Šią arbatą daugelis sugadina vos užplikę: verdantis vanduo jai per karštas

Užvirti virdulį, įmesti arbatos maišelį ar šaukštelį arbatžolių ir iš karto užpilti verdančiu vandeniu – taip arbatą ruošia daugybė žmonių. Tačiau toks įprotis tinka ne visada. Kai kurioms arbatoms 100 laipsnių temperatūra yra tiesiog per aukšta, todėl vietoje švelnaus, malonaus skonio puodelyje gauname kartų ir aitroką gėrimą. Ypač jautrios tam yra žalioji, baltoji ir geltonoji arbatos, kurių skonį labai lengva sugadinti vien netinkama vandens temperatūra.

Svarbu suprasti, kad arbata nėra vienas ir tas pats produktas. Juodoji ir žalioji arbatos gali būti gaminamos iš to paties augalo, tačiau jų apdorojimas skiriasi, todėl skiriasi ir tai, kaip jos reaguoja į karštį. Jei juodajai arbatai labai karštas vanduo dažnai nekenkia, švelnesni žalieji lapeliai aukštoje temperatūroje gali išskirti daugiau kartumą ir sutraukiantį pojūtį suteikiančių medžiagų. Dėl to dingsta tie aromatai, dėl kurių tokia arbata apskritai vertinama.

Verdantis vanduo ne visoms arbatoms yra geriausias pasirinkimas

Žalioji arbata apdorojama taip, kad būtų greitai sustabdyta oksidacija, todėl jos lapuose išlieka daugiau šviežių, žolinių ir subtilių skonio natų. Būtent dėl to ji yra jautresnė temperatūrai. Užpylus verdančiu vandeniu, arbata gali tapti pernelyg karti, aitri ir prarasti dalį savo malonaus aromato. Žmogus tada neretai padaro klaidingą išvadą, kad jam tiesiog nepatinka žalioji arbata, nors problema gali būti visai ne pačioje arbatoje, o jos paruošime.

Panašiai elgiasi ir baltoji bei geltonoji arbatos. Jos paprastai pasižymi švelnesniu, subtilesniu skoniu, todėl per karštas vanduo labai lengvai užgožia tai, ką turėtų atskleisti. Kita vertus, juodoji arbata yra gerokai atsparesnė aukštai temperatūrai, todėl jai dažnai tinka ir 90–100 laipsnių vanduo. Daug žolelių bei vaisinių mišinių taip pat plikomi labai karštu vandeniu, tačiau čia visada verta pasitikrinti konkretaus gamintojo rekomendacijas, nes sudėtis gali būti labai skirtinga.

Arbata maišeliuose

Kokia temperatūra iš tiesų tinka?

Žaliajai arbatai dažniausiai rekomenduojamas maždaug 60–80 laipsnių temperatūros vanduo. Švelnesnėms japoniškoms žaliosioms arbatoms dažnai pakanka apie 70 laipsnių. Jei vanduo ką tik užvirė ir neturite termometro, paprasčiausias būdas – luktelėti kelias minutes, kol jis šiek tiek atvės. Tai nėra laboratorinis metodas, tačiau kasdienėje virtuvėje veikia labai neblogai.

Baltąją ir geltonąją arbatą taip pat geriau plikyti vandeniu, kuris dar nepasiekė virimo temperatūros. Tuo tarpu juodajai arbatai galima naudoti gerokai karštesnį vandenį, dažnai apie 90–100 laipsnių. Vis dėlto nėra vienos absoliučios taisyklės visoms arbatoms, todėl jei ant pakuotės nurodyta konkreti temperatūra, geriausia jos ir laikytis. Kokybiškų arbatų gamintojai paprastai pateikia gana tikslias rekomendacijas, nes būtent nuo vandens temperatūros labai priklauso galutinis skonis.

Ne mažiau svarbu ir tai, kiek laiko arbatą laikote vandenyje

Net ir pasirinkus tinkamą temperatūrą arbatą galima sugadinti palikus ją puodelyje per ilgai. Žaliajai arbatai dažniausiai pakanka maždaug 1–3 minučių. Jei laikysite penkias ar dešimt minučių, ji gali tapti gerokai kartesnė ir aitresnė, net jei vanduo buvo tinkamos temperatūros. Todėl dažna klaida yra ne tik verdantis vanduo, bet ir arbatos maišelio palikimas puodelyje visam laikui.

Baltoji arbata dažnai plikoma kiek ilgiau, tačiau ir čia viskas priklauso nuo konkrečios rūšies. Juodajai arbatai paprastai pakanka kelių minučių, o žolelių ar vaisinėms arbatoms dažnai reikia ilgesnio plikymo. Kitaip tariant, arbatos paruošimas susideda iš dviejų svarbiausių dalykų – temperatūros ir laiko. Jei abu parinkti tinkamai, net paprasta arbata gali skambėti visai kitaip.

Paprasta taisyklė, kurią verta prisiminti

Jeigu geriate žaliąją, baltąją ar geltonąją arbatą, neskubėkite jos pilti tiesiai iš ką tik užvirusio virdulio. Leiskite vandeniui šiek tiek atvėsti ir tik tada užpilkite arbatžoles. Juodajai arbatai toks atsargumas paprastai nėra būtinas, todėl ją galima ruošti gerokai karštesniu vandeniu.

Atrodo smulkmena, tačiau būtent ji dažnai lemia, ar puodelyje bus švelnus, aromatingas gėrimas, ar karti arbata, kurią norisi iš karto pasaldinti. Kartais problema slypi ne arbatoje, o tame, kad ją tiesiog ruošėme taip pat, kaip visas kitas.