Kai po obelimi birželį ar liepą pamatau pribyrėjusių mažų, dar kietų obuoliukų, pirmoji mintis dažnai būna nemaloni: ar medis serga, ar derlius jau prarastas? Tiesa ta, kad ne visada ankstyvas obuolių kritimas reiškia bėdą. Obelys dalį vaisių numeta natūraliai, tačiau jei obuoliai krenta gausiai, kasdien ir akivaizdžiai per anksti, priežastį būtina rasti greitai. Dažniausiai medis taip parodo, kad jam trūksta vandens, trąšų, šviesos arba jis ginasi nuo kenkėjų ir ligų.
Natūralus vaisių retinimas – ne visada blogas ženklas
Vasaros pradžioje obelys dažnai pačios atsikrato dalies užmegztų vaisių. Tai vadinama natūraliu vaisių kritimu. Medis paprasčiausiai nepajėgia išmaitinti visų obuoliukų, todėl silpnesnius numeta, o stipresni lieka augti.
Aš dėl kelių nukritusių obuoliukų nesijaudinu. Ypač jei medis buvo gausiai žydėjęs ir užmezgė labai daug vaisių. Kartais toks natūralus retinimas net naudingas – likę obuoliai užauga stambesni, gražesni ir geriau subręsta.
Sunerimstu tada, kai po medžiu kasdien randu pilną saują obuolių, o ant šakų liekantys vaisiai taip pat atrodo silpni, pažeisti ar pradeda gelsti.
Sausra – viena dažniausių priežasčių, kodėl obuoliai byra
Jeigu vasara sausa, obelis labai greitai pradeda taupyti jėgas. Vaisiai reikalauja daug vandens, todėl medis, negalėdamas jų išmaitinti, dalį tiesiog numeta. Dažniausiai pirmiausia krenta maži, menkiau išsivystę obuoliukai.
Per sausrą obelis laistau ne dažnai po truputį, o rečiau, bet gausiai. Vanduo turi pasiekti šaknų zoną, ne tik sudrėkinti viršutinį dirvos sluoksnį. Suaugusiam medžiui vieno kibiro dažnai neužtenka. Geriau palaistyti lėčiau, keliais etapais, kad vanduo susigertų, o ne nubėgtų paviršiumi.
Labai padeda mulčias. Aplink obelį, palikdama tarpą prie kamieno, dedu komposto, nupjautos žolės ar lapų mulčio sluoksnį. Jis sulaiko drėgmę, saugo šaknis nuo perkaitimo ir pagerina dirvą.
Per daug vaisių ant šakų – medis pats nebeišmaitina derliaus
Kai obelis užmezga labai daug obuolių, džiaugsmas gali būti apgaulingas. Perkrautos šakos silpsta, vaisiai smulkėja, o dalis jų krenta dar neprinokę. Todėl aš nebijau retinti vaisių rankomis.
Palieku stipriausius, sveikiausius obuoliukus, o smulkius, deformuotus ar susigrūdusius pašalinu. Tarp vaisių verta palikti bent kelių centimetrų tarpą. Taip medis mažiau alinamas, o likę obuoliai užauga didesni ir kokybiškesni.
Ypač svarbu retinti jaunas obelis. Jeigu jaunas medis paliekamas su per dideliu derliumi, jis išsenka, prasčiau auga ir kitais metais gali žydėti silpniau.
Kenkėjai dažnai slepiasi nukritusių obuolių viduje
Jeigu nukritusį obuoliuką perpjovus viduje randu takelių, rudų trupinių ar lervą, priežastis aiški – kenkėjai. Dažnai vaisius pažeidžia obuolinis vaisėdis ar kiti kenkėjai, o medis tokius obuolius numeta anksčiau laiko.
Tokiais atvejais svarbiausia nepalikti krituolių po medžiu. Aš juos surenku reguliariai, geriausia kasdien arba bent kelis kartus per savaitę. Pažeistų vaisių nemetu į atvirą kompostą, nes taip galima padėti kenkėjams plisti toliau.
Taip pat naudoju lipnias juostas ant kamieno, kabinu gaudykles, o esant didesnei problemai renkuosi leidžiamas priemones pagal konkretaus kenkėjo laiką ir instrukcijas.
Ligos ir trąšų trūkumas silpnina vaisius
Obuoliai gali kristi ir dėl ligų, ypač jei ant lapų ar vaisių matyti dėmės, puvinio pradžia, rauplėtumas. Silpnas, prastai maitinamas medis taip pat sunkiau išlaiko derlių. Todėl žiūriu ne tik į vaisius, bet ir į visą medį: lapų spalvą, ūglių augimą, vainiko tankumą.
Pavasarį ir vasaros pradžioje obelims svarbus subalansuotas tręšimas. Tačiau vasarą su azotu elgiuosi atsargiai – jo perteklius skatina lapų augimą, bet ne visada padeda vaisiams. Labiau vertinu kompostą, kalį, mikroelementus ir gerą dirvos būklę.
Ką darau pirmiausia, kai obuoliai pradeda kristi
Pirmiausia surenku krituolius ir juos apžiūriu. Jei vaisiai sveiki, greičiausiai priežastis – sausra, per didelis derlius arba natūralus retinimas. Jei viduje randu lervų ar puvinio, imuosi kenkėjų ir ligų kontrolės.
Tada patikrinu dirvą. Jeigu ji sausa net giliau, medį palaistau gausiai ir mulčiuoju. Jeigu šakos perkrautos, išretinu vaisius. Jeigu vainikas labai tankus, vėliau suplanuoju genėjimą, kad medis gautų daugiau šviesos ir oro.
Neprinokusių obuolių kritimas nėra vienas konkretus signalas – tai ženklas, kad obelis su kažkuo nebesusitvarko. Kai laiku supranti priežastį, derlių dar galima išgelbėti. Sveikas, palaistytas, neperkrautas ir nuo kenkėjų apsaugotas medis daug geriau išlaiko vaisius iki tikrojo nokimo.
