Daugelis galvoja, kad erkės laukia tik aukštoje žolėje, miške ar apleistoje pievoje. Todėl veja nupjaunama, kiemas atrodo tvarkingas ir žmogus nusiramina. Tačiau čia ir prasideda klaida.
Erkėms reikia ne gražios pievos, o drėgmės, pavėsio ir vietos, kur galėtų pralaukti karštį. Todėl jos gali slėptis net gerai prižiūrimame kieme – prie terasos, braškių lysvėje ar senų šakų krūvoje.
Lietuvoje tai ypač svarbu, nes erkės platina erkinį encefalitą ir Laimo ligą. O įsisiurbti jos gali ne tik miške, bet ir visai šalia namų.
Kodėl vien nupjauti vejos neužtenka?
Trumpa veja tikrai sumažina riziką, bet jos visiškai nepanaikina. Erkės nemėgsta sausų, saulėtų ir atvirų vietų, todėl jos ieško tokių kiemo kampų, kur ilgiau laikosi drėgmė.
Tai gali būti vieta po krūmais, prie lentų, po nukritusiais lapais, prie malkų, šalia komposto ar lysvėse, kurios ilgai nejudinamos.
Kita problema – gyvūnai. Pelės, ežiai, paukščiai, katės, šunys ir kiti smulkūs gyvūnai gali pernešti erkes į kiemą. Todėl net ir tvarkingas sklypas nėra visiškai saugus, jei aplink yra drėgnų, apaugusių ir retai valomų vietų.
1. Senos braškių lysvės
Braškių lysvės atrodo nekaltai, bet erkėms jos gali būti labai patogios. Ypač jei braškės toje pačioje vietoje auga kelerius metus, o seni lapai, ūsai ir augalų liekanos nėra reguliariai šalinami.
Platūs braškių lapai sukuria pavėsį, po jais ilgiau laikosi drėgmė, o žemė mažiau įkaista. Tai būtent tokios sąlygos, kurių erkėms reikia.
Rizika padidėja ravint ar skinant uogas. Žmogus pasilenkia, rankos ir kojos liečiasi prie lapų, drabužiai braukia per augalus, o erkė lengvai prikimba.
Dar viena detalė – graužikai. Pelės gali rausti urvelius prie lysvių ir nešioti erkes. Jei braškynas senas, tankus ir neprižiūrimas, jis tampa patogia slėptuve ne tik vabzdžiams, bet ir smulkiems gyvūnams.
Todėl braškių lysves verta reguliariai išretinti, pašalinti senus lapus, neleisti joms virsti tankiu kilimu ir po darbų visada patikrinti kojas, rankas bei drabužius.
2. Terasos tarpai ir verandos laipteliai
Medinė terasa, pavėsinė ar verandos laiptai daugeliui atrodo saugi poilsio vieta. Tačiau po lentomis ir tarp jų gali kauptis drėgmė, lapai, žemės likučiai ir smulkios šiukšlės.
Būtent ten saulė patenka sunkiau, o po lietaus vieta ilgiau išlieka vėsi. Erkėms tokios sąlygos tinka daug labiau nei įkaitusi atvira veja.
Pavojus didesnis ten, kur terasa ribojasi su krūmais, aukštesne žole, medžiais ar gėlynais. Erkės nebūtinai slepiasi pačioje terasoje, bet jos gali būti šalia jos kraštų, kur žmonės dažnai vaikšto basi, sėdi ant laiptelių ar leidžia laiką su vaikais.
Vaikai gali prisirinkti erkių žaisdami ant žemės prie terasos, o suaugusieji – sėdėdami ant laiptų, tvarkydami vazonus ar avėdami atvirą avalynę.
Todėl prie terasos verta reguliariai pašalinti lapus, nupjauti žolę, apgenėti krūmus ir neleisti, kad po lentomis kauptųsi drėgnos augalų liekanos.
3. Senų šakų, lentų ir malkų krūvos
Dar viena dažna erkių slėptuvė – ilgai nejudinamos krūvos kiemo kampe. Tai gali būti nupjautos šakos, senos lentos, statybinių medžiagų likučiai, malkos, lapų maišai ar komposto kraštai.
Tokiose vietose mažai saulės, silpnas vėdinimas, o žemė po krūva ilgai neišdžiūsta. Be to, ten mėgsta slėptis graužikai ir kiti smulkūs gyvūnai, kurie gali pernešti erkes.
Didžiausia rizika kyla tada, kai žmogus pagaliau nusprendžia „greitai sutvarkyti“ seną krūvą. Rankomis kilnojamos šakos, lentos, lapai, žmogus braunasi į drėgną ir nejudintą vietą, o erkės lengvai prikimba prie drabužių ar odos.
Jei tokias krūvas būtina laikyti, geriau jas krauti sausesnėje, saulėtesnėje vietoje, pakelti nuo žemės ir nelaikyti prie vaikų žaidimų zonos, terasos ar namo įėjimo.
Ką daryti, kad kieme erkių būtų mažiau?
Pirmiausia reikia sumažinti joms tinkamas slėptuves. CDC rekomenduoja kieme reguliariai pjauti veją, šalinti lapų paklotę, išvalyti aukštą žolę ir krūmynus, o tarp vejos ir miškingų ar apaugusių vietų įrengti maždaug 3 pėdų, tai yra apie 90 cm, pločio skaldos ar medžio drožlių juostą.
Lietuvos kiemuose tai galima pritaikyti paprastai: išvalyti lapus prie tvorų, nepalikti šakų krūvų, apgenėti krūmus prie terasos, laikyti malkas tvarkingai ir sausai, o vaikų žaidimų vietas įrengti toliau nuo krūmų, komposto ar nešienaujamų pakraščių.
Taip pat verta pasirūpinti augintiniais. Šunys ir katės po pasivaikščiojimo gali parsinešti erkių į namus, todėl juos reikia reguliariai tikrinti ir naudoti veterinaro rekomenduotas apsaugos priemones.
Po darbų kieme – trumpa patikra
Net jei buvote tik savo kieme, po darbų verta apžiūrėti kūną. Erkės dažnai įsisiurbia ten, kur oda plonesnė ar drabužiai priglunda: pakinkliuose, kirkšnyse, pažastyse, ties juosmeniu, už ausų, plaukų linijoje.
Drabužius geriausia išpurtyti, o po ilgesnių darbų sode – nusiprausti po dušu. Kuo greičiau erkė pastebima ir pašalinama, tuo mažesnė dalies infekcijų rizika.
Jeigu erkė įsisiurbė, ją reikia ištraukti pincetu ar specialiu erkių traukikliu, suimant kuo arčiau odos. Nereikėtų jos tepti aliejumi, sviestu ar kitomis priemonėmis.
Skiepai – svarbi apsauga nuo erkinio encefalito
Nuo Laimo ligos skiepų nėra, todėl svarbiausia – vengti įkandimų ir greitai pastebėti erkę. Tačiau nuo erkinio encefalito galima pasiskiepyti.
Lietuvoje ši apsauga ypač aktuali tiems, kurie daug laiko leidžia gamtoje, turi sodybą, dirba sode, vaikšto miškuose ar leidžia vaikus žaisti kieme prie žalių zonų.
Erkės gali būti aktyvios ilgą metų dalį, o ne tik karščiausiomis vasaros savaitėmis. NVSC primena, kad jos pradeda aktyvėti jau pakilus oro temperatūrai iki 4–5 laipsnių.
Paprasta taisyklė kiemo savininkams
Aukšta žolė tikrai didina erkių riziką, bet ji nėra vienintelė problema. Ne mažiau pavojingi gali būti drėgni, pavėsingi ir ilgai nejudinami kiemo kampai.
Senos braškių lysvės, terasos pakraščiai, verandos laipteliai, šakų ir lentų krūvos – tai vietos, kurias verta patikrinti pirmiausia.
Kuo kieme mažiau drėgnų slėptuvių, senų lapų, apaugusių pakraščių ir netvarkingų krūvų, tuo mažesnė tikimybė, kad erkės įsikurs visai šalia namų.
