Pastaruoju metu socialiniuose tinkluose vis dažniau pasirodo kalbų, kad Lietuvoje laukia labai lietinga vasara. Vieni jau juokauja, kad atostogoms reikės ne maudymosi kostiumėlio, o guminių batų, kiti nerimauja dėl suplanuotų kelionių prie jūros, sodybų savaitgalių ar Joninių laužų. Tokios prognozės greitai plinta, nes jos paliečia visus: juk vasarą norisi saulės, o ne nuolat tikrinti, kur padėjome skėtį.
Tačiau į tokias kalbas verta žiūrėti ramiau. Lietinga vasara nereiškia, kad lis kiekvieną dieną nuo ryto iki vakaro. Ilgalaikiai orų modeliai dažnai rodo tik bendrą tendenciją – pavyzdžiui, kad kai kuriais laikotarpiais kritulių gali būti daugiau nei įprasta. Tai nėra pažadas, kad liepa ir rugpjūtis virs dviem pilkais, beviltiškai šlapiais mėnesiais.
Kodėl žmonės pradėjo kalbėti apie lietingą vasarą?
Tokios kalbos dažniausiai prasideda tada, kai ilgalaikiai modeliai parodo aktyvesnius ciklonus arba didesnę kritulių tikimybę regione. Lietuva yra tokioje vietoje, kur vasarą orai gali keistis labai greitai: vieną dieną kaitina saulė, kitą jau formuojasi debesys, perkūnija ir trumpa, bet labai stipri liūtis.
Čia svarbiausia nepainioti dviejų dalykų. Jei modeliai rodo, kad kritulių kiekis gali būti didesnis ar artimas normai, tai nereiškia nuolatinio lietaus. Didesnis kritulių kiekis gali iškristi per kelias stiprias liūtis, o tarp jų gali būti visiškai gražių, šiltų ir saulėtų dienų. Būtent todėl vien iš antraščių spręsti apie visą vasarą labai pavojinga.
Ko iš tikrųjų tikėtis liepą ir rugpjūtį?
Liepą ir rugpjūtį Lietuvoje labiausiai tikėtinas kontrastingas vasaros scenarijus. Tai reiškia, kad gali būti ir šiltų, tvankių dienų, ir staigių audrų, ir trumpų gausesnio lietaus periodų. Po karštesnės dienos vakare gali greitai susiformuoti perkūnijos debesys, kurie kai kur atneš smarkų lietų, gūsingą vėją ar net trumpalaikius užliejimus miestuose.
Tai ypač aktualu didesniems miestams – Vilniui, Kaunui, Klaipėdai, Šiauliams ar Panevėžiui. Kai per trumpą laiką iškrenta daug lietaus, gatvės ir požeminės perėjos gali trumpam patvinti net tada, kai bendra mėnesio prognozė neatrodo katastrofiška. Didžiausia rizika šią vasarą gali būti ne nuolatinis lietus, o staigūs ir lokalūs krituliai.
Ar dėl prognozių verta keisti atostogų planus?
Jei jau turite suplanuotas atostogas Palangoje, Nidoje, Druskininkuose, prie ežero ar sodyboje, vien dėl kalbų apie „lietingą vasarą“ jų atšaukti tikrai nereikėtų. Ilgalaikės prognozės padeda suprasti bendrą kryptį, bet jos nėra pakankamai tikslios konkrečiai dienai ar savaitgaliui.
Praktiškiausia taisyklė paprasta: rimtai remkitės 7–10 dienų prognoze, o ne mėnesio ar dviejų spėjimais. Artėjant konkrečiai datai, prognozės tikslinamos, o radarai dažnai leidžia matyti, kur juda lietaus debesys. Todėl prieš išvyką verta patikrinti ne tik bendrą orų aprašymą, bet ir kritulių žemėlapius.
Kaip pasiruošti, kad lietus nesugadintų vasaros?
Jei planuojate laiką gamtoje, geriausia ruoštis ne blogiausiam scenarijui, o permainingiems orams. Lietuviška vasara dažnai tokia ir būna – ryte saulė, po pietų debesys, vakare vėl giedra. Todėl į kelionę verta įsidėti ne tik šortus ir akinius nuo saulės, bet ir kelis praktiškus daiktus.
Vasarą praverčia:
- lengva neperšlampama striukė;
- atsarginiai batai arba sandalai;
- skėtis automobilyje;
- telefonui skirtas neperšlampamas dėklas;
- greitai džiūstantys drabužiai;
- radaro ar orų programėlė telefone.
Tokie dalykai neužima daug vietos, bet gali išgelbėti savaitgalį, ypač jei planuojate žygį, nakvynę palapinėje ar ilgesnį pasivaikščiojimą prie jūros.
Ką tai reiškia Joninėms?
Joninės Lietuvoje visada kelia daugiausia klausimų, nes daug kas planuoja šventę lauke. Šiuo metu nėra pagrindo sakyti, kad visa šventinė naktis bus garantuotai šlapia ar sugadinta. Tačiau, kaip ir dažnai birželio pabaigoje, trumpalaikio lietaus tikimybė vis tiek gali išlikti.
Todėl ruošiantis Joninėms verta turėti atsarginį planą: pavėsinę, tentą, vietą po stogu arba bent jau galimybę greitai susinešti daiktus į vidų. Geriausias Joninių planas Lietuvoje – tikėtis gero oro, bet būti pasiruošus trumpam lietui. Tada net ir netikėtas debesis nesugadins viso vakaro.
Kodėl nereikia pasiduoti panikai dėl „lietingos vasaros“?
Orų antraštės dažnai skamba grėsmingiau nei pati prognozė. „Lietinga vasara“ socialiniuose tinkluose gali reikšti viską: nuo kelių audringų savaičių iki tiesiog didesnės kritulių tikimybės kai kuriuose regionuose. Tačiau realybėje vasara dažniausiai būna mišri – su karščiu, debesimis, trumpomis liūtimis ir maloniais sausais tarpais.
Svarbu suprasti, kad Lietuvoje vasaros krituliai labai nevienodi. Viename rajone gali stipriai lyti, o už keliolikos kilometrų žmonės tuo metu ramiai kepa šašlykus ar maudosi ežere. Todėl vietinė prognozė dažnai svarbesnė už bendrą frazę „Lietuvoje lis“.
Ką verta daryti artėjant liepai ir rugpjūčiui?
Geriausia laikytis paprastos taktikos: nepanikuoti dėl ilgalaikių prognozių, bet stebėti trumpesnio laikotarpio duomenis. Jei planuojate savaitgalį prie jūros ar ežero, prognozę rimtai tikrinkite likus kelioms dienoms. Jei laukia audros, peržiūrėkite radarą tą pačią dieną. Jei keliaujate su vaikais ar vyresniais žmonėmis, turėkite sausų drabužių ir planą, kur pasislėpti nuo liūties.
Ši vasara Lietuvoje greičiausiai nebus vienodai sausa ir rami. Gali būti audringų dienų, staigių liūčių ir trumpų permainingų periodų. Tačiau tai dar nereiškia, kad liepa ir rugpjūtis bus prarasti. Daug labiau tikėtinas įprastas lietuviškos vasaros scenarijus: šiluma, saulė, vietinės liūtys ir dienos, kai orai keičiasi greičiau, nei spėjame suplanuoti.
Todėl skėčio iš automobilio geriau neišimti, bet ir atostogų nuotaikos laidoti nereikia. Vasara Lietuvoje dažnai būna ne tobula, o gyva – su saule, debesimis, audromis ir vakarais, kurie po lietaus kartais kvepia dar gražiau.
