Lėtas internetas namuose dažnai išveda iš kantrybės tada, kai jo labiausiai reikia: vaizdo skambučio metu, žiūrint filmą, dirbant iš kito kambario ar vaikams prisijungus prie pamokų. Todėl nenuostabu, kad žmonės griebiasi bet ko – nuo maršrutizatoriaus perkrovimo iki internete išpopuliarėjusio triuko su aliuminio folija.
Socialiniuose tinkluose vis dažniau rodoma paprasta schema: už maršrutizatoriaus pastatomas folijos lapas, kuris neva „atspindi“ signalą į reikiamą kambario pusę. Skamba kaip dar vienas interneto mitas, bet čia yra niuansas – pats principas nėra išgalvotas.
Problema ta, kad folija gali padėti tik tam tikrais atvejais. Ji nepavers seno maršrutizatoriaus galingu įrenginiu, neišspręs prasto interneto plano ir nepramuš storų betoninių sienų. Tai gali būti laikinas bandymas nukreipti signalą, o ne tikras visų „Wi-Fi“ bėdų sprendimas.
Kodėl žmonės apskritai deda foliją už maršrutizatoriaus
„Wi-Fi“ signalas sklinda radijo bangomis. Paprastai maršrutizatorius signalą skleidžia keliomis kryptimis, o dalis jo nueina ten, kur žmogui visai nereikia: į sieną, lauką, kaimyno pusę ar tuščią namo kampą.
Folijos idėja paprasta: metalinis paviršius gali atspindėti dalį bangų ir nukreipti jas į kitą pusę. Panašiu principu veikia įvairūs antenų reflektoriai – tik ten forma ir dydis būna apskaičiuoti, o ne sulankstyti iš virtuvinės folijos.
Būtent čia ir prasideda skirtumas tarp mokslinio principo ir buitinio triuko. Teoriškai signalą galima nukreipti. Praktiškai rezultatas priklauso nuo kambario, sienų, maršrutizatoriaus vietos, folijos formos ir net nuo to, kur tuo metu stovi telefonas ar nešiojamas kompiuteris.
Ar ekspertų bandymai parodė pagerėjimą
Kai kurie bandymai rodo, kad folijos reflektorius gali pagerinti „Wi-Fi“ signalą konkrečioje zonoje. Pavyzdžiui, jeigu maršrutizatorius stovi prie sienos, o interneto reikia priešingoje kambario pusėje, už jo padėtas išlenktas folijos paviršius gali dalį signalo nukreipti ten, kur jo labiau trūksta.
Dartmuto koledžo tyrėjai dar anksčiau yra parodę, kad specialiai suformuoti reflektoriai gali sustiprinti signalą norimose vietose ir susilpninti ten, kur jo nereikia. Tačiau ten kalbama ne apie bet kaip užkištą folijos gabalą, o apie tikslingai suprojektuotą atšvaitą.
Todėl į virusinius pažadus reikia žiūrėti atsargiai. Jeigu vienam žmogui greitis padidėjo, kitam jis gali beveik nepasikeisti arba net pablogėti kitame kambaryje.
Kada folija gali padėti namuose
Šis triukas labiausiai tikėtinas tada, kai problema yra ne pats interneto greitis, o silpnas signalas vienoje konkrečioje vietoje. Pavyzdžiui, maršrutizatorius stovi prie išorinės sienos, o norite geresnio ryšio svetainėje ar darbo kambaryje.
Tokiu atveju folija gali veikti kaip paprastas atšvaitas: sumažinti signalo sklidimą į sienos pusę ir šiek tiek sustiprinti kryptį į kambario vidų. Tai gali būti naudinga bute, mažame name ar kambaryje, kur signalas tiesiog „išsibarsto“ ne ten, kur reikia.
Tačiau jei internetas lėtas visur, folija greičiausiai nebus stebuklas. Tada problema gali būti tiekėjo plane, sename maršrutizatoriuje, apkrautame tinkle, per daug prijungtų įrenginių ar net netinkamoje dažnių juostoje.
Kada šis triukas gali pabloginti situaciją
Folija nukreipia signalą, bet tai reiškia ir kitą dalyką – vienur signalas gali pagerėti, o kitur susilpnėti. Jeigu už maršrutizatoriaus yra kambarys, kuriame taip pat naudojatės internetu, folija gali pabloginti ryšį būtent ten.
Pavyzdžiui, svetainėje greitis gali padidėti, bet miegamajame už sienos – kristi. Tada žmogui atrodo, kad triukas veikia keistai: viename telefone viskas geriau, kitame – blogiau. Iš tikrųjų tai ir yra signalų nukreipimo kaina.
Dar viena problema – netaisyklinga forma. Plokščias, susiglamžęs ar per arti įrenginio padėtas folijos gabalas gali sukelti neprognozuojamus atspindžius. „Wi-Fi“ bangos namuose ir taip atsispindi nuo sienų, baldų, veidrodžių, metalinių daiktų, todėl papildomas metalas kartais padeda, o kartais tik dar labiau sujaukia signalą.
Ko griežtai nereikėtų daryti su maršrutizatoriumi
Svarbiausia taisyklė: nereikia vynioti paties maršrutizatoriaus į foliją. Tai ne sustiprins signalą, o gali jį užblokuoti ir pabloginti ryšį.
Be to, maršrutizatorius turi vėdintis. Jei įrenginį apdengsite folija, audiniu, dėžute ar paslėpsite už baldų, jis gali labiau kaisti. Ilgainiui tai gali trumpinti įrenginio tarnavimo laiką, sukelti veikimo sutrikimų, o kraštutiniais atvejais – kelti saugumo riziką.
Folija gali būti tik atskiras atšvaitas už įrenginio, bet ne maršrutizatoriaus „apvalkalas“.
Kaip saugiai išbandyti folijos metodą
Jeigu norite patikrinti, ar šis triukas veikia jūsų namuose, darykite tai paprastai ir be rizikos. Pirmiausia išmatuokite greitį ten, kur dažniausiai stringa internetas. Tą patį testą pakartokite kelis kartus, nes „Wi-Fi“ greitis gali svyruoti ir be jokių pakeitimų.
Tada paimkite kartono lapą, apvyniokite jį folija ir šiek tiek išlenkite. Pastatykite jį už maršrutizatoriaus taip, kad atvira pusė būtų nukreipta į tą vietą, kur norite stipresnio signalo.
Svarbu nepriartinti folijos taip, kad ji liestų įrenginį ar uždengtų ventiliacijos angas. Po to vėl išmatuokite greitį toje pačioje vietoje ir palyginkite ne vieną, o kelis matavimus.
Jeigu pagerėjimo nėra, neverta bandyti vis sudėtingesnių konstrukcijų. Kartais namuose problema yra visai ne signalo kryptis.
Ką pirmiausia pasitikrinti, jei „Wi-Fi“ lėtas
Prieš ieškant folijos stalčiuje, verta patikrinti maršrutizatoriaus vietą. Geriausia, kai jis stovi kuo arčiau namų centro, ne ant grindų, ne už televizoriaus, ne metalinėje spintelėje ir ne šalia mikrobangų krosnelės.
Taip pat verta patikrinti, ar naudojate tinkamą dažnį. 2,4 GHz ryšys dažniau geriau pasiekia tolimesnius kambarius, bet gali būti lėtesnis ir labiau apkrautas. 5 GHz paprastai greitesnis, bet prasčiau keliauja per sienas. Naujesniuose įrenginiuose gali būti ir 6 GHz galimybės, tačiau jos taip pat labiau tinka trumpesniam atstumui.
Dar vienas paprastas dalykas – maršrutizatoriaus perkrovimas ir programinės įrangos atnaujinimai. Kartais žmonės metų metus nekeičia nustatymų, nors namuose jau atsirado daugiau telefonų, televizorių, kamerų ir kitų išmaniųjų įrenginių.
Kada folija nepadės ir reikės rimtesnio sprendimo
Jeigu gyvenate name su storomis sienomis, keliuose aukštuose arba turite „negyvų zonų“, kur internetas beveik dingsta, folija greičiausiai bus per silpnas sprendimas. Tokiais atvejais dažniau padeda maršrutizatoriaus perkėlimas, papildomas prieigos taškas, „Mesh Wi-Fi“ sistema arba laidinis interneto kabelis iki probleminės vietos.
Jeigu internetas stringa net sėdint šalia maršrutizatoriaus, reikia tikrinti ne foliją, o interneto planą, patį įrenginį, tiekėjo liniją arba tinklo apkrovą. Tokiu atveju naudinga palyginti greitį per „Wi-Fi“ ir prijungus kompiuterį laidu.
Jei laidu greitis geras, o per „Wi-Fi“ blogas – problema greičiausiai namų belaidžiame tinkle. Jei blogas ir laidu, tuomet folija čia nieko neišgelbės.
Kur čia gali praversti vidinės nuorodos
Šiame tekste natūraliai tiktų nuorodos į kitus praktinius straipsnius apie namų internetą, elektros prietaisų išdėstymą, išmaniuosius įrenginius, darbą iš namų, interneto planų pasirinkimą, „Mesh Wi-Fi“ sistemas ar tai, kaip patikrinti, ar kaimynai nesinaudoja jūsų tinklu.
Tokios nuorodos skaitytojui būtų naudingos ne dėl SEO, o dėl kito praktinio žingsnio: jei folija nepadeda, žmogus turi suprasti, ką tikrinti toliau ir kada verta keisti įrangą.
Koks šio triuko tikslas iš tikrųjų
Folija už maršrutizatoriaus nėra būdas „pasigaminti greitesnį internetą“. Ji gali tik pakeisti signalo kryptį. Tai svarbus skirtumas.
Jeigu jūsų interneto planas leidžia 100 Mbps, folija nepadarys iš jo 500 Mbps. Bet jei viename kambaryje dalis signalo tiesiog nueina į sieną, atšvaitas kai kuriais atvejais gali padėti tą signalą nukreipti naudingiau.
Todėl šį metodą verta vertinti kaip nemokamą eksperimentą, o ne kaip garantuotą sprendimą.
Trumpa taisyklė, kurią verta prisiminti
Jeigu „Wi-Fi“ silpnas vienoje konkrečioje vietoje, foliją už maršrutizatoriaus galima saugiai išbandyti kaip atšvaitą. Bet maršrutizatoriaus vynioti į foliją nereikia – taip galite tik pabloginti ryšį ir padidinti perkaitimo riziką.
Paprasta taisyklė tokia: pirmiausia perkelkite maršrutizatorių į geresnę vietą, tada išmatuokite greitį, o foliją naudokite tik kaip atsargų bandymą konkrečiai krypčiai sustiprinti.
Kartais lėto interneto problema išsprendžiama ne triuku iš socialinių tinklų, o tuo, kad maršrutizatorius pagaliau ištraukiamas iš kampo, spintelės ar vietos už televizoriaus.
