Vasara, dubuo supjaustyto arbūzo ant stalo, lipnūs pirštai ir sena taisyklė iš vaikystės: sėklas reikia išspjauti. Vieni tikėjo, kad jų negalima valgyti, kiti juokais gąsdino, kad „pilve išaugs arbūzas“. Tačiau mitybos specialistai į šį klausimą žiūri daug ramiau. Arbūzų sėklos nėra pavojingos daugumai žmonių – jas galima valgyti, o kai kuriais atvejais jos net gali papildyti mitybą naudingomis medžiagomis.
Kodėl žmonės iki šiol bijo arbūzų sėklų
Arbūzų sėklos daugeliui asocijuojasi ne su maistu, o su kažkuo, ką reikia išspjauti į servetėlę. Taip įpratome nuo vaikystės: valgai arbūzą, sėklas renki į lėkštės kraštą, o jei netyčia nuryji – atrodo, kad padarei kažką negero.
Iš tikrųjų dauguma tokių baimių yra labiau įpročiai ir mitai, o ne reali grėsmė. Arbūzų sėklos nėra nuodingos. Jei valgydami arbūzą praryjate kelias juodas ar baltas sėklas, dėl to panikuoti nereikia.
Problema gali kilti tik tada, jei žmogus jų suvalgo labai daug, blogai sukramto arba turi jautresnį virškinimą. Tuomet gali atsirasti sunkumo jausmas, pūtimas ar diskomfortas, kaip ir nuo bet kokio didesnio kiekio sunkiau virškinamo maisto.
Trumpa taisyklė paprasta: kelios arbūzo sėklos lėkštėje nėra problema, bet jų nereikia valgyti saujomis vien todėl, kad jos „naudingos“.
Ar arbūzų sėklas tikrai galima valgyti
Taip, arbūzų sėklas valgyti galima. Jas saugiai gali nuryti dauguma suaugusiųjų, vaikų ir net nėščios moterys, jei nėra individualių sveikatos problemų ar virškinimo sutrikimų.
Svarbu tik vienas dalykas – sveikas protas. Jei valgote arbūzą ir kartu sukramtote kelias sėklas, tai normalu. Jei specialiai norite jas naudoti kaip užkandį, geriau rinktis skrudintas, džiovintas ar nuluptas sėklas, nes taip jos malonesnės valgyti ir lengviau virškinamos.
Žalios sėklos nėra pavojingos, bet jų kietas lukštas nėra pats patogiausias skrandžiui. Dalis jų gali tiesiog praeiti per virškinimo sistemą beveik nepakitusios.
Todėl arbūzų sėklas verta vertinti ne kaip stebuklingą supermaistą, o kaip valgomą vaisiaus dalį, kurios nebūtina bijoti.
Kuo arbūzų sėklos gali būti naudingos
Arbūzas dažniausiai vertinamas dėl vandens, gaivumo ir saldumo, bet jo sėklos taip pat turi maistinių medžiagų. Jose yra baltymų, riebalų rūgščių, mineralų ir kitų organizmui reikalingų medžiagų.
Mitybos specialistai dažnai mini magnį, fosforą, kalį, cinką, geležį ir manganą. Šios medžiagos svarbios nervų sistemai, raumenims, kaulams, energijai ir bendrai organizmo veiklai.
Sėklose taip pat yra šiek tiek baltymų. Tai nereiškia, kad arbūzų sėklos pakeis kiaušinius, žuvį, ankštinius ar kitus baltymų šaltinius, bet jos gali būti papildomas mažas mitybos priedas.
Ypač įdomu tai, kad džiovintos ir nuluptos arbūzų sėklos kai kur naudojamos kaip atskiras užkandis – panašiai kaip saulėgrąžos ar moliūgų sėklos.
Juodos ir baltos sėklos: kuo jos skiriasi
Arbūze dažniausiai randame dviejų tipų sėklas – juodas ir baltas. Jos atrodo skirtingai, bet abi gali būti nuryjamos.
Juodos sėklos yra subrendusios. Tai pilnos arbūzo sėklos, kurias teoriškai galima pasėti, jei vaisius tinkamas ir sėkla gyvybinga.
Baltos sėklos yra nesubrendusios. Jos būna minkštesnės, plonesnės ir dažnai pasitaiko vadinamuosiuose besėkliuose arbūzuose. Tokias sėklas žmonės dažnai net nepastebi arba nuryja kartu su minkštimu.
Būtent baltos sėklos paprastai kelia mažiausiai nepatogumų, nes jos minkštesnės. Juodos sėklos kietesnės, todėl jas geriau sukramtyti arba tiesiog išspjauti, jei nemėgstate tekstūros.
Ar sėklos gali sukelti pilvo skausmą
Daugumai žmonių nedidelis kiekis arbūzų sėklų problemų nesukelia. Tačiau jautresnį virškinimą turintys žmonės gali jausti diskomfortą, ypač jei sėklų suvalgo daugiau ir jų nekramto.
Kietas lukštas gali būti sunkiau virškinamas. Todėl vaikams, senjorams ar žmonėms, kurie turi virškinimo sutrikimų, geriau nepersistengti.
Jei po arbūzo jaučiate pūtimą, nebūtinai kaltos tik sėklos. Pats arbūzas turi daug vandens ir natūralaus cukraus, todėl didesnis kiekis kai kuriems žmonėms gali sukelti pilvo tempimą ar dažnesnį norą bėgti į tualetą.
Čia galioja labai paprasta vasaros taisyklė: net sveikas produktas gali tapti nepatogus, jei jo suvalgome per daug.
Kaip geriausia valgyti arbūzų sėklas
Jei valgote arbūzą, kelias sėklas galima tiesiog sukramtyti ir nuryti. Taip organizmas geriau pasisavins jose esančias medžiagas nei tada, kai sėklos praryjamos sveikos.
Jei norite sėklas valgyti specialiai, patogiausias būdas – jas džiovinti arba lengvai paskrudinti. Tada jos tampa traškesnės ir labiau primena užkandį.
Galima jas berti ant salotų, košės, jogurto ar naudoti kaip priedą prie kitų sėklų mišinio. Kai kur parduodami ir arbūzų sėklų produktai: miltai, sviestas ar aliejus.
Vis dėlto namuose surinktas sėklas reikėtų gerai nuplauti, išdžiovinti ir laikyti sausai. Drėgnos sėklos greitai genda, todėl jų nereikėtų tiesiog palikti dubenyje kelioms dienoms.
Kodėl nereikėtų jų vadinti stebuklingu maistu
Kai tik pasirodo naujiena, kad kokios nors sėklos, uogos ar vaisiaus dalis yra naudinga, labai lengva nueiti į kraštutinumą. Staiga paprastas produktas pradedamas vadinti vaistu nuo visko.
Su arbūzų sėklomis taip daryti nereikia. Taip, jos valgomos. Taip, jose yra naudingų medžiagų. Taip, jos gali būti įdomus papildymas mitybai. Bet jos nepakeis subalansuotos mitybos, gydytojo patarimo ar realių sveikatos sprendimų.
Jei žmogus valgo daug perdirbto maisto, mažai daržovių, mažai baltymų ir juda per mažai, saujelė arbūzų sėklų stebuklo nepadarys.
Geriausia į jas žiūrėti paprastai: tai ne šiukšlė, kurios būtina paniškai atsikratyti, bet ir ne magiškas sveikatos eliksyras.
Ar galima duoti vaikams
Vaikai arbūzų sėklas taip pat gali nuryti, tačiau čia svarbus amžius ir saugumas. Mažiems vaikams kietos sėklos gali kelti užspringimo riziką, todėl jiems geriau duoti arbūzą be didelių juodų sėklų arba jas išrinkti.
Vyresniems vaikams galima paaiškinti, kad jei netyčia prarijo sėklą, nieko blogo nenutiks. Tai padeda panaikinti nereikalingą baimę.
Tačiau skatinti mažą vaiką specialiai valgyti daug arbūzų sėklų nereikėtų. Jų lukštas kietas, o vaikų virškinimas jautresnis.
Geriausia vaikams palikti paprastą variantą: mėgautis arbūzu, o dideles sėklas, jei trukdo, išspjauti. Be dramų ir gąsdinimų.
Kada geriau būti atsargesniems
Atsargiau arbūzų sėklas turėtų valgyti žmonės, kurie turi jautrų skrandį, žarnyno ligų, dažnai jaučia pūtimą ar sunkiai virškina sėklas, riešutus ir panašius produktus.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į kiekį. Džiovintos sėklos yra koncentruotesnis maistas nei pats arbūzas, todėl jų kalorijų ir riebalų kiekis didesnis. Jei valgote jas kaip užkandį, sauja yra viena, o didelis dubuo – jau visai kas kita.
Jei perkate skrudintas sėklas, verta pažiūrėti, ar jose nėra daug druskos, cukraus ar papildomų priedų. Kartais „sveikas užkandis“ tampa nelabai sveikas būtent dėl prieskonių ir apdorojimo.
Kaip ir su viskuo, čia svarbiausia ne panika, o saikas.
Kodėl verta nustoti bijoti sėklų
Arbūzų sėklos ilgai buvo laikomos kažkuo nereikalingu. Tačiau iš tiesų arbūzas yra vienas tų produktų, kurio galima panaudoti daugiau, nei įpratome.
Minkštimą valgome, žievę kai kurie marinuoja, o sėklas galima džiovinti, skrudinti ar tiesiog nebijoti nuryti valgant.
Tai ypač aktualu tiems, kurie nori mažiau švaistyti maisto. Žinoma, ne kiekvienas norės rinkti arbūzų sėklas ir jas ruošti, bet bent jau verta žinoti, kad netyčia praryta sėkla nėra tragedija.
Kartais virtuvėje didžiausi mitai gyvena ne dėl mokslo, o dėl senų įpročių.
Trumpa taisyklė valgantiems arbūzą
Arbūzų sėklas valgyti galima. Baltos sėklos paprastai yra minkštesnės, juodos – kietesnės, todėl jas geriau sukramtyti arba išspjauti, jei nepatinka. Nedidelis kiekis daugumai žmonių nėra pavojingas.
Jei norite sėklas naudoti kaip maistingą užkandį, geriau jas džiovinti ar lengvai paskrudinti. Jei turite jautrų virškinimą arba duodate arbūzą mažam vaikui, būkite atsargesni.
Tad kitą kartą valgydami arbūzą nepanikuokite dėl kelių sėklų. Pilve arbūzas tikrai neužaugs. Blogiausiu atveju tiesiog prisiminsite, kiek keistų taisyklių iš vaikystės mes vis dar nešiojamės net prie vasariško vaisių dubens.
