Vasarą daugelis nori kuo daugiau laiko praleisti lauke. Saulė, šiluma, maudynės, darbas sode ar pasivaikščiojimai mieste atrodo kaip maloniausia metų dalis. Tačiau būtent šiuo metu labai lengva pamiršti, kad oda saulės poveikį kaupia ilgai.
Nudegimas saulėje dažnai atrodo kaip menka problema. Oda parausta, kaista, tampa jautri, po kelių dienų pradeda luptis, ir žmogui atrodo, kad viskas praėjo. Tačiau specialistai pabrėžia, kad taip nėra. Net jei paviršiuje oda sugijo, ląstelėse gali likti UV spindulių padarytų pakitimų.
Kitaip tariant, oda turi savotišką atmintį. Kiekvienas stipresnis nudegimas saulėje prisideda prie bendros žalos, kuri gali pasireikšti tik po daugelio metų.
Kodėl nudegimas saulėje nėra tik paraudimas?
Nudegimas saulėje yra ne paprastas odos sudirgimas, o ūmi uždegiminė reakcija į per didelį ultravioletinių spindulių kiekį.
Kai oda gauna per daug UV spindulių, pažeidžiamos jos ląstelės. Organizmas į tai reaguoja uždegimu: oda parausta, tampa karšta, skausminga, jautri prisilietimui. Kartais atsiranda pūslės, o po kelių dienų pažeistas viršutinis odos sluoksnis pradeda luptis.
Dalis pažeistų ląstelių pašalinama, dalį organizmas bando atkurti. Tačiau ne visi pažeidimai pataisomi idealiai. Būtent todėl nuolatinis saulės perdozavimas gali būti pavojingas.
Kaip UV spinduliai veikia odą?
Saulės spinduliuotėje svarbiausi yra UVA ir UVB spinduliai. Abu jie gali pakenkti odai, tik veikia šiek tiek skirtingai.
UVB spinduliai labiau susiję su nudegimu saulėje. Jie veikia viršutinius odos sluoksnius ir gali tiesiogiai pažeisti ląstelių genetinę medžiagą.
UVA spinduliai prasiskverbia giliau. Jie siejami su ankstyvu odos senėjimu, pigmentinėmis dėmėmis, raukšlėmis ir taip pat prisideda prie ilgalaikės odos vėžio rizikos.
Svarbu tai, kad UV spinduliai veikia ne tik tada, kai lauke labai karšta. Oda gali būti pažeidžiama ir debesuotą dieną, prie vandens, kalnuose ar net tada, kai žmogus tiesiog ilgai vaikšto mieste be apsaugos.
Kiek nudegimų saulėje jau yra per daug?
Saugaus nudegimų skaičiaus nėra. Kiekvienas nudegimas reiškia, kad oda jau gavo per didelę UV spindulių dozę.
Vis dėlto tyrimai rodo labai aiškią ribą, kuri turėtų priversti sunerimti. Penki ar daugiau nudegimų saulėje per gyvenimą gali daugiau nei padvigubinti melanomos riziką.
Ypač pavojingi stiprūs nudegimai, kai oda ne tik parausta, bet ir atsiranda pūslės. Tokie nudegimai vaikystėje ar paauglystėje laikomi itin reikšmingu rizikos veiksniu vėlesniame gyvenime.
Tai nereiškia, kad po vieno nudegimo žmogus būtinai susirgs odos vėžiu. Tačiau kiekvienas toks epizodas padidina bendrą riziką, ypač jei nudegimai kartojasi.
Kodėl vaikų oda ypač jautri?
Vaikų oda yra plonesnė ir jautresnė nei suaugusiųjų. Ji dar neturi tokios stiprios natūralios apsaugos, todėl UV spindulių poveikis gali būti intensyvesnis.
Be to, vaikai dažnai ilgiau būna lauke, žaidžia vandenyje, bėgioja, prakaituoja, todėl apsauginis kremas nusitrina greičiau. Jei tėvai nepastebi, kada reikia pakartotinai patepti odą, nudegimas gali atsirasti labai greitai.
Dėl šios priežasties vaikams reikėtų taikyti griežtesnes apsaugos taisykles nei suaugusiesiems. Vien kremo nepakanka – svarbu ir pavėsis, kepurė, lengvi drabužiai ilgomis rankovėmis, akiniai nuo saulės bei buvimo saulėje laiko ribojimas.
Kas rizikuoja labiausiai?
Nudegti gali kiekvienas, tačiau kai kuriems žmonėms rizika yra didesnė. Ypač atsargūs turėtų būti šviesios odos žmonės, kurie greitai parausta ir sunkiai įdega.
Didesnė rizika taip pat būdinga žmonėms, turintiems šviesius ar rusvus plaukus, mėlynas ar žalias akis, daug strazdanų, daug apgamų arba šeimoje buvusių odos vėžio atvejų.
Vis dėlto klaidinga manyti, kad tamsesnė oda yra visiškai apsaugota. Ji gali nudegti rečiau, bet UV spinduliai vis tiek gali ją pažeisti. Todėl apsauga nuo saulės reikalinga visiems odos tipams.
Ar įdegis reiškia, kad oda apsaugota?
Daugelis vis dar mano, kad lengvas įdegis yra sveikatos ženklas. Iš tikrųjų įdegis rodo, kad oda sureagavo į UV spindulių poveikį ir bandė apsiginti gamindama daugiau melanino.
Tai nėra patikima apsauga. Įdegusi oda vis tiek gali būti pažeidžiama, o pakartotinis deginimasis didina ilgalaikės žalos riziką.
Todėl frazė „reikia šiek tiek įdegti, kad vėliau nebenudegtum“ nėra saugus patarimas. Geriau odą saugoti nuo pat pirmos saulėtos dienos, o ne laukti, kol ji prisitaikys per paraudimą ar nudegimą.
Kaip apsisaugoti nuo nudegimų?
Svarbiausia taisyklė – neleisti odai nudegti. Jei oda jau paraudo, vadinasi, apsaugos buvo per mažai arba ji buvo panaudota netinkamai.
Karščiausiomis dienos valandomis, ypač apie vidurdienį ir ankstyvą popietę, geriau rinktis pavėsį. Saulė tuo metu dažniausiai būna intensyviausia, todėl net trumpas buvimas lauke gali baigtis nudegimu.
Apsauginį kremą nuo saulės reikėtų tepti gausiai ir reguliariai. Dažna klaida – kremo naudoti per mažai arba patepti tik vieną kartą visai dienai. Po maudynių, prakaitavimo ar odos nusivalymo rankšluosčiu apsaugą reikia atnaujinti.
Geriausia rinktis plataus spektro apsaugą nuo UVA ir UVB spindulių. Vasarą daugeliui žmonių rekomenduojamas bent SPF 30, o jautresnei odai, vaikams ir ilgesniam buvimui lauke – dar aukštesnė apsauga.
Ką daryti, jei vis dėlto nudegėte?
Jeigu oda nudegė, pirmiausia reikia pasitraukti iš saulės. Tą pačią dieną vėl degintis ar būti tiesioginiuose spinduliuose nereikėtų.
Pažeistą vietą galima vėsinti vėsiu, bet ne lediniu vandeniu. Taip pat svarbu gerti pakankamai skysčių, nes nudegimas ir karštis gali skatinti skysčių netekimą.
Odą galima patepti raminančia priemone, tačiau reikėtų vengti agresyvių, stipriai kvepiančių ar alkoholio turinčių produktų, kurie gali dar labiau sudirginti odą.
Jei atsiranda didelės pūslės, stiprus skausmas, karščiavimas, pykinimas, galvos svaigimas ar nudegė didelis kūno plotas, reikėtų kreiptis į gydytoją.
Pūslių nereikėtų pradurti. Jos padeda apsaugoti pažeistą odą nuo infekcijos.
Kada verta pasitikrinti odą?
Jeigu žmogus dažnai nudegdavo saulėje, turi daug apgamų ar pastebi naujų odos darinių, verta reguliariai apžiūrėti odą pačiam ir profilaktiškai apsilankyti pas dermatologą.
Ypač svarbu atkreipti dėmesį į apgamus, kurie keičia formą, spalvą, dydį, pradeda kraujuoti, niežėti ar tampa skausmingi.
Ankstyvas odos pokyčių pastebėjimas gali būti labai svarbus. Todėl nereikėtų laukti, kol „praeis savaime“, jei odos darinys atrodo neįprastai.
Pabaigai
Nudegimas saulėje nėra tik laikinas vasaros nemalonumas. Tai ženklas, kad oda gavo per daug UV spindulių ir jos ląstelės buvo pažeistos.
Saugaus nudegimų skaičiaus nėra. Kuo dažniau oda nudega, tuo didesnė ilgalaikė rizika. Ypač svarbu saugoti vaikus ir paauglius, nes ankstyvi stiprūs nudegimai gali turėti pasekmių po daugelio metų.
Gera žinia ta, kad daugumos nudegimų galima išvengti. Pavėsis, tinkami drabužiai, kepurė, akiniai nuo saulės ir reguliariai naudojamas apsauginis kremas yra paprasti dalykai, kurie gali apsaugoti odą ne tik šiandien, bet ir ateityje.
Saulė gali būti maloni, bet su ja reikia elgtis atsargiai. Oda prisimena daugiau, nei mums atrodo.
