Už 50 litrų dyzelino – 112,50 euro: kiek pasiima valstybė, o kiek sumokame už pačius degalus?

Pripilti 50 litrų dyzelino, kai litras kainuoja 2,25 euro, atsieina 112,50 euro. Žiūrint į tokią sumą natūraliai kyla klausimas: kiek mokame už pačius degalus, kiek pasiima valstybė ir kiek lieka jų pardavėjams? O svarbiausia – ar valdžia iš tiesų galėtų sumažinti kainą iki vieno euro, jeigu tik panorėtų?

Pateiktoje 2026 metų rugsėjo 16 dienos kainos schemoje matyti, kad PVM ir akcizas kartu sudaro beveik 94,4 cento iš kiekvieno 2,25 euro kainuojančio litro. Tai didelė suma. Tačiau pažadas, kad pakaktų panaikinti mokesčius ir degalai iš karto kainuotų eurą, praleidžia kelias svarbias aplinkybes: skaičiavimas iki tokios kainos dar nenuveda, mokesčių panaikinimą riboja teisės aktai, o trūkstamus biudžeto pinigus tektų kažkuo pakeisti.

Iš ko susideda 2,25 euro kainuojantis dyzelino litras?

Nuotraukoje pateiktą išskaidymą patogu perskaičiuoti ir į 50 litrų kiekį. Taip aiškiau matyti, kokios sumos slepiasi už kelių centų, kuriuos degalinės švieslentėje kartais vos pastebime.

Tai konkrečioje schemoje pateiktas kainos pavyzdys, o ne visoms Lietuvos degalinėms vienu metu galiojantis išskaidymas. Nuotraukoje nenurodyta skaičiavimo metodika, todėl komercinių sąnaudų ir maržų dydžius reikėtų vertinti kaip jos sudarytojo pateiktus duomenis.

Didžiausia eilutė – 1,224 euro – apima ne vien žaliavinę naftą. Čia sujungti pats dyzelinas, logistika ir gamintojo marža. Todėl iš šio skaičiaus negalima nustatyti, kiek konkrečiai uždirba naftos perdirbėjas. Lygiai taip pat mažmeninė 4,5 cento marža nėra automatiškai grynasis degalinės pelnas: iš prekybos maržos dar turi būti padengiamos veiklos išlaidos.

Schemoje nurodytas maždaug 55,4 cento akcizas atitinka 553,60 euro už tūkstantį litrų dydį. VMI informacijoje apie 2026 metų pakeitimus nurodyta, kad pavasarį akcizas buvo laikinai sumažintas, o nuo birželio 16 dienos jo pastovioji dalis grąžinta iki 500 eurų už tūkstantį litrų; prie jos prisideda atitinkama kintamoji dalis.

Iš ko susideda dyzelino kaina?

Kodėl PVM sudaro 39 centus ir ar be mokesčių liktų vienas euras?

Dažna skaičiavimo klaida – nuo galutinės kainos tiesiog atimti 21 procentą. Tačiau 2,25 euro jau yra suma su PVM. Norint sužinoti kainą be šio mokesčio, ją reikia dalyti iš 1,21. Gauname maždaug 1,86 euro, vadinasi, PVM dalis sudaro apie 39 centus.

Dar viena vairuotojus piktinanti detalė: PVM skaičiuojamas ir nuo į kainą įtraukto akcizo. VMI aiškina, kad į prekių PVM apmokestinamąją vertę įtraukiami kiti mokesčiai ir rinkliavos, įskaitant akcizus. Dėl to mažinant akcizą mažėtų ir nuo jo apskaičiuojama PVM suma. Pavyzdžiui, akcizą sumažinus 10 centų litrui, teorinis galutinės kainos sumažėjimas būtų 12,1 cento, jeigu visas pokytis būtų perduotas pirkėjui, o kitos kainos dalys nesikeistų.

Dabar atlikime pateiktame komentare siūlomą skaičiavimą, naudodami nuotraukos skaičius. Iš 2,25 euro atėmus 39 centus PVM ir 55,4 cento akcizo, lieka 1,306 euro už litrą. Atėmus dar 3,7 cento biodegalų ir kitų atsinaujinančių energijos išteklių sąnaudų, liktų 1,269 euro.

Taigi net šiame supaprastintame scenarijuje dar nepasiekiame vieno euro. Tam reikėtų papildomai sumažinti kainą beveik 27 centais. Komentare minimas dar 20–25 centų sumažinimas iš viršpelnio apmokestinimo teoriškai nuvestų iki maždaug 1,02–1,07 euro, tačiau tai jau papildoma prielaida apie subsidiją ar kitą paramos mechanizmą, o ne paprastas esamų mokesčių atėmimas.

Be to, visos šios operacijos daromos tariant, kad kitos sąnaudos nesikeistų, o kiekvienas sutaupytas centas pasiektų vairuotoją. Reali rinkos kaina nėra nekintanti lentelė.

Kodėl valstybė negali tiesiog išbraukti visų mokesčių?

Pirmiausia – dėl bendrų Europos Sąjungos taisyklių. Įprastam kelių transporto dyzelinui nustatytas minimalus 330 eurų už tūkstantį litrų, arba 33 centų litrui, apmokestinimo lygis. Todėl visiškas akcizo panaikinimas nėra paprastas nacionalinis sprendimas, kurį būtų galima priimti nepaisant ES teisinės sistemos. PVM tarifams ir lengvatoms taip pat taikomos bendros taisyklės.

Antra priežastis – biudžetas. Pagal pateiktą pavyzdį, už 50 litrų dyzelino PVM ir akcizui tenka apie 47,20 euro. Panaikinus šias pajamas, valstybės išlaidos savaime nesumažėtų. Reikėtų mažinti dalį finansavimo, didinti kitus mokesčius, skolintis arba derinti kelis sprendimus.

Tačiau teiginius, kad biudžetas būtinai netektų tiksliai 1,5–1,6 mlrd. eurų, o PVM kitoms prekėms tektų kelti būtent iki 26 procentų, reikėtų pagrįsti atskiru skaičiavimu. Tam neužtenka vieno litro kainos: svarbūs parduodami kiekiai, skirtingų degalų apmokestinimas, verslo PVM atskaita ir galimi vartojimo pokyčiai. Šių dydžių negalima pateikti kaip neišvengiamos pasekmės vien pagal infografiką.

Lenkijos pavyzdys irgi reikalauja tikslumo. Jos Finansų ministerija 2026 metų rugsėjo 15 dieną paskelbė apie vyriausybės priimtą viršpelnio mokesčio projektą, kuriame numatytas 60 procentų tarifas nustatytą ribą viršijančiam pelnui. Pranešime nurodyta planuojama įsigaliojimo data – lapkričio 1-oji, o pajamas numatyta panaudoti kompensuojant dėl degalų kainų mažinimo priemonių prarandamas PVM ir akcizo įplaukas. Tai savaime nepatvirtina pažado, kad vien viršpelnio mokestis kiekvieną dyzelino litrą atpigins 20–25 euro centais.

Ar pigesni degalai vėliau vėl pabrangtų?

Mažesnė kaina gali skatinti didesnį vartojimą: dalis žmonių mažiau taupytų degalus, dažniau rinktųsi automobilį. Vis dėlto nereikėtų teigti, kad vien Lietuvos sprendimas smarkiai pakeltų pasaulinę naftos kainą. Tokį poveikį lemia pokyčių mastas, kitų šalių veiksmai ir pasiūlos galimybės.

Plačiai taikomos degalų mokesčių lengvatos gali dalį naudos perduoti ir naftos tiekėjams. Tai nagrinėjo 2022 metais paskelbtas ekonominis tyrimas apie ES degalų mokesčių mažinimo poveikį Rusijos naftos pajamoms. Autorių modelis rodė, kad vartojimą palaikantis mokesčių sumažinimas gali padidinti eksportuotojų pajamas, o tokios pačios biudžeto kainos tiesioginė parama gyventojams šį šalutinį poveikį sumažintų. Tai modelio rezultatas konkrečiomis prielaidomis, ne universali kiekvieno kainų pokyčio formulė.

Pateikta schema leidžia padaryti ir labai praktišką išvadą: joje biodegalų bei kitų atsinaujinančių išteklių sąnaudos kartu sudaro 3,7 cento litrui – 1,85 euro pilant 50 litrų, neskaičiuojant galimo PVM perskaičiavimo. Vien jų panaikinimas 112,50 euro sąskaitos perpus nesumažintų.

Mokesčiai dyzelino kainai turi didelę įtaką, todėl diskusija apie jų dydį pagrįsta. Tačiau pažadas „užtektų panorėti ir šiandien mokėtume eurą“ sujungia kelis skirtingus dalykus: mokesčių panaikinimą, reguliavimo pakeitimus, papildomą paramą ir prielaidą, kad rinka į visa tai nereaguos. Vairuotojui naudingiausias klausimas būtų konkretesnis: kiek pasirinkta priemonė sumažintų jo sąskaitą, kiek kainuotų biudžetui ir kas už tą sumažinimą sumokėtų?

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!