Degalų kainos kyla kaip ant mielių: kai švieslentėje pamatai skaičius, norisi palikti automobilį ir eiti pėsčiomis

Degalinės švieslentės šį rudenį daugeliui vairuotojų tapo nebe informacija, o beveik nervų testu. Dar vakar atrodė, kad kaina jau pasiekė ribą, o šiandien pravažiuoji pro tą pačią degalinę ir matai dar keliais centais didesnį skaičių. Benzinas artėja prie psichologiškai skausmingų ribų, dyzelinas kai kur jau atrodo taip, kad norisi išlipti iš automobilio, užrakinti dureles ir bent iki namų pareiti pėsčiomis.

Lietuvoje kainų šuolis jaučiamas labai aiškiai. Rugsėjo mėnesio duomenimis, vidutinė benzino 95 kaina Lietuvoje siekė apie 1,906 euro už litrą, dyzelino – apie 2,165 euro, o suskystintų dujų – apie 0,799 euro už litrą. Dyzelinas per mėnesį brango daugiau kaip 12 centų, benzinas – panašiai, rodo pagal LEA duomenis pateikiama degalų kainų statistika.

Ir čia jau ne vien Lietuvos problema. Pasaulinė naftos ir degalų rinka šiuo metu įtempta taip, kad kiekvienas sutrikimas iš karto atsirita iki vairuotojo piniginės. Tarptautinė energetikos agentūra rugsėjo ataskaitoje nurodo, kad „Brent“ nafta rugsėjį buvo smarkiai pabrangusi, o dyzelino ir kitų perdirbtų produktų rinka tapo ypač įtempta dėl tiekimo sutrikimų, perdirbimo pajėgumų ir geopolitinių rizikų.

Kodėl degalai brangsta, nors vairuotojas nieko nepakeitė?

Paprastam žmogui viskas atrodo labai neteisingai: atlyginimas neauga kiekvieną rytą, automobilis tas pats, maršrutas tas pats, o kuro sąskaita didėja. Tačiau degalų kaina priklauso ne tik nuo vietinės degalinės noro uždirbti. Ji susideda iš kelių dalių: naftos kainos, jos perdirbimo, transportavimo, valiutų kurso, mokesčių, degalinių maržų ir bendros paklausos.

Pirmas smūgis – pati nafta. Kai pasaulinėje rinkoje brangsta žaliava, galutinė kaina degalinėse paprastai irgi kyla. Kartais tai įvyksta ne tą pačią dieną, bet vairuotojai labai greitai pajunta, kad „pigiau nebėra kur“. Jei nafta brangsta dėl karų, tiekimo sutrikimų ar politinės įtampos, degalų rinka tampa nervinga: visi bijo trūkumo, todėl kainos juda į viršų dar greičiau.

Antras smūgis – perdirbti degalai, ypač dyzelinas. Dyzelinas nėra tiesiog „kitas kuras“. Jo reikia sunkvežimiams, autobusams, žemės ūkiui, statyboms, pramonei, logistikai. Kai pasaulyje trūksta dyzelino ar brangsta jo perdirbimas, tai paliečia ne tik vairuotojus, bet ir prekių kainas parduotuvėse. Jei sunkvežimiui brangiau nuvežti pieną, duoną ar statybines medžiagas, tas brangimas anksčiau ar vėliau pasirodo ir lentynose.

Kodėl dyzelinas dabar atrodo ypač skausmingai?

Lietuvoje ilgą laiką dyzelinis automobilis daugeliui buvo praktiškas pasirinkimas. Mažesnės sąnaudos, geras sukimo momentas, patogu važiuoti ilgus atstumus. Tačiau kai dyzelino kaina šokteli aukščiau benzino, visas tas skaičiavimas pradeda braškėti.

Dyzelino kainai didelę įtaką turi ne tik žaliavinė nafta, bet ir vadinamųjų vidutinių distiliatų rinka. Paprasčiau tariant, tai degalų grupė, kuriai priklauso dyzelinas ir kai kurie kiti svarbūs produktai. Kai jų trūksta arba perdirbimo gamyklos negali dirbti įprastu tempu, dyzelinas brangsta greičiau. Tarptautinė energetikos agentūra pažymi, kad būtent perdirbtų produktų, ypač dyzelino, rinka šiuo metu yra viena jautriausių vietų pasaulinėje energijos grandinėje.

Todėl vairuotojas, pamatęs dyzelino kainą virš 2 eurų, iš esmės mato ne tik vietinės degalinės skaičių. Jis mato geopolitiką, laivybos rizikas, naftos perdirbimo problemas, mokesčius ir pasaulinę paklausą, sudėtą į vieną raudonai šviečiantį skaitmenį.

Ką realiai gali padaryti vairuotojas?

Pirmas patarimas – nevažinėti taip, lyg degalai vis dar kainuotų 1,30 euro. Staigūs pagreitėjimai, vėlyvas stabdymas, didelis greitis ir nuolatinis skubėjimas labai greitai suvalgo litrą po litro. Važiuojant ramiau, palaikant tolygų greitį ir mažiau spaudžiant akseleratorių, sąnaudos gali sumažėti pastebimai, ypač mieste.

Antras dalykas – padangos. Per mažas slėgis padangose didina pasipriešinimą, o kartu ir sąnaudas. Tai vienas pigiausių patikrinimų, bet daugelis vairuotojų apie jį prisimena tik prieš techninę apžiūrą ar kelionę. Slėgį verta tikrinti bent kartą per mėnesį, ypač kai keičiasi orai.

Trečia – nereikalingas svoris ir oro pasipriešinimas. Bagažinėje mėnesiais vežiojamos dėžės, įrankiai, stogo skersiniai ar bagažinė ant stogo atrodo smulkmena, bet degalų sąnaudoms tai nepadeda. Jei daiktas nereikalingas kasdien, jo vieta ne automobilyje.

Ketvirta – maršrutai. Kartais pigiausias būdas sutaupyti yra ne ieškoti pigiausios degalinės už 15 kilometrų, o tiesiog sujungti kelias keliones į vieną. Nuvažiuoti į parduotuvę, paštomatą ir pas tėvus per vieną išvažiavimą dažnai pigiau nei tris kartus šildyti variklį ir važiuoti trumpais atstumais.

Penktas patarimas – stebėti kainas, bet nepersistengti. Programėlės ir kainų žemėlapiai gali padėti rasti pigesnę degalinę pakeliui, tačiau važiuoti toli vien dėl kelių centų skirtumo dažnai neapsimoka. Jei bakas didelis, skirtumas gali būti juntamas. Jei pilate 10 litrų, kartais sutaupymas baigiasi tuo pačiu papildomu važiavimu.

Kada automobilis pats pradeda deginti per daug?

Jei tas pats maršrutas staiga pradėjo kainuoti daugiau ne tik dėl kainų švieslentėje, verta pažiūrėti ir į patį automobilį. Užsikimšęs oro filtras, netvarkingi purkštukai, prasta žvakių ar uždegimo sistemos būklė, stringantys stabdžiai, netinkama alyva ar seniai neatlikta techninė priežiūra gali padidinti sąnaudas.

Taip pat verta stebėti borto kompiuterį, bet ne aklai juo tikėti. Geriausias būdas – paskaičiuoti realias sąnaudas pagal nuvažiuotus kilometrus ir įpiltą kiekį. Jei automobilis anksčiau valgė 6 litrus, o dabar be aiškios priežasties ima 7,5 ar 8, problema gali būti ne tik jūsų koja ant akseleratoriaus.

Degalų kainų vairuotojas nesuvaldys. Nei Lietuva viena sustabdys pasaulinę naftos rinką, nei paprastas žmogus pakeis geopolitiką. Tačiau jis gali suvaldyti tai, kas priklauso nuo jo: važiavimo stilių, maršrutus, automobilio būklę ir įprotį pilti bet kur, bet kada ir bet kokia kaina.

Kai švieslentėje pamatai dyzeliną ar benziną už tokią kainą, kad trumpam dingsta noras važiuoti, pyktis suprantamas. Bet kol kainos kyla kaip ant mielių, kiekvienas litras tampa svarbus. Ir kartais keli paprasti įpročiai per mėnesį sutaupo daugiau, nei atrodo žiūrint į vieną kelionę.