Pensijos diena daugeliui senjorų yra viena svarbiausių mėnesio dienų. Tą dieną planuojami komunaliniai mokesčiai, vaistai, maistas, nedideli pirkiniai ir galbūt keli eurai atidėti „juodai dienai“. Būtent šiuo jautriu metu sukčiai vis dažniau bando smogti ten, kur žmogui skaudžiausia – per baimę prarasti savo sunkiai uždirbtas santaupas.
Skambutis atrodo nekaltas: „Jums priklauso pensijos padidinimas“
Sukčių scenarijai tampa vis įtikinamesni. Jie nebeapsiriboja grubiais skambučiais ar akivaizdžiai įtartinomis žinutėmis. Dabar apgavystė gali prasidėti labai ramiai ir net maloniai.
Senjorui paskambina žmogus, prisistatantis buvusios darbovietės, pensijų įstaigos, banko ar kitos oficialiai skambančios organizacijos darbuotoju. Jis kalba mandagiai, užtikrintai ir dažnai vartoja žodžius, kurie žmogui kelia pasitikėjimą: „pensijos perskaičiavimas“, „padidinimas“, „dokumentų patvirtinimas“, „valstybinė išmoka“, „banko saugumas“.
Pagrindinis jaukas paprastas: jums neva priklauso papildomi pinigai, tik reikia „patvirtinti dokumentus“. Tada prašoma padiktuoti kodą, gautą SMS žinute, patvirtinti prisijungimą prie banko, atskleisti asmens duomenis arba atlikti kitą veiksmą.
Žmogui gali atrodyti, kad jis tik padeda sutvarkyti formalumus. Iš tiesų tuo metu jis gali atiduoti sukčiams raktą į savo banko sąskaitą.
Vienas padiktuotas kodas gali atverti kelią į sąskaitą
Svarbiausia taisyklė, kurią turi žinoti kiekvienas: SMS kodai, „Smart-ID“, mobiliojo parašo ar banko prisijungimo patvirtinimai niekada nėra skirti pasakyti kitam žmogui telefonu.
Jei skambinantysis prašo padiktuoti kodą, tai beveik visada yra pavojingas ženklas. Nesvarbu, kaip jis prisistato – banko darbuotoju, „Sodros“ atstovu, policijos pareigūnu, tyrėju, teisininku ar buvusios darbovietės specialistu.
Tokie kodai naudojami veiksmams patvirtinti. Tai gali būti prisijungimas prie banko, pinigų pervedimas, paskyros atkūrimas, naujos kortelės ar kredito paraiškos patvirtinimas. Jei žmogus padiktuoja kodą, jis gali pats to nesuprasdamas patvirtinti sukčių veiksmą.
Sukčiai tai žino ir būtent todėl skuba. Jie kalba greitai, spaudžia, ragina neatidėlioti ir kartoja, kad „kodas galioja tik kelias minutes“.
Toks skubėjimas nėra atsitiktinis. Jie nori, kad žmogus nespėtų pagalvoti.
Antroji atakos dalis – dar pavojingesnė
Sukčiai dažnai nesustoja po pirmo skambučio. Jei žmogus suabejoja arba padiktuoja kodą, po kurio laiko gali sulaukti dar vieno skambučio. Šį kartą jau iš tariamo „tyrėjo“, „banko saugumo skyriaus“ ar „teisėsaugos pareigūno“.
Skambinantysis praneša, kad sukčiai neva bandė paimti paskolą žmogaus vardu, pavogti pinigus arba atlikti įtartiną operaciją. Jis gali sakyti, kad situacija labai rimta, bet dar galima viską sustabdyti.
Tada žmogus nukreipiamas pas kitą „specialistą“ – tariamą banko atstovą. Šis paaiškina, kad pinigus reikia laikinai pervesti į „saugią sąskaitą“, „valstybės sąskaitą“, „specialią patikrinimo sąskaitą“ arba „rezervinę sąskaitą“.
Tai viena pavojingiausių sukčiavimo formų. Žmogui įteigiama, kad jis ne praranda pinigus, o juos gelbsti. Iš tiesų pinigai keliauja tiesiai sukčiams.
„Saugi sąskaita“ neegzistuoja
Reikia labai aiškiai pasakyti: bankas, policija, „Sodra“ ar kita valstybinė įstaiga niekada neprašo žmogaus pervesti pinigų į kitą sąskaitą tam, kad jie būtų apsaugoti.
Nėra tokios procedūros, kai senjoras turi pats ištuštinti savo sąskaitą ir pervesti pinigus „patikrinimui“. Nėra tokio banko saugumo veiksmo, kai žmogus telefonu gauna nurodymą skubiai pervesti santaupas. Nėra tokio tyrimo, kuriame pareigūnai prašytų gyventojo dalyvauti pervedant pinigus.
Jei jums taip sako – tai apgavystė.
Sukčiai dažnai naudoja labai stiprias frazes: „jei nepervesite, viską prarasite“, „jūsų vardu jau imama paskola“, „jūsų sąskaita kompromituota“, „vyksta slaptas tyrimas“, „niekam nesakykite, net artimiesiems“.
Pastaroji frazė ypač pavojinga. Jei žmogui sakoma niekam nesakyti, tai beveik visada reiškia, kad sukčiai bando jį izoliuoti nuo pagalbos.
Kodėl taikomasi į pensininkus
Sukčiai dažnai renkasi vyresnio amžiaus žmones ne todėl, kad šie turi daugiausia pinigų. Dažniausiai taip nėra. Jie taikosi į pensininkus todėl, kad šie dažnai yra atsakingi, tvarkingi, labiau pasitiki oficialiai skambančiais skambučiais ir bijo problemų su banku, pensija ar valstybinėmis įstaigomis.
Senjorai taip pat dažnai turi santaupų, kurios kauptos ne prabangai, o saugumui: vaistams, laidotuvėms, netikėtoms išlaidoms, pagalbai vaikams ar anūkams. Sukčiams tai nerūpi. Jie gali atimti ir kelis šimtus eurų, ir viso gyvenimo santaupas.
Dar viena priežastis – technologijos. Dalis vyresnių žmonių naudojasi internetine bankininkyste, „Smart-ID“ ar SMS patvirtinimais, bet ne visada iki galo supranta, kokį veiksmą patvirtina. Sukčiai tuo naudojasi.
Jie kalba taip, kad žmogus jaustųsi ne kvailas, o įpareigotas. Tarsi jis tiesiog turi „padėti užbaigti procedūrą“.
Pavojingiausias momentas – kai žmogus išsigąsta
Sukčiavimo schemose svarbiausias ginklas yra ne technologijos, o emocijos. Sukčiai puikiai žino, kad išsigandęs žmogus priima blogesnius sprendimus.
Jei senjorui pasakoma, kad jo pensija, santaupos ar banko sąskaita pavojuje, jis natūraliai sunerimsta. Jei dar pridedama, kad viską reikia daryti tuoj pat, žmogus gali nebespėti paskambinti vaikams, anūkams ar bankui.
Būtent to sukčiai ir siekia. Jie nenori, kad žmogus pasitartų. Jie nenori, kad jis padėtų ragelį. Jie nenori, kad jis pats perskambintų oficialiu banko numeriu. Jie nori išlaikyti jį pokalbyje tol, kol šis padarys klaidą.
Todėl viena geriausių apsaugos taisyklių yra labai paprasta: jei skambutis kelia baimę, pirmiausia padėkite ragelį.
Ne aiškinkitės. Ne ginčykitės. Ne bandykite įrodyti, kad suprantate situaciją. Tiesiog nutraukite pokalbį.
Ką daryti, jei paskambino „iš banko“ ar „Sodros“
Jei sulaukėte skambučio, kuriame kalbama apie pensiją, banko sąskaitą, paskolą, paveldėjimą, kompensaciją ar įtartiną operaciją, pirmiausia išlikite ramūs.
Nesakykite SMS kodų. Nespauskite jokių nuorodų. Neatidarykite banko programėlės pagal skambinančiojo nurodymą. Neveskite PIN kodų. Neperveskite pinigų. Neinstaliuokite jokių programų, kurias jums siūlo skambinantysis.
Padėkite ragelį ir patys paskambinkite į banką numeriu, kuris nurodytas ant jūsų kortelės arba oficialioje banko svetainėje. Jei skambutis buvo neva iš „Sodros“, susisiekite su įstaiga oficialiais kontaktais. Jei skambinantysis prisistatė policijos pareigūnu, patys skambinkite bendruoju pagalbos numeriu arba kreipkitės į policiją oficialiai.
Svarbiausia – niekada neskambinti tuo numeriu, kurį jums padiktavo įtartinas asmuo. Tai gali būti tas pats sukčius arba jo bendrininkas.
Kaip artimieji gali apsaugoti senjorus
Vien pasakyti „nepasitikėk sukčiais“ neužtenka. Senjorams reikia konkretaus, paprasto ir iš anksto sutarto plano.
Pirmiausia susitarkite su tėvais, seneliais ar vyresniais giminaičiais dėl vienos taisyklės: jei jiems paskambina iš banko, „Sodros“, policijos ar kitos įstaigos ir kalbama apie pinigus, jie pirmiausia skambina jums.
Net jei skambinantysis sako, kad negalima niekam pasakoti. Ypač tada.
Galima net užrašyti trumpą lapelį ir padėti prie telefono: „Jei prašo kodo, pinigų ar pervedimo – padedu ragelį ir skambinu vaikams.“ Toks paprastas priminimas kritinę akimirką gali labai padėti.
Taip pat verta paaiškinti, kad padėti ragelį nėra nemandagu. Vyresni žmonės dažnai nenori būti nemandagūs, ypač jei skambinantysis kalba oficialiai. Bet saugumas čia svarbiau už mandagumą.
Sukčiui nereikia aiškintis. Jam nereikia teisintis. Jam reikia nutraukti pokalbį.
Kokie ženklai išduoda sukčius
Yra keli ženklai, kurie turėtų iškart įjungti pavojaus signalą.
Pirmas – prašymas padiktuoti SMS kodą, „Smart-ID“ patvirtinimą, PIN kodą, banko slaptažodį, kortelės numerį ar CVV kodą.
Antras – raginimas skubėti. Jei sakoma, kad veikti reikia per kelias minutes, kitaip prarasite pinigus, tai labai panašu į apgavystę.
Trečias – prašymas pervesti pinigus į „saugią“, „valstybinę“, „rezervinę“ ar „patikrinimo“ sąskaitą.
Ketvirtas – draudimas kalbėti su artimaisiais. Jei sakoma „niekam nesakykite“, tai beveik visada reiškia, kad jus bando izoliuoti.
Penktas – skambutis iš kelių skirtingų „specialistų“. Pirmas neva praneša apie problemą, antras patvirtina, trečias duoda nurodymus. Taip sukuriamas įspūdis, kad situacija tikra, nes ją „patvirtina“ keli žmonės.
Šeštas – kalbama apie pensijos padidinimą, kompensaciją ar papildomą išmoką, bet prašoma banko prisijungimų ar kodų. Išmokoms skirti nereikia telefonu diktuoti banko saugumo kodų.
Jei kodą jau padiktavote
Jei žmogus suprato, kad galėjo būti apgautas, svarbiausia neveikti iš gėdos. Sukčiai labai dažnai laimi todėl, kad aukos gėdijasi prisipažinti ir delsia.
Jei padiktavote kodą, patvirtinote prisijungimą, pervedėte pinigus ar atskleidėte banko duomenis, reikia nedelsiant kreiptis į banką. Kuo greičiau tai padarysite, tuo didesnė tikimybė sustabdyti operacijas ar apsaugoti likusias lėšas.
Taip pat reikia pranešti policijai. Net jei suma atrodo nedidelė, pranešimas svarbus. Sukčiai dažnai veikia prieš daugelį žmonių, o kiekviena informacija gali padėti tyrimui.
Jei buvo atskleisti prisijungimai ar asmens duomenys, reikėtų pakeisti slaptažodžius, patikrinti banko operacijas, peržiūrėti, ar nebuvo bandyta imti paskolų, ir pasitarti su banku dėl papildomų saugumo priemonių.
Kodėl apie tai reikia kalbėti garsiai
Sukčiai labai mėgsta tylą. Jie tikisi, kad žmogus gėdysis, bijos pasakyti vaikams arba manys, kad „pats kaltas“. Tačiau auka nėra kalta dėl to, kad nusikaltėliai ją apgavo.
Kalbėjimas apie tokias schemas padeda kitiems. Viena istorija, papasakota šeimos susitikime, gali išgelbėti senelio santaupas. Vienas perspėjimas kaimynui gali sustabdyti skambutį, kuris būtų baigęsis pinigų praradimu.
Ypač svarbu, kad apie tai kalbėtų jaunesni žmonės. Ne su pašaipa ir ne tonu „kaip tu galėjai patikėti“, o ramiai ir pagarbiai. Senjorui reikia ne gėdos, o aiškios atramos: ką daryti, jei paskambins, kam skambinti, ko niekada nesakyti.
Paprasta taisyklė, kurią verta įsiminti visiems
Jei skambutis susijęs su pinigais, pensija, banku, paskola ar „saugia sąskaita“, nieko nedarykite pokalbio metu. Padėkite ragelį. Patys susisiekite su banku, „Sodra“, policija ar artimaisiais oficialiais numeriais.
Joks tikras banko, policijos ar valstybinės įstaigos darbuotojas neprašys jūsų padiktuoti SMS kodo, atskleisti PIN, pervesti pinigų į „saugią sąskaitą“ ar slėpti pokalbio nuo šeimos.
Pensija yra žmonių uždirbti pinigai. Jie neturi tapti grobiu tiems, kurie moka manipuliuoti baime. O geriausia apsauga prasideda nuo labai paprasto veiksmo – laiku padėti ragelį.
