Alyvuogių aliejus daugeliui jau seniai nebėra prabangos prekė. Jis pilamas ant salotų, naudojamas marinatams, padažams, brusketoms ar keptoms daržovėms. Tačiau kylant kainoms parduotuvių lentynose atsirado vis daugiau butelių, kurie atrodo kaip aukščiausios kokybės produktas, nors viduje gali būti visai ne tai, ko tikisi pirkėjas.
Dažniausia klaida paprasta: žmonės žiūri į gražią etiketę, itališkai skambantį pavadinimą ir akcijos kainą, bet neperskaito mažų raidžių kitoje butelio pusėje.
Kodėl alyvuogių aliejus taip pabrango?
Pastaraisiais metais geras alyvuogių aliejus tapo gerokai brangesnis. Priežastis slypi ne vien parduotuvių antkainiuose. Didelę įtaką kainoms padarė prasti derliai Pietų Europoje, ypač Ispanijoje, kuri yra viena svarbiausių alyvuogių aliejaus gamintojų pasaulyje.
Sausros ir ekstremalios oro sąlygos sumažino gamybą, todėl žaliavos rinkoje tapo mažiau. Kai alyvuogių aliejaus pagaminama mažiau, jo kaina kyla visoje tiekimo grandinėje – nuo augintojų iki prekybos centrų lentynų.
Todėl pirkėjai vis dažniau ieško pigesnių alternatyvų. Būtent čia ir prasideda problema.
Pakuotė gali atrodyti prabangiai, bet tai dar nieko nereiškia
Žalias butelis, alyvuogių šakelė ant etiketės, itališkas ar ispaniškas pavadinimas ir užrašas, primenantis Viduržemio jūros regioną, daugeliui pirkėjų iškart sukuria kokybės įspūdį.
Tačiau graži pakuotė negarantuoja, kad viduje yra aukščiausios kategorijos alyvuogių aliejus. Kai kurie produktai tik atrodo panašiai į „extra virgin“ aliejų, bet iš tikrųjų gali būti žemesnės kategorijos arba pagaminti iš alyvuogių išspaudų.
Tai nereiškia, kad toks produktas visada yra netinkamas vartoti. Problema kita – žmogus mano, kad perka vieną daiktą, o namo parsineša visai kitą.
Viena detalė etiketėje pasako daugiausia
Svarbiausia ieškoti ne priekinėje, o galinėje etiketėje. Ten turi būti aiškiai nurodyta alyvuogių aliejaus kategorija.
Jeigu norite aukščiausios kokybės produkto, etiketėje turi būti parašyta „extra virgin“ arba „ypač tyras alyvuogių aliejus“. Tai reiškia, kad aliejus gautas mechaniniu būdu ir atitinka griežtesnius kokybės reikalavimus.
Jeigu ant pakuotės parašyta „olive pomace oil“, „iš alyvuogių išspaudų gautas aliejus“ ar panašiai, tai jau visai kita kategorija. Toks aliejus gaminamas ne iš šviežiai spaustų alyvuogių sulčių, o iš likučių, kurie lieka po spaudimo.
Būtent šį skirtumą pirkėjai dažnai praleidžia.
Kas yra alyvuogių išspaudų aliejus?
Alyvuogių išspaudų aliejus gaminamas iš masės, kuri lieka išspaudus alyvuoges. Jo gamybai dažnai reikia papildomo apdorojimo, todėl tai nėra tas pats produktas kaip šalto spaudimo „extra virgin“ alyvuogių aliejus.
Tokį aliejų galima naudoti tam tikriems maisto ruošimo būdams, bet jo skonis, kvapas ir maistinė vertė nėra tokie patys kaip aukštos kokybės ypač tyro alyvuogių aliejaus.
Pirkėjas nusivilia tada, kai už butelį moka manydamas, kad perka gerą Viduržemio jūros regiono aliejų salotoms, o iš tikrųjų gauna pigesnę ir žemesnės kategorijos alternatyvą.
Patikrinimai parodė rimtą problemą
Lenkijoje atlikti patikrinimai parodė, kad alyvuogių aliejaus rinkoje pažeidimų netrūksta. IJHARS inspektoriai tikrino 50 subjektų, prekiaujančių šiais produktais, ir pažeidimų nustatė net 60 proc. jų.
Dalis problemų buvo susijusi su produkto skoniu ir kvapu. 41,7 proc. tikrintų partijų kilo abejonių dėl juslinių savybių – kai kur trūko būdingo vaisiškumo, kuris turėtų būti juntamas geros kokybės alyvuogių aliejuje.
10,7 proc. partijų nustatyta fizikinių ir cheminių neatitikimų, įskaitant riebalų rūgščių sudėties problemas. Tačiau daugiausia pažeidimų buvo susiję su ženklinimu – prieštaravimų rasta 44,4 proc. partijų.
Tai reiškia, kad pirkėjas ne visada iš etiketės gauna aiškią ir teisingą informaciją.
Į ką žiūrėti parduotuvėje?
Pirmiausia verta nepasitikėti vien kaina ir pakuote. Jei alyvuogių aliejus atrodo kaip aukščiausios kokybės produktas, bet kainuoja gerokai pigiau nei kiti tokio paties dydžio buteliai, verta sustoti ir perskaityti etiketę.
Ieškokite šių dalykų:
- „extra virgin“ arba „ypač tyras alyvuogių aliejus“;
- aiškiai nurodytos kilmės šalies;
- informacijos, ar tai nėra aliejus iš alyvuogių išspaudų;
- galiojimo datos;
- tamsaus stiklo butelio, kuris geriau saugo aliejų nuo šviesos.
Jeigu etiketėje informacija neaiški, parašyta labai smulkiu šriftu arba pabrėžiamas tik „Viduržemio jūros skonis“, bet nėra aiškios kategorijos, geriau tokio produkto nepirkti aklai.
Brangesnis ne visada reiškia geresnis, bet per pigus turėtų kelti klausimų
Ne kiekvienas brangus alyvuogių aliejus automatiškai yra puikus. Tačiau labai pigus produktas, ypač kai rinkoje kainos smarkiai pakilusios, turėtų priversti atidžiau skaityti etiketę.
Gamintojai puikiai žino, kad žmonės skuba, perka pagal akcijas ir dažnai žiūri tik į butelio priekį. Todėl pakuotė gali būti sukurta taip, kad primintų prabangų alyvuogių aliejų, nors tikroji informacija slypi mažomis raidėmis gale.
Būtent ten dažniausiai ir paaiškėja, ar perkate ypač tyrą alyvuogių aliejų, ar pigesnį mišinį bei išspaudų produktą.
Paprasta taisyklė pirkėjams
Jeigu alyvuogių aliejų naudojate salotoms, brusketoms, padažams ar kitiems šaltiems patiekalams, rinkitės „extra virgin“ kategoriją. Šio užrašo etiketėje turėtų būti ieškoma pirmiausia.
Jeigu perkate aliejų kepimui ar ieškote pigesnio varianto, žemesnės kategorijos produktas gali būti priimtinas, bet svarbu žinoti, ką perkate.
Didžiausia klaida – manyti, kad visi žali buteliai su alyvuogėmis ant etiketės yra vienodi. Jie nėra vienodi. Ir kartais visa tiesa apie produktą slepiasi vienoje mažoje eilutėje ant galinės etiketės.
