Pomidoras gali atrodyti įspūdingai: storas stiebas, tamsiai žali lapai, daug šoninių ūglių, visas krūmas lyg mažas medis. Bet tada ateina nusivylimas – žiedų mažai, vaisiai mezgasi vangiai, o šiltnamyje vietą užima ne derlius, o lapų džiunglės. Su tokia situacija esu susidūrusi ne kartą, ir dažniausiai priežastis būna aiški: pomidoras gauna netinkamą signalą. Jis „nusprendžia“ auginti žalumą, o ne vaisius.
Per daug azoto – dažniausia vešlių lapų priežastis
Jeigu pomidorų krūmas labai tamsiai žalias, lapai stambūs, stiebai stori, o vaisių mažai, pirmiausia įtariu azoto perteklių. Azotas skatina lapų ir ūglių augimą. Jo reikia sezono pradžioje, bet jei jo per daug žydėjimo ir derėjimo metu, pomidoras tampa gražus, vešlus, tačiau nederlingas.
Dažnai taip nutinka, kai į šiltnamį įdedama per daug mėšlo, naudojamos stiprios žolių raugų dozės arba nuolat tręšiama „augimui“ skirtomis trąšomis. Tokiu atveju aš azotines trąšas iš karto sustabdau. Vietoje jų renkuosi kalio ir fosforo turinčias trąšas, kurios labiau skatina žydėjimą, vaisių mezgimą ir nokimą.
Pažastiniai ūgliai atima jėgas iš kekių
Kita labai dažna priežastis – negenėti pomidorai. Pažastiniai ūgliai auga tarp pagrindinio stiebo ir lapo. Jei jų nešalinu, krūmas greitai sutankėja, pradeda auginti naujus stiebus, lapus ir dar daugiau ūglių. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad augalas stiprus, bet iš tikrųjų jis išbarsto energiją.
Aukštaūgius pomidorus formuoju į vieną arba du stiebus. Pažastinius ūglius skabau, kol jie dar maži – maždaug 3–5 centimetrų ilgio. Jei laukiu per ilgai, juos pašalinus augalas patiria didesnį stresą, o jei nepašalinu visai, šiltnamis greitai tampa nepraeinamas.
Per tanki lapija blogina žiedų apdulkinimą
Pomidorams reikia oro judėjimo. Jei krūmas per tankus, šiltnamyje laikosi drėgmė, žiedai prasčiau apsidulkina, o vaisių užsimezga mažiau. Ypač tai pastebiu karštomis arba labai drėgnomis dienomis. Žiedai būna, bet dalis jų nudžiūsta ir nukrenta.
Aš palaipsniui pašalinu apatinius lapus, ypač tuos, kurie liečia žemę arba užstoja oro judėjimą prie stiebo. Tačiau niekada nenuplėšiu pusės augalo vienu kartu. Per kartą pašalinu kelis lapus, kad pomidoras nepatirtų šoko. Lapai reikalingi, bet jų neturi būti tiek, kad kekės „gyventų” šešėlyje.
Šviesos trūkumas taip pat augina lapus, ne vaisius
Pomidoras, augantis per tankiai pasodintas arba tamsiame šiltnamio kampe, dažnai stiebiasi ir lapoja, bet vaisių duoda mažiau. Jam reikia daug šviesos, kad galėtų maitinti kekes. Jei šviesos trūksta, augalas lyg ir auga, bet derliaus potencialas mažėja.
Todėl pomidorų nesodinu per arti vienas kito. Kai krūmai jau suaugę, žiūriu, kad lapai visiškai neuždengtų kekių. Ypač svarbu, kad šviesa pasiektų žiedynus ir vaisius.
Netinkamas laistymas išbalansuoja augalą
Pomidorai nemėgsta kraštutinumų. Jei žemė tai perdžiūsta, tai permirksta, augalas patiria stresą. Tokiu atveju žiedai gali kristi, vaisiai blogiau megztis, o pats krūmas atrodyti stiprus, bet nederlingas.
Aš laistau rečiau, bet gausiai, tiesiai prie šaknų. Lapų nešlapinu. Pomidorams labai svarbus pastovumas – geriau vienodas drėgmės režimas nei dažnas paviršinis palaistymas.
Ką darau, kai pomidoras augina lapus, bet ne vaisius
Pirmiausia sustabdau azotines trąšas. Tada išskabau pažastinius ūglius, praretinu apatinius lapus, pagerinu vėdinimą ir patikrinu, ar krūmas gauna pakankamai šviesos. Žydėjimo metu šiltnamį reguliariai vėdinu, o rytais kartais lengvai pajudinu augalus, kad žiedadulkės geriau pasiskirstytų.
Jei pomidoras labai vešlus, bet žiedų mažai, duodu jam „persijungti“ į derėjimą: mažiau azoto, daugiau šviesos, oro ir tvarkos. Kai augalas nebeeikvoja jėgų nereikalingai žalumai, jis dažniausiai pradeda geriau megzti kekes.
Gražus krūmas dar nereiškia gero derliaus
Pomidorų auginime svarbiausia ne didžiausias krūmas, o teisingai suformuotas ir subalansuotas augalas. Tamsiai žali lapai ir stori stiebai atrodo gražiai, bet jei nėra vaisių, vadinasi, priežiūrą reikia keisti.
Viskas paprasta: pomidorui reikia aiškios krypties. Kai laiku riboju perteklinį augimą, nepertręšiu azotu, užtikrinu šviesą, vėdinimą ir reguliarų laistymą, krūmas pradeda dirbti ne lapams, o derliui.
