Birželis vyšnioms yra vienas svarbiausių mėnesių. Medis jau būna nužydėjęs, uogos pradeda augti, kai kur – net rausti, o kartu prasideda metas, kai derlių gali sugadinti viskas iš karto: sausra, paukščiai, kenkėjai, grybelinės ligos ir per tanki laja. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad vyšnios nėra labai lepios, bet birželį jos labai aiškiai parodo, ar sodininkas jas prižiūri tinkamai. Jei šį mėnesį praleidžiame svarbiausius darbus, vėliau dažnai belieka skinti tai, kas liko po paukščių, kirminų ar ligų.
1. Pirmiausia pasirūpinu drėgme – be vandens uogos nebus nei stambios, nei sultingos
Birželį vyšnioms vanduo ypač svarbus, nes tuo metu uogos aktyviai auga ir pilnėja. Jei prasideda sausra, medis gali pradėti mesti dalį vaisių, uogos lieka smulkesnės, kietesnės, mažiau sultingos. Kartais sodininkai stebisi, kodėl vyšnios užmezgė daug, bet derlius vis tiek menkas. Dažnai viena iš priežasčių būna labai paprasta – birželį medžiui pritrūko drėgmės.
Aš vyšnias laistau ne kasdien po truputį, o rečiau, bet gausiai. Paviršinis palaistymas mažai naudingas, nes vanduo turi pasiekti gilesnes šaknis. Ypač stebiu jaunus medelius ir tuos, kurie auga lengvesnėje, smėlėtoje dirvoje. Jei žemė po medžiu suskilinėjusi, o lapai karštą dieną ima leipti, delsti nebereikia.
Po laistymo labai padeda mulčias. Aplink vyšnią galima paskleisti apvytintos žolės, komposto ar smulkintos žievės sluoksnį, tik svarbu jo nepristumti prie pat kamieno. Mulčias sulaiko drėgmę, saugo šaknis nuo perkaitimo ir sumažina piktžolių konkurenciją.
2. Birželį atidžiai stebiu kenkėjus ir ligas
Vyšnios birželį tampa labai patrauklios ne tik mums. Jas gali pulti amarai, vyšninės musės, įvairūs vikšrai, o drėgnesniu oru ima plisti grybelinės ligos. Todėl aš šiuo metu medžio nepalieku „iki skynimo“. Bent kartą per kelias dienas apžiūriu lapus, jaunus ūglius ir uogas.
Jei lapai susisuka, o jų apačioje matyti smulkių vabzdžių, dažnai tai amarai. Tokias šakeles galima nuskabyti, nuplauti stipresne vandens srove arba naudoti švelnesnes priemones, pavyzdžiui, kalio muilo tirpalą. Taip pat stebiu skruzdėles – jos dažnai saugo amarus, todėl ant kamieno galima uždėti lipnias juostas.
Labai svarbu surinkti nukritusias ar pažeistas uogas. Jei po medžiu paliekame pūvančius vaisius, jie tampa ligų ir kenkėjų židiniu. Tvarkingas pomedis birželį yra paprastas, bet labai veiksmingas būdas sumažinti problemų.
Jei medis labai tankus, viduje ilgai laikosi drėgmė, tai sudaro geras sąlygas ligoms. Stipriai genėti birželį neskubu, bet sausas, nulūžusias ar aiškiai ligotas šakeles pašalinu. Vyšnia turi gauti oro ir šviesos.
3. Apsaugau derlių nuo paukščių dar prieš uogoms visiškai prinokstant
Viena didžiausių birželio klaidų – laukti, kol vyšnios bus visiškai raudonos, ir tik tada galvoti apie apsaugą. Paukščiai dažnai pastebi nokstančias uogas anksčiau už mus. Vieną dieną medis dar atrodo pilnas, o kitą rytą dalis derliaus jau būna nulesta.
Jei medis nedidelis, patikimiausia priemonė yra apsauginis tinklas. Jį dedu tada, kai uogos pradeda rausti, bet dar nėra visiškai prinokusios. Tinklą reikia pritvirtinti taip, kad paukščiai neįlįstų iš apačios ar šonų. Tik užmestas tinklas dažnai nepadeda, nes paukščiai greitai randa tarpą.
Jei medžio uždengti neįmanoma, naudoju kelias priemones kartu: blizgančias juostas, kabančius diskus, judančius atšvaitus. Svarbu juos kas kelias dienas perkelti, nes paukščiai prie nejudančių baidyklių greitai pripranta.
Išvada aiški: birželį vyšnioms reikia dėmesio, o ne stebuklingų priemonių
Geras vyšnių derlius prasideda nuo trijų dalykų: pakankamos drėgmės, ankstyvos kenkėjų ir ligų kontrolės bei apsaugos nuo paukščių. Jei šiuos darbus padarome laiku, medis daug lengviau išlaiko uogas, jos užauga stambesnės, sultingesnės ir sveikesnės.
Birželis vyšnioms yra trumpas, bet labai lemiamas laikas. Kai medžiui padedame būtent dabar, vėliau galime džiaugtis tuo, dėl ko vyšnias ir auginame – saujomis saldžių, blizgančių uogų tiesiai nuo šakos.
