Nuo 2027 m. sausio 1 d. Lietuvoje keisis kelių rinkliavos tvarka. Vietoj dabar įprastų vinječių startuos elektroninė kelių rinkliavos sistema „Via Toll“, kurioje mokestis bus skaičiuojamas ne už laikotarpį, o už realiai nuvažiuotą atstumą mokamais keliais. Lengvųjų automobilių vairuotojams svarbiausia žinia paprasta: jiems šis pokytis negalios. Tačiau vežėjams, autobusų parkams, kai kuriems mikroautobusams ir krovininio transporto valdytojams nauja tvarka gali gerokai pakeisti kelionių bei logistikos kainą.
Kas iš tikrųjų keisis nuo 2027 metų
Iki šiol kelių naudotojai, kuriems taikoma rinkliava, galėjo naudotis vinjetėmis. Tai reiškė, kad mokama už tam tikrą laikotarpį: dieną, savaitę, mėnesį ar metus, priklausomai nuo poreikio.
Nuo 2027 m. sausio 1 d. šią sistemą pakeis elektroninė rinkliava. Jos principas kitoks: mokėsite už tai, kiek realiai nuvažiuosite mokamais keliais.
Tai svarbus pokytis, nes vairuotojams ir įmonėms nebeužteks tiesiog turėti galiojančią vinjetę. Kaina priklausys nuo maršruto, transporto priemonės tipo, jos taršos, ašių skaičiaus, svorio ir nuvažiuotų kilometrų.
Trumpa taisyklė paprasta: kuo daugiau važiuosite mokamais keliais ir kuo taršesnė bus transporto priemonė, tuo daugiau teks mokėti.
Lengvųjų automobilių vairuotojai gali nusiraminti
Didžiausias klausimas daugeliui gyventojų – ar už kelius reikės mokėti ir paprastiems lengvųjų automobilių vairuotojams?
Atsakymas – ne. M1 kategorijos lengviesiems automobiliams pokyčių nenumatyta. Tai reiškia, kad įprastų lengvųjų automobilių vairuotojai nuo 2027 m. neturės pradėti mokėti kelių rinkliavos vien dėl naujos „Via Toll“ sistemos.
Ši vieta labai svarbi, nes pati žinia apie „mokėjimą už kiekvieną kilometrą“ gali skambėti bauginančiai. Tačiau ji taikoma ne visiems vairuotojams.
Paprastai tariant, jei važinėjate asmeniniu lengvuoju automobiliu į darbą, sodybą, parduotuvę ar prie jūros, ši nauja rinkliava jums neturėtų būti aktuali.
Kam nauja rinkliava bus taikoma
Elektroninė kelių rinkliava bus taikoma tam tikrų kategorijų keleivinėms ir krovininėms transporto priemonėms, važiuojančioms mokamais keliais.
Ji palies M2 ir M3 kategorijų keleivines transporto priemones, taip pat N1, N2 ir N3 kategorijų krovinines transporto priemones. Kitaip tariant, daugiausia kalbama apie autobusus, mikroautobusus, krovininius automobilius, furgonus, sunkvežimius ir vilkikus.
Tai aktualu vežėjams, logistikos įmonėms, autobusų parkams, daliai verslo, kurjerių, statybų, prekybos, žemės ūkio ir kitų sektorių.
Nauja tvarka nebus vien formalumas. Ji tiesiogiai paveiks kelionės savikainą. Įmonės turės tiksliau skaičiuoti maršrutus, transporto priemonių pasirinkimą ir tai, kokiais keliais važiuoti apsimoka.
Kas rinkliavos nemokės
Naujoje sistemoje numatytos ir išimtys. Rinkliavos nemokės specialusis transportas: pavyzdžiui, greitosios pagalbos automobiliai, priešgaisrinės tarnybos transportas, taip pat kitos specialiosios paskirties transporto priemonės.
Rinkliava taip pat nebus taikoma vietinio susisiekimo maršrutais važiuojančioms keleivinėms transporto priemonėms bei specialiai asmenims su negalia vežti pritaikytoms transporto priemonėms.
Tai reiškia, kad sistema pirmiausia nukreipta į komercinį, krovininį ir dalį keleivinio transporto, kuris naudojasi mokamais keliais ir daro didesnį poveikį infrastruktūrai.
Tokios išimtys svarbios, nes be jų nauja rinkliava galėtų paliesti paslaugas, kurios visuomenei yra būtinos: mediciną, gelbėjimo tarnybas, vietinį viešąjį transportą ar žmonių su negalia vežimą.
Kiek gali kainuoti vienas kilometras
LTSA apskaičiavo preliminarius rinkliavos įkainius pagal patvirtintą metodiką. Galutinė kaina priklausys nuo konkrečios transporto priemonės: jos kategorijos, tipo, ašių skaičiaus, emisijų klasės ir nuvažiuoto atstumo.
Pavyzdžiui, daugiau nei 12 tonų sveriančiam EURO VI klasės vilkikui, turinčiam ne daugiau kaip 3 ašis, vidutinis tarifas už kilometrą siektų apie 0,111 euro.
Autobusams nuo 35 iki 60 vietų, EURO VI klasės ir sunkesniems nei 5 tonos, numatomas mažesnis tarifas – apie 0,061 euro už kilometrą.
Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip nedidelės sumos. Tačiau vežėjams svarbu ne vienas kilometras, o šimtai ar tūkstančiai kilometrų per mėnesį. Ilgesniuose maršrutuose skirtumas gali tapti labai apčiuopiamas.
Pavyzdys: maršrutas Vilnius–Klaipėda
Kad pokytis būtų aiškesnis, verta žiūrėti ne tik į tarifą už kilometrą, bet ir į konkretų maršrutą.
Jeigu krovinys vežamas 2 ašių vilkiku maršrutu Vilnius–Klaipėda, kuris sudaro apie 280 kilometrų, kaina priklausys nuo transporto priemonės emisijų klasės.
EURO VI transporto priemonei rinkliava būtų mažesnė nei tokios pačios kategorijos transporto priemonei, kuriai taikomas EURO 0 tarifas. Skirtumas gali siekti apie trečdalį.
Tai reiškia, kad taršesnis transportas taps brangesnis ne tik dėl degalų ar remonto, bet ir dėl kelių rinkliavos. Naujesnės ir mažiau taršios transporto priemonės turės aiškesnį finansinį pranašumą.
Kodėl mokestis priklausys nuo taršos
Nauja rinkliava bus skaičiuojama pagal dvi pagrindines dedamąsias: infrastruktūros išlaidas ir transporto priemonės išmetamo CO₂ kiekį.
Infrastruktūros dalis susijusi su pačių kelių įrengimu, priežiūra, administravimu ir kitomis išlaidomis, kurios reikalingos tam, kad keliai būtų tvarkomi ir atnaujinami.
Aplinkosaugos dalis susijusi su transporto poveikiu klimatui ir tarša. Todėl mažiau taršios transporto priemonės mokės mažiau, o labiau taršios – daugiau.
Šita logika paprasta: keliais naudojasi visi, bet sunkesnis ir taršesnis transportas infrastruktūrai bei aplinkai daro didesnį poveikį. Nuo 2027 m. tai bus aiškiau matoma ir kainoje.
Kokios nuolaidos numatytos
Sistemoje numatytos lengvatos tam tikroms transporto priemonėms ir veikloms.
Transporto priemonėms, naudojamoms žemės ūkio produkcijos ir pašarų gamybos bei realizavimo veiklai, kelių rinkliava bus mažinama 50 procentų.
Tokia pati 50 procentų lengvata numatyta elektra arba vandeniliu varomoms transporto priemonėms. Biometanu varomoms transporto priemonėms bus taikoma 40 procentų lengvata.
Tai svarbu dviem kryptimis. Pirma, valstybė pripažįsta, kad žemės ūkio sektoriui transporto sąnaudos gali būti itin jautrios. Antra, per kainą bandoma skatinti rinktis mažiau taršų transportą.
Kodėl vežėjams teks perskaičiuoti maršrutus
Nauja sistema gali pakeisti logistikos planavimą. Kai mokama už kiekvieną kilometrą, įmonėms tampa svarbu, kiek tiksliai važiuojama mokamais keliais ir kokia transporto priemonė naudojama.
Tai gali paskatinti optimizuoti maršrutus, jungti krovinius, rinktis ekonomiškesnes transporto priemones arba atidžiau vertinti, ar senas sunkvežimis vis dar apsimoka.
Kita vertus, jei dalis įmonių bandys vengti mokamų kelių ir važiuoti šalutiniais keliais, gali kilti naujų problemų: didesnis srautas mažesniuose keliuose, daugiau triukšmo gyvenvietėse ir papildoma apkrova vietinei infrastruktūrai.
Todėl praktinis sistemos veikimas priklausys ne tik nuo tarifų, bet ir nuo to, kaip ji bus administruojama bei kaip vežėjai prisitaikys.
Ar tai gali branginti prekes ir paslaugas
Tai vienas svarbiausių klausimų paprastam žmogui. Jei kelių rinkliava padidins vežėjų sąnaudas, dalis jų gali būti perkelta į paslaugų ar prekių kainas.
Transporto kaina yra daug kur paslėpta. Ji įskaičiuota į maisto, statybinių medžiagų, buitinės technikos, baldų, siuntų pristatymo ir daugelio kitų prekių savikainą.
Tai nereiškia, kad nuo 2027 m. viskas staiga pabrangs. Tačiau kai kuriuose sektoriuose nauja rinkliava gali tapti dar viena sąnaudų eilute.
Ypač jautru tai gali būti smulkesnėms įmonėms, kurios naudoja krovininį transportą, bet neturi didelio autoparko ar galimybės greitai pereiti prie mažiau taršių transporto priemonių.
Kodėl ši tema kels daug diskusijų
Valstybės argumentas aiškus: kas daugiau važiuoja ir labiau dėvi kelius, tas daugiau prisideda prie jų išlaikymo. Toks principas daugeliui gali atrodyti teisingas.
Tačiau verslas gali matyti kitą pusę: nauji mokesčiai, papildoma administracinė našta, įrangos ar apskaitos reikalavimai, didesnės logistikos sąnaudos ir rizika, kad tai atsilieps galutinėms kainoms.
Diskusijų bus ir dėl lengvatų. Vieni sakys, kad žemės ūkiui jos būtinos, kiti klaus, kodėl nuolaidos netaikomos kitoms jautrioms sritims. Treti piktinsis, kad naujesnį ir mažiau taršų transportą įsigyti gali ne kiekviena įmonė.
Tai viena tų temų, kur vieno paprasto atsakymo nėra. Keliai kainuoja, bet klausimas visada tas pats: kas ir kiek už juos turi mokėti?
Ką verta padaryti iki 2027 metų
Įmonėms, vežėjams ir transporto valdytojams nereikėtų laukti paskutinės dienos. Jau dabar verta peržiūrėti savo transporto parką, emisijų klases, dažniausius maršrutus ir mokamais keliais nuvažiuojamus kilometrus.
Svarbu įsivertinti, kurios transporto priemonės bus brangiausios, kur galima sutaupyti, ar apsimoka atnaujinti parką, ar galima pasinaudoti lengvatomis.
Žemės ūkio veikla užsiimantiems asmenims verta iš anksto išsiaiškinti, kokių dokumentų reikės norint taikyti 50 procentų lengvatą.
O lengvųjų automobilių vairuotojams svarbiausia žinia – nepanikuoti. Jei vairuojate įprastą M1 kategorijos automobilį, nauja elektroninė kelių rinkliava jūsų nepalies.
Trumpa taisyklė, kurią verta prisiminti
Nuo 2027 m. sausio 1 d. Lietuvoje kelių rinkliava daliai transporto taps nebe „vinjete už laiką“, o mokesčiu už realiai nuvažiuotus kilometrus.
Lengvųjų automobilių vairuotojams mokėti nereikės, tačiau vežėjams, krovininio transporto ir dalies keleivinių transporto priemonių valdytojams teks skaičiuoti atidžiau.
Naujoji sistema bus paprasta savo principu, bet jautri savo pasekmėmis: važiuoji daugiau, tarši labiau – moki daugiau. Važiuoji mažiau taršiai arba patenki į lengvatų grupę – moki mažiau.
Todėl svarbiausias darbas iki 2027 metų – ne ginčytis paskutinę minutę, o iš anksto suskaičiuoti, kiek nauja tvarka kainuos konkrečiam automobiliui, maršrutui ir verslui.
