Sugedo telefonas, skalbimo mašina ar televizorius? Iki šiol daugeliui pirkėjų atsakymas būdavo paprastas, bet brangus: taisyti neapsimoka, pirkite naują. Nuo 2026 m. liepos 31 d. ši tvarka Europos Sąjungoje turi keistis.
Įsigalioja naujos teisės į remontą taisyklės, kurios bus aktualios ir Lietuvos gyventojams. Jos reiškia, kad tam tikrų prekių gamintojai privalės pasiūlyti remontą net ir pasibaigus įprastai teisinei garantijai.
Tai nereiškia, kad kiekvienas senas telefonas ar televizorius bus sutaisytas nemokamai. Tačiau gamintojas nebegalės taip lengvai pasakyti, kad remontas neįmanomas, dalys neprieinamos arba įrenginį geriau tiesiog išmesti.
Kokia taisyklė keičiasi?
Europos Sąjunga priėmė direktyvą 2024/1799, kuri skatina prekių remontą ir ilgesnį naudojimą. Valstybės narės, įskaitant Lietuvą, turi perkelti šias taisykles į savo nacionalinę teisę ir pradėti jas taikyti nuo 2026 m. liepos 31 d.
Svarbiausia naujiena paprasta: jei gaminys patenka į ES sąrašą ir jam taikomi taisomumo reikalavimai, gamintojas turės pasiūlyti remontą vartotojo prašymu.
Remontas turės būti atliktas per pagrįstą laiką ir už pagrįstą kainą. Jeigu remontas objektyviai neįmanomas, gamintojas neprivalės daryti stebuklo. Tačiau vien noras parduoti naują daiktą nebebus pakankama priežastis atsisakyti taisyti.
Kokiems daiktams tai bus aktualu?
Taisyklės neapima visų pasaulyje parduodamų prekių. Jos taikomos konkrečioms produktų grupėms, kurios yra įtrauktos į direktyvos priedą ir kurioms ES jau yra nustačiusi taisomumo reikalavimus.
Tarp jų yra:
- išmanieji telefonai;
- planšetiniai kompiuteriai;
- belaidžiai telefonai;
- skalbimo mašinos ir skalbyklės-džiovyklės;
- indaplovės;
- šaldytuvai ir šaldikliai;
- televizoriai ir kiti elektroniniai ekranai;
- kompiuterių monitoriai;
- dulkių siurbliai;
- serveriai ir duomenų saugojimo įrenginiai;
- suvirinimo įranga;
- kai kurie gaminiai su lengvųjų transporto priemonių baterijomis, pavyzdžiui, elektriniai dviračiai ar paspirtukai;
- vietiniai patalpų šildytuvai.
Sąrašas ateityje gali plėstis, nes Europos Komisija numato jį atnaujinti, kai naujoms produktų grupėms atsiras taisomumo reikalavimai.
Ką tai reiškia telefono savininkui Lietuvoje?
Jeigu po 2026 m. liepos 31 d. jūsų telefonas suges, o įprasta garantija jau bus pasibaigusi, gamintojas vis tiek turės pasiūlyti remonto galimybę, jei toks remontas pagal taisykles įmanomas.
Tai ypač svarbu dėl baterijų, ekranų, jungčių, kamerų ar kitų dalių, dėl kurių žmonės dažnai būna priversti rinktis tarp brangaus remonto ir naujo įrenginio.
Nauja tvarka turėtų sumažinti situacijų, kai remontas tampa dirbtinai nepatogus: nėra dalių, nėra informacijos, gamintojas nepriima įrenginio arba techninės priemonės trukdo taisyti ne oficialiame servise.
Vartotojui svarbiausia tai, kad remontas tampa ne malone, o aiškesne teise.
Ar remontas bus nemokamas?
Ne visada. Čia svarbu nesusipainioti.
Jeigu prekė sugenda per teisinės garantijos laikotarpį ir gedimas patenka į pardavėjo atsakomybę, vartotojas ir dabar turi teises pagal garantiją. Naujoji direktyva papildomai skatina remontą: jei garantiniu laikotarpiu žmogus pasirenka remontą vietoje pakeitimo, teisinės garantijos laikotarpis po remonto pratęsiamas dar 12 mėnesių.
Tačiau jei garantija jau pasibaigusi, gamintojas turės pasiūlyti remontą už pagrįstą kainą. Tai nereiškia nemokamai, bet kaina neturėtų būti tokia, kad vartotojas būtų faktiškai verčiamas pirkti naują daiktą.
Paprastai tariant, jei remontas kainuoja beveik tiek pat, kiek naujas įrenginys, vartotojas turi teisę klausti, ar tai tikrai pagrįsta.
Gamintojai turės aiškiau rodyti remonto informaciją
Dar vienas svarbus pokytis – informacija. Gamintojai turės lengvai prieinamai pateikti duomenis apie remonto paslaugas. Tokia informacija galės būti skelbiama interneto svetainėse arba instrukcijose.
Taip pat turės būti nurodomos orientacinės tipinių remonto darbų kainos. Tai svarbu, nes iki šiol pirkėjas dažnai nežinodavo, ar taisyti apskritai verta, kol nepraeina kelių etapų serviso procesas.
Vartotojas turės matyti aiškiau: kas taiso, kiek tai gali kainuoti, kiek gali užtrukti ir kokios yra alternatyvos.
Atsarginės dalys neturės būti „auksinės“
Vienas didžiausių remonto stabdžių – atsarginės dalys. Kartais detalė kainuoja tiek, kad remontas tampa absurdiškas. Kartais dalys neprieinamos nepriklausomiems taisytojams. Kartais įrenginys teoriškai taisomas, bet praktiškai niekas negali gauti reikalingos detalės.
Naujos taisyklės numato, kad gamintojai turės suteikti prieigą prie atsarginių dalių už pagrįstą kainą. Tai turėtų padėti ne tik oficialiems servisams, bet ir nepriklausomiems remonto meistrams.
Lietuvos vartotojams tai gali būti ypač aktualu mažesniuose miestuose, kur oficialus servisas gali būti toli, o vietinis meistras fiziškai galėtų sutaisyti įrenginį, jei turėtų dalis ir informaciją.
Programiniai užraktai – viena svarbiausių naujovių
Direktyva taikosi ir į vadinamuosius programinius ar techninius remonto blokavimus. Gamintojai negalės nepagrįstai naudoti programinės ar aparatinės įrangos sprendimų, kurie trukdo taisyti gaminį.
Tai svarbu telefonams, planšetėms, ekranams ir kitiems įrenginiams, kuriuose dalys gali būti susietos su programine įranga. Kartais pakeitus dalį įrenginys rodo klaidas, neveikia kai kurios funkcijos arba remontas tampa įmanomas tik per gamintojo kontroliuojamą kanalą.
Naujos taisyklės nereiškia, kad visi saugumo ribojimai bus uždrausti. Jei gamintojas turi teisėtą ir objektyvią priežastį, pavyzdžiui, saugumo ar privatumo apsaugą, tam tikri ribojimai gali būti pateisinami.
Tačiau vien noras kontroliuoti remontą ar apsaugoti pelną nebeturėtų būti pakankama priežastis.
Nebegalės atsisakyti vien dėl ankstesnio remonto
Dar viena naudinga detalė: gamintojas negalės atsisakyti taisyti gaminio vien todėl, kad jį anksčiau buvo taisęs kitas meistras ar nepriklausomas servisas.
Tai svarbu tiems, kurie jau bandė remontuoti telefoną, televizorių ar buitinę techniką pigiau. Iki šiol vartotojai dažnai bijodavo kreiptis į neoficialų servisą, nes vėliau gamintojas galėjo atsisakyti bet kokios pagalbos.
Pagal naują tvarką pats faktas, kad daiktą lietė kitas taisytojas, neturėtų būti automatinis nuosprendis. Žinoma, jei ankstesnis remontas sugadino įrenginį, situacija gali būti vertinama kitaip.
Atsiras europinė remonto informacijos forma
Vartotojams turėtų padėti ir standartizuota Europos remonto informacijos forma. Remontininkas galės pateikti aiškų pasiūlymą, kuriame nurodoma, kas taiso, koks gaminys remontuojamas, koks gedimas, koks siūlomas sprendimas, kiek tai kainuos ir kiek laiko gali užtrukti.
Jeigu tokia forma pateikiama, joje nurodytos sąlygos turi galioti 30 dienų.
Tai padės palyginti skirtingų meistrų pasiūlymus. Pavyzdžiui, jei vienas servisas prašo 180 eurų už telefono ekrano remontą, o kitas – 260 eurų, vartotojas galės lengviau suprasti, kas įskaičiuota ir kodėl kainos skiriasi.
Atsiras ir remonto platforma
Europos Komisija taip pat numato sukurti Europos internetinę remonto platformą, kuri turėtų veikti per „Your Europe“ portalą. Ji turėtų padėti vartotojams lengviau rasti taisytojus savo šalyje.
Platforma numatoma 2027 metais. Ji turėtų būti naudinga ne tik didmiesčių gyventojams, bet ir žmonėms mažesniuose miesteliuose, kurie dažnai nežino, kur kreiptis dėl kokybiško remonto.
Valstybės narės pačios valdys savo teritorijoje veikiančių remontininkų registravimo sąlygas.
Ar tai galios Lietuvoje automatiškai?
Kadangi tai direktyva, o ne tiesiogiai taikomas reglamentas, Lietuva turi ją perkelti į nacionalinius teisės aktus. Europos Komisija nurodo, kad valstybės narės turi pradėti taikyti taisykles nuo 2026 m. liepos 31 d.
Tai reiškia, kad Lietuvoje dar svarbu stebėti, kaip tiksliai bus pakeisti nacionaliniai įstatymai ir kokia institucija prižiūrės naujų taisyklių laikymąsi.
Vartotojui esmė nesikeičia: nuo šios datos teisė į remontą turi tapti realia ES vartotojų apsaugos dalimi.
Ką daryti, jei daiktas suges po liepos 31 d.?
Pirmiausia patikrinkite, ar prekė dar turi galiojančią garantiją. Jei taip, kreipkitės į pardavėją ir išsiaiškinkite, ar jums priklauso nemokamas remontas, pakeitimas ar kitas sprendimas.
Jeigu garantija jau pasibaigusi, patikrinkite gamintojo interneto svetainę. Joje turėtų būti aiškesnė informacija apie remonto galimybes, kainas ir kontaktus.
Jeigu gamintojas atsisako remontuoti, verta prašyti rašytinio atsakymo. Jame turėtų būti paaiškinta, kodėl remontas negalimas arba kodėl pasiūlyta kaina laikoma pagrįsta.
Tokį atsakymą vėliau galima naudoti kreipiantis į vartotojų teises ginančias institucijas.
Kodėl ši teisė svarbi ne tik piniginei?
Naujos taisyklės svarbios ne vien dėl to, kad žmogus galėtų pigiau sutaisyti telefoną ar skalbyklę. Jos keičia patį požiūrį į daiktus.
Dabar daugelis įrenginių išmetami ne todėl, kad jų neįmanoma pataisyti, o todėl, kad remontas tampa per brangus, per painus arba dirbtinai apsunkintas.
Tai reiškia daugiau elektronikos atliekų, daugiau naujų pirkinių ir daugiau išlaidų šeimoms.
Jeigu remontas taps paprastesnis ir prieinamesnis, žmonės galės ilgiau naudoti jau turimus daiktus. Tai ypač svarbu brangstant elektronikai ir buitinei technikai.
Paprasta išvada pirkėjams
Nuo 2026 m. liepos 31 d. Lietuvoje ir kitose ES šalyse teisė į remontą turėtų tapti gerokai stipresnė. Telefonai, planšetės, skalbimo mašinos, indaplovės, televizoriai, monitoriai, dulkių siurbliai ir kiti į sąrašą įtraukti gaminiai nebeturėtų būti taip lengvai nurašomi.
Gamintojai turės siūlyti remontą per pagrįstą laiką ir už pagrįstą kainą, pateikti aiškesnę informaciją, užtikrinti atsarginių dalių prieinamumą ir nepagrįstai neblokuoti remonto.
Vartotojams tai reiškia daugiau pasirinkimo. Nebereikės taip dažnai rinktis tarp brangaus naujo pirkinio ir migloto remonto, apie kurį niekas nenori aiškiai kalbėti.
Didžiausias pokytis tas, kad sugedęs daiktas nebebus taip greitai laikomas šiukšle. Nuo šiol klausimas turėtų būti ne „ar apskritai įmanoma taisyti?“, o „kaip greitai ir už kiek tai galima sutaisyti?“
