Butas penktame aukšte iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti kaip protingas pasirinkimas: daugiau šviesos, mažiau triukšmo iš gatvės, gražesnis vaizdas pro langą ir didesnis privatumo jausmas. Tačiau realus gyvenimas aukščiau esančiame bute dažnai atskleidžia tokių nepatogumų, apie kuriuos pirkėjai pagalvoja tik tada, kai sutartis jau pasirašyta.
Namo pasirinkimas yra vienas rimčiausių gyvenimo sprendimų, todėl aukštas, kuriame yra butas, gali turėti daug didesnę reikšmę, nei atrodo iš pradžių. Penktas aukštas dažnai atrodo kaip kompromisas tarp patogumo ir privatumo. Tai dar nėra labai aukštai, tačiau jau pakankamai toli nuo gatvės triukšmo, praeivių žvilgsnių ir pirmojo aukšto problemų.
Daugeliui pirkėjų toks butas atrodo ypač patrauklus. Langai dažnai gauna daugiau natūralios šviesos, vaizdas būna atviresnis, o kaimynų judėjimas prie durų ne toks intensyvus kaip apatiniuose aukštuose. Vis dėlto kasdienybė penktame aukšte gali būti visai kitokia, nei žadėjo pirmasis įspūdis.
Ypač daug nepatogumų atsiranda senesniuose daugiabučiuose, kuriuose nėra lifto arba jis dažnai genda. Tuomet kiekvienas apsipirkimas, vaiko vežimėlis, lagaminas, remonto medžiagos ar net paprastas grįžimas po sunkios dienos tampa papildomu išbandymu.
1. Kasdieniai laiptai greitai nustoja atrodyti kaip sportas
Pirmosiomis savaitėmis gyvenimas penktame aukšte be lifto dar gali atrodyti kaip nemokama treniruotė. Tačiau šis entuziazmas dažniausiai labai greitai išgaruoja.
Kiekvienas grįžimas namo reiškia kopimą laiptais. Jei rankose yra pirkinių maišai, kuprinė, vaiko daiktai ar darbo krepšys, kelias iki buto tampa gerokai ilgesnis nei atrodė per apžiūrą. Ypač nemalonu tai tampa karštą vasaros dieną, po ligos, po ilgos darbo pamainos ar tiesiog tada, kai norisi kuo greičiau patekti į namus.
Dar sudėtingiau, jei šeimoje yra mažų vaikų. Vežimėlio, balansinio dviratuko, paspirtuko ar kitų daiktų nešiojimas aukštyn ir žemyn kasdien gali tapti rimtu nuovargio šaltiniu. Tas pats pasakytina apie vyresnio amžiaus žmones ar tuos, kurie turi sveikatos problemų. Net jei pirkimo metu laiptai neatrodo kaip didelė bėda, po kelerių metų situacija gali pasikeisti.
Penktas aukštas be patikimo lifto reiškia, kad namai tampa mažiau patogūs kiekvieną kartą, kai reikia ką nors atsinešti, išnešti ar tiesiog grįžti pavargus.
2. Sugedęs liftas gali sugriauti visą patogumo iliuziją
Jei name yra liftas, penktas aukštas atrodo kur kas patogesnis. Tačiau ši ramybė galioja tik tol, kol liftas veikia be priekaištų.
Senuose daugiabučiuose liftai dažnai tampa nuolatiniu galvos skausmu. Jie stringa, kelia triukšmą, genda savaitgaliais arba sustoja kaip tik tada, kai labiausiai reikia. Tokiais atvejais penktas aukštas akimirksniu primena, kad patogumas buvo labai trapus.
Ypač nemalonu, kai reikia parsinešti sunkius pirkinius, užnešti buitinę techniką, baldus ar statybines medžiagas. Kiekvienas remontas penktame aukšte tampa brangesnis ir sudėtingesnis, nes meistrai dažnai įvertina papildomą nešiojimą laiptais. Kraustymasis taip pat gali kainuoti daugiau, nes ne visi daiktai telpa į liftą, o kai kuriuos tenka nešti rankomis.
Net jei liftas veikia, jo laukimas rytais ar vakarais taip pat gali erzinti. Ypač tada, kai name daug gyventojų, liftas mažas, o kažkas nuolat jį užlaiko su dviračiais, vaikų vežimėliais ar siuntomis.
3. Karštis vasarą gali tapti rimta problema
Penktame aukšte dažnai būna daugiau šviesos, tačiau kartu su šviesa ateina ir karštis. Ypač jei butas yra viršutiniuose pastato aukštuose arba jo langai orientuoti į pietų ar vakarų pusę.
Vasarą toks būstas gali labai greitai įkaisti. Dieną saulė kaitina langus, sienas ir stogą, o vakare šiluma dar ilgai laikosi viduje. Jei namas senesnis, prastai izoliuotas arba butas yra tiesiai po stogu, kambariuose temperatūra gali tapti sunkiai pakeliama.
Tokiais atvejais neužtenka vien praverti langų. Atidarius juos, į vidų patenka ne tik oras, bet ir miesto triukšmas, dulkės, vabzdžiai ar cigarečių kvapas iš kaimyninių balkonų. Kondicionierius tampa ne prabanga, o beveik būtinybe, tačiau tai reiškia papildomas išlaidas, suderinimus su namo administracija ir didesnes elektros sąskaitas.
Žiemą situacija gali būti priešinga. Jei pastato šildymo sistema nesubalansuota, viršutiniuose aukštuose gali būti per šalta arba temperatūra gali svyruoti. Todėl penktas aukštas ne visada reiškia komfortą – kartais jis reiškia didesnę priklausomybę nuo pastato techninės būklės.
4. Stogo ir vamzdynų problemos pirmiausia pasiekia viršutinius aukštus
Gyvenant penktame aukšte, ypač jei tai paskutinis arba vienas iš viršutinių aukštų, reikia įvertinti stogo būklę. Perkant butą daug kas žiūri į kambarių išplanavimą, langus, grindis ar virtuvę, tačiau pamiršta paklausti, kada paskutinį kartą buvo tvarkytas stogas.
Jei stogas senas, prastai prižiūrimas arba po remonto liko broko, pirmieji padariniai dažniausiai pasiekia būtent viršutinius butus. Drėgmės dėmės ant lubų, pelėsis kampuose, nemalonus kvapas ar nuolatinis nerimas po stipresnio lietaus gali tapti realia problema.
Dar viena rizika – techninės komunikacijos. Kai kuriuose namuose viršutiniuose aukštuose gali būti problemų su vandens spaudimu, šildymo sistema ar ventiliacija. Jei sistema sena, penkto aukšto gyventojai gali pirmieji pajusti, kad kažkas neveikia taip, kaip turėtų.
Tokios problemos dažnai neišsprendžiamos per vieną dieną. Reikia kreiptis į administratorių, laukti namo bendrijos sprendimų, derinti remontus, rinkti lėšas. O kol sprendimai juda dokumentuose, gyventojas lieka su realiomis pasekmėmis savo bute.
5. Gražus vaizdas gali turėti nematomą kainą
Viena pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės renkasi aukštesnį aukštą, yra vaizdas ir privatumas. Penktame aukšte dažnai nereikia taip stipriai saugotis praeivių žvilgsnių, o pro langus matyti daugiau dangaus, medžių ar miesto panoramos.
Tačiau ir šis privalumas gali turėti nemalonią pusę. Aukščiau esantys butai dažnai labiau jaučia vėją, ypač jei namas stovi atviroje vietoje. Balkone gali būti ne taip jauku, kaip atrodė apžiūros metu, nes stipresni gūsiai trukdo laikyti augalus, džiovinti skalbinius ar ramiai sėdėti vakare.
Be to, penktame aukšte išėjimas į lauką nebėra toks spontaniškas. Jei pirmame ar antrame aukšte galima greitai nusileisti išmesti šiukšlių, pasiimti siuntos ar trumpam išvesti šunį, penktame aukšte kiekvienas toks veiksmas reikalauja daugiau laiko. Tai ypač jaučiama kasdienybėje, kai reikia kelis kartus per dieną vaikščioti pirmyn ir atgal.
Taip pat verta pagalvoti apie avarines situacijas. Gaisro, lifto gedimo ar elektros sutrikimo atveju aukštesnis aukštas gali kelti daugiau streso. Evakuacija tampa sudėtingesnė, ypač vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ar turintiems judėjimo sunkumų.
Penktas aukštas nėra blogas pasirinkimas, bet jis tinka ne visiems
Kiekvieni namai turi savo ypatumų, todėl negalima teigti, kad penktas aukštas visada yra prastas sprendimas. Kai kuriems žmonėms tai gali būti puikus variantas: daugiau šviesos, mažiau triukšmo iš gatvės, geresnis vaizdas ir didesnis privatumo jausmas.
Tačiau prieš perkant tokį butą būtina įvertinti ne tik gražų vaizdą pro langą, bet ir kasdienę praktiką. Reikėtų pasidomėti, ar name yra liftas, kaip dažnai jis genda, kokia stogo būklė, ar nėra problemų su šildymu, vandens spaudimu ir ventiliacija.
Taip pat verta sąžiningai įvertinti savo gyvenimo būdą. Jei dažnai nešate sunkius pirkinius, turite mažų vaikų, augintinį, sveikatos problemų arba planuojate senatvę praleisti tame pačiame būste, penktas aukštas gali tapti ne privalumu, o kasdieniu iššūkiu.
Butas penktame aukšte gali atrodyti patrauklus per pirmą apžiūrą, tačiau tikrasis jo patogumas atsiskleidžia ne tada, kai žiūrite pro langą, o tada, kai po sunkios dienos penktą kartą lipate laiptais su pilnais pirkinių maišais.
