų kita problema – vanduo neturėtų kur nutekėti, nes šulinėliai ir grioviai būtų užversti sniegu. Tuomet gatvėse susidarytų balos, kurios temperatūrai nukritus virstų ledu. Šaligatviai ir daugiabučių įėjimai galėtų tapti sunkiai praeinami.

Ilgai trunkantys šalčiai padidintų šildymo poreikį, tačiau drėgna ir permaininga žiema nebūtinai būtų pati šalčiausia. Sąskaitas labiau galėtų kelti ne ekstremalus speigas, o ilgas sezonas, per kurį namus reikėtų šildyti stabiliai, o šilumos siurbliai dėl apledėjimo dažniau atliktų atitirpinimo ciklus.

Elektros tiekimui pavojingiausias būtų ant laidų ir medžių susikaupęs šlapias sniegas. Nulūžusios šakos gali nutraukti oro linijas, o atokesnėse vietovėse gedimų šalinimas sudėtingomis oro sąlygomis truktų ilgiau. Todėl turintiems nuo elektros priklausomą šildymą verta iš anksto įvertinti atsarginį planą.

Skambi prognozė dar nėra būsimos žiemos nuosprendis

Iki 2026–2027 metų žiemos pradžios dar likę keli mėnesiai, todėl teiginys, kad Lietuvos miestus neabejotinai paralyžiuos rekordinis sniegas, būtų per drąsus. Tokiu atstumu neįmanoma patikimai numatyti konkrečių pūgų, jų datos ar sniego dangos storio atskiruose miestuose.

Ilgalaikiai modeliai gali parodyti didesnę drėgno arba šaltesnio sezono tikimybę, tačiau tikslus rezultatas priklausys nuo atmosferos cirkuliacijos, Baltijos jūros temperatūros, vyraujančių vėjų ir šaltų oro masių įsiveržimų. Nedidelis šių veiksnių pokytis gali lemti, ar Lietuvoje snigs, ar lis.

Todėl tokią prognozę verta vertinti kaip galimą rizikos scenarijų, o ne kaip jau patvirtintą faktą. Ji primena, kad šiltėjantis klimatas nereiškia, jog gausios pūgos išnyko. Priešingai – nepastovesni orai gali atnešti trumpesnius, bet gerokai intensyvesnius žiemos epizodus.

Tikroji sezono kryptis pradės ryškėti rudenį, o patikimesnę informaciją apie konkrečius šalčio ir snygio laikotarpius bus galima pateikti tik likus kelioms savaitėms ar dienoms. Vis dėlto pasiruošti žiemai anksčiau nėra bloga mintis: patikrinti padangas, akumuliatorių, šildymo sistemą ir pasirūpinti, kad pirmoji rimta pūga netaptų netikėtu smūgiu.

2026–2027 metų žiema gali būti visai ne rekordinė. Tačiau jeigu drėgnos oro sistemos sutaps su ilgesniais šalčio laikotarpiais, Lietuva iš tiesų gali sulaukti sezono, kai sniego valymas taps ne rytiniu nepatogumu, o kasdieniu miestų išbandymu.