Vokietijos tyrėjai perspėja, kad įprasti belaidžio interneto tinklai ateityje gali tapti nematoma stebėjimo priemone. Naudodami standartinius „Wi-Fi“ signalus ir dirbtinį intelektą, mokslininkai pademonstravo sistemą, galinčią atpažinti žmones itin dideliu tikslumu – net jei jie patys nėra prisijungę prie tinklo ir neturi jokio aktyvaus įrenginio.
Karlsrūhės technologijos instituto KASTEL informacijos saugumo ir patikimumo instituto profesorius Thorstenas Strufe’as aiškina, kad tokia sistema veikia stebėdama radijo bangų sklidimą aplinkoje.
Pasak jo, analizuojant, kaip signalai atsispindi nuo sienų, baldų ir žmonių, galima susidaryti erdvės vaizdą. Principas šiek tiek primena kamerą, tik vietoj šviesos naudojamos radijo bangos.
„Nesvarbu, ar žmogus turi „Wi-Fi“ įrenginį su savimi, ar ne“, – pabrėžia kibernetinio saugumo ekspertas.
Išjungti telefoną gali nepakakti
Tyrėjų teigimu, vien išjungti išmanųjį telefoną nepakanka, kad žmogus nebūtų aptiktas. Netoliese esantys belaidžiai įrenginiai, prijungti prie tinklo, vis tiek gali generuoti pakankamai signalo aktyvumo, kad sistema galėtų veikti.
Tai reiškia, kad stebėjimui teoriškai galėtų būti panaudoti įprasti maršrutizatoriai, esantys namuose, biuruose, kavinėse ar kitose viešose vietose.
KASTEL tyrėjas Julianas Todtas perspėja, kad tokia technologija gali paversti kiekvieną maršrutizatorių potencialia stebėjimo priemone.
Jeigu žmogus reguliariai praeina pro kavinę ar kitą vietą, kur veikia „Wi-Fi“ tinklas, sistema galėtų jį atpažinti be jo žinios. Vėliau tokia informacija teoriškai galėtų būti panaudota įmonių, valstybės institucijų ar kitų subjektų.
Kodėl tai kelia ypatingą grėsmę?
Tyrėjas Felixas Morsbachas pažymi, kad šnipinėjimui jau dabar gali būti naudojamos įvairios priemonės – nuo nulaužtų apsaugos kamerų iki prie interneto prijungtų durų skambučių. Vis dėlto „Wi-Fi“ tinklai kelia atskirą riziką, nes jie yra beveik visur ir paprastai lieka nepastebimi.
Belaidis internetas veikia namuose, biuruose, oro uostuose, restoranuose, viešosiose erdvėse ir kitose kasdienėse vietose. Dėl to tokia technologija, jei būtų pritaikyta piktavališkai, galėtų tapti itin plačiai paplitusia stebėjimo infrastruktūra.
Mokslininkai pabrėžia, kad didžiausias pavojus slypi būtent nematomume: žmogus negalėtų lengvai suprasti, ar jis yra stebimas.
Specialios įrangos nereikia
Ankstesni panašūs eksperimentai dažnai reikalavo brangios arba specializuotos įrangos. Tačiau naujasis metodas, pasak tyrėjų, gali veikti naudojant įprastą „Wi-Fi“ įrangą, kuri jau yra daugelyje namų ir įmonių.
Technologija remiasi ne tik kanalo būsenos informacija, dar vadinama CSI, bet ir įprastais duomenimis, kuriuos belaidžiai įrenginiai perduoda maršrutizatoriams.
Vienas svarbiausių elementų yra spindulių formavimo grįžtamojo ryšio informacija, vadinama BFI. Šiuos duomenis „Wi-Fi“ įrenginiai periodiškai siunčia maršrutizatoriui, kad pagerintų ryšio kokybę.
Tyrėjai teigia, kad problema kyla dėl to, jog tokia informacija gali būti perduodama nešifruota. Vadinasi, ją teoriškai galėtų nuskaityti asmuo, esantis tinklo veikimo zonoje.
Dirbtinis intelektas gali atpažinti žmogų per kelias sekundes
Radijo bangoms atsispindint nuo žmogaus kūno, aplinkoje susidaro unikalūs signalo pokyčiai. Dirbtinio intelekto modeliai gali būti apmokyti atpažinti šiuos pokyčius ir susieti juos su konkrečiais žmonėmis.
Kai modelis jau yra apmokytas, asmens atpažinimas gali trukti vos kelias sekundes.
Bandymuose, kuriuose dalyvavo 197 žmonės, tyrėjai pranešė pasiekę beveik 100 proc. atpažinimo tikslumą. Sistema veikė net tada, kai keitėsi žmogaus ėjimo kryptis, laikysena ar stebėjimo kampas.
Mokslininkai ragina stiprinti privatumo apsaugą
Profesorius Strufe’as pabrėžia, kad ši technologija turi didelį potencialą, tačiau kartu kelia rimtų klausimų dėl privatumo ir pagrindinių žmogaus teisių.
Tyrėjai ypač nerimauja, kad tokios sistemos galėtų būti naudojamos autoritarinėse valstybėse – pavyzdžiui, protestuotojams, aktyvistams ar paprastiems piliečiams sekti be jų žinios.
Mokslininkai ragina į būsimus „Wi-Fi“ standartus, įskaitant IEEE 802.11bf, įtraukti stipresnes privatumo apsaugos priemones. Jų teigimu, būtina užtikrinti, kad belaidžiai tinklai nebūtų lengvai paverčiami nematoma masinio stebėjimo infrastruktūra.
