Giliai po Ramiojo vandenyno dugnu užfiksuotas pokytis, kuris privertė mokslininkus iš naujo pažvelgti į Žemės branduolio elgseną. Skysta geležis išoriniame planetos branduolyje pradėjo tekėti kita kryptimi – ir tai gali turėti reikšmės mūsų magnetiniam laukui, navigacijai bei kosminių orų prognozėms.
Žemės viduje vyksta procesai, kurių nematome ir nejaučiame kasdien. Tačiau būtent jie padeda palaikyti vieną svarbiausių mūsų planetos apsaugos mechanizmų – Žemės magnetinį lauką.
Dabar mokslininkai praneša apie neįprastą reiškinį: išoriniame Žemės branduolyje skysta geležis pakeitė tekėjimo kryptį. Šis pokytis užfiksuotas giliai po Ramiojo vandenyno pusiauju.
Nors tai nereiškia pasaulio pabaigos ar staigios katastrofos, atradimas yra itin svarbus, nes gali padėti geriau suprasti, kaip veikia nematomas skydas, saugantis planetą nuo Saulės spinduliuotės.
Pokytis įvyko ne paviršiuje, o tūkstančių kilometrų gylyje
Kaip rašo „BBC Science Focus Magazine“, 1997–2025 metų duomenų analizė parodė, kad krypties pasikeitimas greičiausiai įvyko apie 2010 metus.
Mokslininkai nustatė, kad plati geležimi turtingo skysčio sritis, esanti Žemės išoriniame branduolyje, perėjo nuo silpno judėjimo į vakarus prie ryškesnio tekėjimo į rytus.
Šis pokytis užfiksuotas maždaug 2200 kilometrų gylyje po paviršiumi, po Ramiuoju vandenynu.
Kitaip tariant, kalbama ne apie vandenynų sroves, tektonines plokštes ar žemės drebėjimus, o apie procesus, vykstančius giliai planetos viduje – ten, kur sąlygos yra ekstremalios, o tiesiogiai stebėti nieko neįmanoma.
Kodėl tai taip svarbu?
Išorinis Žemės branduolys sudarytas daugiausia iš skystos geležies ir nikelio. Jo judėjimas padeda kurti Žemės magnetinį lauką.
Šis magnetinis laukas veikia kaip natūralus planetos skydas. Jis padeda apsaugoti Žemę nuo Saulės vėjo ir padidėjusios kosminės spinduliuotės.
Būtent todėl bet kokie pokyčiai branduolyje mokslininkams yra labai svarbūs. Jie gali turėti reikšmės:
- navigacijos sistemoms;
- palydovų darbui;
- kosminių orų modeliams;
- magnetinio lauko prognozėms;
- geresniam Žemės vidaus supratimui.
Tai nėra pokytis, kurį žmogus pajustų eidamas gatve. Tačiau jis svarbus technologijoms ir mokslui, nes mūsų planeta veikia kaip milžiniška sistema, kurios dalys tarpusavyje susijusios.
Mokslininkai nežino, ar tai tik laikinas sutrikimas
Didžiausias klausimas dabar – ką šis pokytis iš tikrųjų reiškia.
Tyrėjai dar nežino, ar skystos geležies krypties pasikeitimas buvo trumpalaikis epizodas, ar dalis ilgesnio natūralaus ciklo. Neatmetama ir galimybė, kad tai gali būti naujos, stabilesnės cirkuliacijos sistemos pradžia.
„Norime nustatyti, ar tai buvo trumpalaikis epizodas, pasikartojančių svyravimų elementas, ar, ko gero, naujos, stabilios cirkuliacijos sistemos branduolyje pradžia“, – sakė pagrindinis tyrimo autorius Frederikas Dahlas Madsenas.
Šis klausimas svarbus todėl, kad Žemės magnetinis laukas nėra visiškai pastovus. Jis nuolat kinta, silpnėja, stiprėja, juda ir reaguoja į procesus planetos gelmėse.
Ankstesnė prielaida galėjo būti klaidinga
Europos kosmoso agentūros specialistė Elisabetta Lorfida atkreipė dėmesį, kad nauji duomenys meta iššūkį ankstesnei prielaidai, jog išoriniame Žemės branduolyje dominuoja nuolatinis tekėjimas į vakarus.
Dabar matyti, kad bent jau tam tikroje srityje judėjimas galėjo pasikeisti į rytus.
Dar įdomiau tai, kad naujausi Europos kosmoso agentūros duomenys rodo: šis judėjimas į rytus, pasiekęs ankstesnį maksimumą, vėl gali silpnėti. Tai reiškia, kad mokslininkai gali stebėti ne vienkartinį „lūžį“, o dalį sudėtingo natūralaus ciklo.
Ar tai jau veikia mus?
Tiesioginio pavojaus žmonėms ar klimatui šis reiškinys nekelia. Nereikia tikėtis staigių katastrofų, žemės drebėjimų ar orų pokyčių dėl šio konkretaus branduolio judėjimo.
Tačiau netiesiogiai tokie procesai yra svarbūs jau dabar.
Žemės magnetinis laukas turi reikšmės palydovams, navigacijos sistemoms ir kosminių orų prognozėms. Kuo geriau mokslininkai supranta, kas vyksta branduolyje, tuo tiksliau galima modeliuoti magnetinio lauko pokyčius.
Tai ypač svarbu šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame nuo palydovų ir navigacijos priklauso milžiniška dalis kasdienio gyvenimo – nuo ryšio iki transporto.
Giliai po mūsų kojomis vyksta procesai, kurių dar nesuprantame iki galo
Šis atradimas primena, kad Žemė nėra statiška planeta. Jos gelmės nuolat juda, keičiasi ir veikia paviršiuje esančias sistemas.
Skysta geležis branduolyje teka tūkstančių kilometrų gylyje, tačiau jos judėjimas padeda formuoti magnetinį skydą, nuo kurio priklauso planetos apsauga.
Mokslininkams šis pokytis – ne panikos signalas, o svarbi užuomina. Ji gali padėti atsakyti į klausimą, kaip tiksliai veikia Žemės „vidinis variklis“.
Po Ramiojo vandenyno dugnu vykstantis krypties pasikeitimas gali būti tik trumpas planetos gelmių virptelėjimas. Tačiau gali būti ir ženklas, kad Žemės branduolyje prasideda naujas judėjimo etapas.
