Pasaulinėse rinkose naftos kaina pastarosiomis dienomis pastebimai smuko. Investuotojai sureagavo į geresnes žinias iš Artimųjų Rytų ir viltis, kad vienas svarbiausių naftos gabenimo kelių – Hormūzo sąsiauris – vėl veiks saugiau ir stabiliau. Tokios naujienos biržose paprastai suveikia greitai: jei mažėja baimė dėl tiekimo sutrikimų, krenta ir naftos kaina.
Tačiau Lietuvoje prie degalinių švieslenčių tokie pokyčiai neatsiranda per vieną naktį. Vairuotojai dažnai pagrįstai klausia: jeigu nafta pinga, kodėl benzinas ar dyzelinas iš karto neatpinga? Atsakymas paprastas tik iš pirmo žvilgsnio. Degalų kaina degalinėje nėra vien žaliavinės naftos kaina. Į ją įeina perdirbimas, transportavimas, didmeninė kaina, degalinių maržos, akcizai, PVM ir anksčiau įsigytos degalų atsargos.
Kitaip tariant, biržoje nafta gali atpigti šiandien, bet degalinėse parduodami degalai nebūtinai pagaminti iš šiandien pigesnės naftos. Kuras gali būti nupirktas, atvežtas ir paskirstytas dar tada, kai rinkoje kainos buvo aukštesnės. Todėl kainos degalinėse paprastai reaguoja pavėluotai. Jos dažnai greičiau kyla, kai rinkoje atsiranda įtampa, ir lėčiau krenta, kai įtampa atslūgsta.
Svarbu ir tai, kad Lietuvoje galutinę degalų kainą stipriai veikia mokesčiai. Akcizas ir PVM sudaro didelę litro kainos dalį, todėl net ir naftai atpigus galutinis pokytis degalinėje nebūna toks didelis, kaip gali atrodyti žiūrint į naftos biržos grafiką. Jei žaliava atpinga keliais procentais, tai nereiškia, kad tiek pat procentų turi nukristi ir benzino ar dyzelino kaina.
Kodėl atpigimas iki degalinių ateina lėčiau?
Naftos rinka ir degalų rinka nėra tas pats. Biržose prekiaujama žaliavine nafta, o degalinėse perkame jau pagamintą produktą – benziną arba dyzeliną. Jų kainą lemia ne tik nafta, bet ir perdirbimo kainos, paklausa, atsargos, logistika bei situacija konkrečioje regione. Todėl gali nutikti taip, kad nafta pasaulyje pinga, bet dyzelino ar benzino didmeninė kaina Europoje krenta lėčiau.
Dyzelinas Lietuvoje ypač jautrus šiems svyravimams, nes jis svarbus ne tik gyventojams, bet ir transporto, žemės ūkio, logistikos sektoriams. Kai paklausa išlieka didelė, kaina gali laikytis aukščiau net tada, kai žaliavinės naftos kaina jau juda žemyn. Prie to prisideda ir sezoniškumas: vasarą daugiau keliaujama, daugiau važiuojama, todėl degalų poreikis išauga.
Dar vienas dalykas – degalinių konkurencija. Didžiuosiuose miestuose, kur degalinių daugiau ir jos labiau konkuruoja tarpusavyje, kainos gali keistis greičiau. Mažesniuose miesteliuose ar vietose, kur pasirinkimas mažesnis, kainų pokyčiai gali būti lėtesni. Todėl net ir tą pačią dieną skirtingose Lietuvos vietose degalų kainos gali skirtis gana pastebimai.
Dalis kainos priklauso ir nuo euro bei JAV dolerio santykio. Nafta pasaulyje paprastai vertinama doleriais, o Lietuvoje degalus perkame eurais. Jei valiutų kursas juda nepalankiai, dalis naftos atpigimo gali tiesiog „ištirpti“ dar iki pasiekiant galutinę kainą degalinėje.
Todėl greito grįžimo prie senesnių, gerokai mažesnių kainų tikėtis nereikėtų. Jei nafta pasaulyje kurį laiką išliks pigesnė, spaudimas mažinti kainas degalinėse didės. Tačiau tai greičiausiai vyks palaipsniui, o ne staigiu šuoliu. Pirmiausia turėtų keistis didmeninės kainos, tada degalinių kainodara, o tik po to tai aiškiau pajus pirkėjai.
Lietuvoje degalų kainų kritimą gali pristabdyti ir vietiniai veiksniai – mokesčiai, tiekimo sąlygos, degalinių atsargų kaina ir konkurencinė aplinka. Dėl to vien pasaulinės naftos atpigimo naujiena dar nereiškia, kad kitą rytą litras benzino ar dyzelino kainuos gerokai mažiau.
Vis dėlto naftos pigimas yra gera žinia. Jei geopolitinė įtampa toliau mažės, o tiekimas jūrų keliais normalizuosis, degalų rinkoje turėtų atsirasti daugiau stabilumo. Tai reiškia, kad kainos Lietuvoje gali pradėti leistis, tik tam reikia laiko. Vairuotojams svarbiausia stebėti ne vien naftos barelio kainą, bet ir realius pokyčius degalinių tinkluose, nes būtent ten galiausiai pasimato, kiek pasaulinės rinkos pokyčiai iš tiesų pasiekė mūsų kasdienybę.
