Panevėžietis Saulius per 10 metų išleido 8 400 eurų sporto klubui
70 eurų per mėnesį Saulius (vardas pakeistas) dešimtmetį skyrė sporto klubo abonementui ir, sudėjęs visas kalendorinių metų įmokas, gavo 8 400 eurų sumą. Panevėžietis svarstė, ar vietoje to nebūtų buvę racionaliau namuose įsirengti nedidelę treniruočių erdvę, tačiau galutiniame skaičiavime nusprendė, kad sutaupymas nebūtų toks didelis, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Jo pirminė idėja buvo paprasta: už 1 200 eurų nusipirkti treniruoklį, 180 eurų skirti kilimėliams ir kitam smulkiam inventoriui, o per dešimt metų 600 eurų palikti mokamoms vaizdo treniruočių programoms. Tokia namų sporto alternatyva kainuotų 1 980 eurų. Lyginant vien tik su 8 400 eurų abonementų suma, skirtumas siektų net 6 420 eurų.
Du skirtingi abonemento skaičiavimo būdai
8 400 eurų suma gaunama abonementą laikant visų metų išlaida: 70 eurų × 12 mėnesių × 10 metų. Tačiau Saulius pats pripažįsta, kad praktiškai abonementu ne visada naudojosi visus metus. Dalį vasarų jis daugiau važinėjo dviračiu, keliavo, sportavo lauke arba apskritai padarydavo pertrauką.
Dėl to savo asmeniniam palyginimui jis pasirinko kitą prielaidą – kad mokėdavo vidutiniškai devynis mėnesius per metus. Tuomet dešimties metų sporto klubo išlaida būtų ne 8 400, o 6 300 eurų: 70 × 9 × 10. Atėmus 1 980 eurų namų treniruotėms, teorinis sutaupymas sumažėja iki 4 320 eurų.
Dar vieną korekciją jis padarė dėl treniruočių, kurios namuose, jo manymu, tiesiog neįvyktų. Saulius įsivertino, kad per metus būtų praleidęs apie 40 planuotų sporto kartų: vienomis dienomis trūktų motyvacijos, kitomis namuose atsirastų buities darbų, o dalį treniruočių jis rinktųsi tik todėl, kad jau yra atvykęs į klubą. Per dešimt metų tai būtų 400 nepadarytų treniruočių.
Šių praleidimų jis nelaikė tiesiogine sąskaita, nes papildomų pinigų už juos nemokėtų. Vis dėlto, lygindamas ne vien pirkinius, bet ir realiai gautą sportavimo galimybę, vieną tokią treniruotę įvertino 3,30 euro. 400 kartų × 3,30 euro sudaro 1 320 eurų. Šią sumą jis atėmė iš teorinio 4 320 eurų skirtumo, todėl jo išvada – namų sportas per dešimtmetį būtų leidęs sutaupyti apie 3 000 eurų.
Skaičiavimo lentelė
| Kas | Suma eurais | Pastaba |
|---|---|---|
| Sporto klubas pagal pilnų metų kainą | 8 400 | 70 × 12 mėnesių × 10 metų |
| Sporto klubas pagal 9 mėnesių prielaidą | 6 300 | 70 × 9 mėnesių × 10 metų |
| Namų treniruočių įranga ir programos | 1 980 | 1 200 + 180 + 600 |
| Neįvykusių namų treniruočių vertė | 1 320 | 400 treniruočių × 3,30 euro |
| Rezultatas | 3 000 | (6 300 − 1 980) − 1 320 = 3 000 |

Nuo ko priklauso rezultatas
Ši išvada laikosi ant kelių prielaidų. Pirmiausia, 70 eurų mėnesinė kaina dešimt metų nekinta, nors realybėje abonementai gali brangti, o klientai kartais gauna akcijų ar ilgalaikių sutarčių nuolaidų. Antra, namų treniruoklis turi tarnauti visą laikotarpį ir nereikalauti brangaus remonto. Taip pat laikoma, kad 600 eurų vaizdo programoms pakanka dešimčiai metų, o namuose yra vietos įrangai laikyti.
Daugiausia diskusijų kelia du skaičiai: devyni mokami abonemento mėnesiai per metus ir 40 treniruočių, kurių Saulius namuose nepadarytų. Jei jis iš tiesų klubui mokėtų visus 12 mėnesių, namų variantas atrodytų gerokai pigesnis. Jei namuose sportuotų taip pat nuosekliai kaip klube, neliktų ir 1 320 eurų korekcijos. Kita vertus, jei treniruoklį tektų keisti anksčiau, pirkti papildomų svorių ar mokėti už kelias skirtingas programėles, namų sprendimo kaina augtų. Kitaip pasirinkus kainą, laiką ir sportavimo dažnį, išeitų kitoks rezultatas.
Kas nesutinka
Sauliaus kaimynas, taip pat sporto klubo lankytojas, devynių mėnesių prielaidą vadina pernelyg palankia abonementui. Jo nuomone, žmogus, kuris sportuoja reguliariai, dažnai abonementą perka visiems metams net ir tuomet, kai vasarą ateina rečiau. Tokiu atveju pradiniai 8 400 eurų būtų ne teorinė, o tikra išlaidų suma, o 6 420 eurų skirtumas nuo namų sporto komplekto būtų kur kas svarbesnis už bandymą įkainoti praleistas treniruotes.
Kita pusė primena, kad namų inventorius ir sporto klubas nėra visiškai tas pats produktas. Klube yra daugiau įrangos, persirengimo erdvės, kartais pirtis, grupinės treniruotės ar trenerio patarimas. Sporto psichologijos požiūriu, išėjimas iš namų kai kuriems žmonėms irgi yra įsipareigojimas, mažinantis tikimybę treniruotę atidėti. Todėl Sauliaus 40 praleidimų per metus gali būti realistiškas, nors 3,30 euro vertė už vieną neįvykusią treniruotę kitiems atrodys arba per maža, arba pernelyg dirbtinai apskaičiuota.
O jūs skaičiavote? Parašykite savo skaičius komentaruose.
Komentarai
Parašyti komentarą
Daugiau šia tema
Visos temos naujienosIeškote daugiau?



Būkite pirmi ir pradėkite diskusiją.