Produktai, kurie nėra virškinami žmogaus organizme

Kartais žmogus suvalgo sveiką, gražiai atrodantį patiekalą, o po kelių valandų nustemba: kodėl atrodo, kad dalis maisto per organizmą tiesiog praėjo tranzitu? Tai ypač pastebima po kukurūzų, sėklų, ankštinių daržovių ar pilno grūdo produktų. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti nejaukiai, bet daugeliu atvejų tai nėra kažkas pavojingo. Tiesiog mūsų virškinimo sistema nėra visagalė.

Kūnas puikiai susitvarko su baltymais, riebalais, dalimi angliavandenių, mineralais ir vitaminais, tačiau kai kurios augalų dalys jam yra per kietos arba per sudėtingos. Jos nesuyra iki galo, todėl keliauja per žarnyną beveik nepakitusios. Ir čia yra įdomiausia dalis: tai nebūtinai blogai. Dalis to, ko nesuvirškiname, kaip tik padeda žarnynui dirbti normaliau.

Svarbu suprasti vieną niuansą: dažniausiai nesuvirškinamas ne visas produktas, o tam tikros jo dalys. Kukurūzo vidus gali būti pasisavinamas, bet išorinis apvalkalas lieka beveik sveikas. Sėklos viduje yra vertingų medžiagų, bet jeigu jos nuryjamos nesukramtytos, organizmas jų paprasčiausiai nepasiekia. Todėl kartais svarbu ne tik ką valgome, bet ir kaip valgome.

Kukurūzai ir sėklos: atrodo sveika, bet svarbiausia – sukramtyti

Kukurūzai turbūt yra garsiausias pavyzdys. Jų grūdelių išorinis apvalkalas yra labai atsparus, todėl žmogaus organizmas jo lengvai nesuskaido. Viduje esantis krakmolas virškinamas, tačiau tik tada, jei grūdelis gerai sukramtomas. Jei kukurūzai nuryjami beveik sveiki, jie gali pasirodyti ir kitame virškinimo kelio gale beveik tokios pačios formos.

Panaši istorija ir su sėklomis. Linų sėmenys, chia, sezamai ar kitos smulkios sėklos atrodo kaip idealus sveikos mitybos priedas, bet čia slypi paprasta klaida. Jeigu jos beriamos į jogurtą ar košę nesumaltos ir prastai sukramtomos, didelė dalis vertingų riebalų, mineralų ir kitų medžiagų gali likti užrakinta viduje. Organizmas tiesiog neturi laiko ir galimybių pralaužti tokio apsauginio sluoksnio.

Todėl linų sėmenis dažnai verta malti, o riešutus ir sėklas valgyti neskubant. Ne dėl mados, o dėl paprasto virškinimo principo: kuo geriau maistas susmulkinamas burnoje, tuo daugiau darbo jau būna padaryta prieš jam patenkant į skrandį.

Grybai, žievelės ir pilno grūdo produktai: kodėl dalis jų praeina nepakitusi

Grybai taip pat nėra pats lengviausias maistas. Jų ląstelių sienelės yra tvirtos, todėl organizmas ne visada lengvai pasiekia visas viduje esančias medžiagas. Dėl to grybai kai kuriems žmonėms apsunkina virškinimą, ypač jei valgomi dideliais kiekiais, riebiai paruošti ar vėlai vakare. Vis dėlto tai nereiškia, kad jie visiškai beverčiai. Tinkamai paruošti ir gerai sukramtyti grybai gali būti normalus maisto produktas, tik jautresniam skrandžiui jie ne visada draugiški.

Daržovių ir vaisių žievelės yra kita tema. Obuolių, agurkų, baklažanų ar kitų produktų odelėse dažnai būna daug skaidulų ir augalinių junginių. Tačiau būtent dėl to jos ne visada iki galo suyra. Netirpios skaidulos žarnyne veikia kaip savotiška šluota: jos suteikia tūrio, padeda judėti maisto masei ir prisideda prie sotumo jausmo.

Pilno grūdo produktai veikia panašiai. Avižos, rudieji ryžiai, sėlenos, rupesnė duona ar kruopos turi išorinių grūdo dalių, kurios nėra suvirškinamos taip lengvai kaip balti miltai ar poliruoti ryžiai. Būtent todėl pilno grūdo maistas ilgiau išlaiko sotumą ir lėčiau kelia alkį. Bet jei žmogus nėra pratęs prie daug skaidulų, staigus jų padidinimas gali sukelti pūtimą, gurguliavimą ar sunkumo jausmą.

Kodėl nereikia plauti grybų?

Ankštiniai: kodėl nuo jų pučia pilvą, nors jie naudingi

Pupelės, žirniai, lęšiai ir avinžirniai daugeliui žmonių yra tikras išbandymas. Iš vienos pusės, tai sotus ir vertingas maistas. Iš kitos pusės, po jų ne vienas pajunta, kad pilvas pradeda gyventi savo gyvenimą. Taip nutinka dėl sudėtingų angliavandenių ir skaidulų, kurių žmogaus organizmas iki galo nesuskaido viršutinėje virškinimo sistemos dalyje.

Kai šios medžiagos pasiekia žarnyną, jas pradeda skaidyti bakterijos. Tada ir atsiranda dujos, pilvo pūtimas, burbuliavimas. Skamba nemaloniai, bet pats procesas nėra vien blogas. Žarnyno bakterijos iš tokio maisto gauna medžiagų, kurios reikalingos normaliai mikrobiotai palaikyti. Kitaip tariant, ankštiniai gali būti naudingi, tik ne visiems ir ne bet kokiais kiekiais.

Kad jie būtų lengviau virškinami, juos verta mirkyti, gerai išvirti ir pradėti nuo mažų porcijų. Jeigu žmogus retai valgo ankštinius, didelis dubuo lęšių sriubos gali būti per staigus šuolis. Žarnynui kartais reikia laiko priprasti.

Kietos mėsos dalys: ne viskas, kas mėsoje, suyra lengvai

Ne tik augalinis maistas turi sunkiai virškinamų dalių. Mėsoje taip pat yra sausgyslių, plėvių, kremzlių ir kitų kietesnių audinių. Kai kurie jų yra labai atsparūs, todėl prastai sukramtyti ar trumpai kepti gali likti sunkūs, guminiai ir nemalonūs. Tokius gabaliukus organizmui apdoroti daug sunkiau.

Visai kitaip elgiasi kolagenas, kai mėsa ilgai troškinama. Lėtas gaminimas drėgnoje aplinkoje kietesnius audinius paverčia minkštesniais, o sultinys ar troškinys tampa tirštesnis. Todėl senesnės mėsos dalys dažnai netinka greitam kepimui, bet puikiai tinka ilgam troškinimui. Čia viską lemia ne tik produktas, bet ir paruošimo būdas.

Ar reikia bijoti maisto, kuris nesuvirškinamas iki galo?

Ne. Daugeliu atvejų tai visiškai normalu. Skaidulos, apvalkalai, žievelės ir kai kurios kietesnės struktūros nėra klaida maiste. Jos padeda žarnynui judėti, ilgiau išlaiko sotumą ir maitina naudingas žarnyno bakterijas. Problema atsiranda tada, kai jų staiga suvalgoma labai daug arba kai žmogus jau turi jautresnį virškinimą.

Todėl paprasta taisyklė tokia: sėklas geriau malti arba gerai sukramtyti, kukurūzus valgyti neskubant, ankštinius mirkyti ir virti iki minkštumo, pilno grūdo produktus į mitybą įtraukti palaipsniui, o grybus ir kietesnę mėsą ruošti taip, kad jie būtų lengviau virškinami.

Jeigu po konkrečių produktų nuolat pučia pilvą, skauda, viduriuojama ar jaučiamas sunkumas, verta ne herojiškai kentėti, o stebėti, kas tiksliai sukelia reakciją. Kartais organizmas labai aiškiai parodo, kad tam tikras produktas jam tinka tik mažesniu kiekiu arba visai netinka. Maistas turi duoti energijos, o ne paversti dieną kova su pilvu.