Gyvenu cokoliniame aukšte ir liftu nesinaudoju niekada: gavus sąskaitą už jo remontą, kaimynų atsakymas nustebino dar labiau

Sąskaitą pirmiausia perskaičiau telefone. Kaip visada, perbėgau eilutes, pažiūrėjau galutinę sumą ir jau norėjau uždaryti laišką, kai užkliuvo vienas įrašas: „Lifto remontas – 84,60 Eur.“

Pamaniau, kad suklydo.

Gyvenu cokoliniame aukšte. Į mano butą reikia leistis keliais laipteliais, o ne kilti. Liftas į mano aukštą net nevažiuoja. Per devynerius metus, kiek čia gyvenu, nesu juo pasinaudojusi nė karto.

Net pas kaimynus viršuje beveik nesilankau. Pažįstame vieni kitus tiek, kiek susitinkame prie namo ar pašto dėžučių. Kai kas nors rašo, kad vėl neveikia liftas, paprastai žinutę perskaitau ir tiek. Man dėl to niekas nepasikeičia.

Todėl iškart parašiau administratoriui. Trumpai, be jokio pykčio: gavau sąskaitą, tačiau mano butas cokoliniame aukšte, liftu nesinaudoju, prašau patikslinti, ar ši eilutė nepriskirta per klaidą.

Atsakymą gavau kitą dieną.

Klaidos, jų teigimu, nebuvo.

Man atrodė, kad užtenka pasakyti, kur gyvenu

Administratoriaus atsakyme buvo paaiškinta, kad išlaidos paskirstytos savininkams pagal patalpų plotą, o mano nurodytas nesinaudojimas liftu savaime nėra pagrindas tos sumos panaikinti. Dar buvo parašyta apie bendrojo naudojimo objektą.

Perskaičiau du kartus.

Ne todėl, kad nesuprasčiau žodžių. Tiesiog man jie neatsakė į tai, kas tuo metu labiausiai rūpėjo: kodėl turiu mokėti už daiktą, kuris net nepasiekia mano durų?

Aš nesiginčiju dėl laiptinės šviesos, valymo ar namo priežiūros. Suprantu, kad gyvenu daugiabutyje. Bet liftą visada laikiau paslauga tiems, kurie juo kyla ir leidžiasi.

Paskambinau nurodytu telefonu. Atsiliepusi darbuotoja buvo mandagi, tačiau kalbėjome tarsi apie du skirtingus dalykus.

Aš aiškinau savo situaciją. Ji aiškino, kaip paskirstyta sąskaita.

– Bet liftas į mano aukštą nevažiuoja, – pakartojau.

– Suprantu. Galite pateikti raštišką paklausimą, atsakysime išsamiau.

Pasakiau, kad jau pateikiau.

Ji paprašė laiško datos ir pažadėjo perduoti atsakingam žmogui. Padėjusi telefoną jaučiausi ne tiek pikta, kiek kvailai. Lyg bandyčiau paaiškinti kažką labai akivaizdaus, bet niekas net nesvarstytų, kad galiu turėti pagrindo klausti.

Kaimynų grupėje palaikymo beveik nebuvo

Vakare parašiau į namo grupę. Paklausiau, ar pirmo aukšto gyventojai irgi gavo mokestį, gal kas anksčiau aiškinosi tokį klausimą.

Pirmas atsakymas buvo:

– Visi gavome. Viskas teisinga.

Parašė kaimynas iš šešto aukšto.

Paskui kita kaimynė paaiškino, kad liftas priklauso namui. Dar kažkas priminė, kad visi mokame ir už stogą, nors gyvename ne paskutiniame aukšte.

Šitą argumentą buvau girdėjusi. Tik man stogas ir liftas tuo metu vis tiek atrodė ne tas pats. Parašiau, kad aš nenoriu nemokėti už namo priežiūrą, o klausiu apie konkretaus remonto priskyrimą mano butui.

Tada gavau atsakymą, kad jeigu kiekvienas pradės rinktis, už ką mokėti, name nieko nesutvarkysime.

Va čia jau supykau.

Niekur nebuvau parašiusi, kad renkuosi sąskaitas pagal nuotaiką. Norėjau išsiaiškinti vieną eilutę. O po kelių žinučių išėjo taip, tarsi būčiau pasiūliusi visiems nusispjauti į bendrus reikalus.

Pradėjau rašyti ilgą atsakymą. Paskui ištryniau.

Žinojau, kuo baigsis. Aš dar kartą aiškinsiu, kad gyvenu žemiau pirmo aukšto. Kaimynai dar kartą aiškins apie stogą. Vakaro nebebus, o klausimas liks tas pats.

Pasirodo, liftas buvo rimtai sustojęs

Po kelių dienų prie namo sutikau moterį iš viršutinio aukšto. Ji pati užkalbino dėl mano žinučių.

Pasakė, kad supranta, kodėl klausiu. Bet papasakojo, kaip jos vyras, kuriam sunku vaikščioti, tas dienas beveik neišėjo iš namų. Jie laukė, kol liftą sutvarkys, ir skambino pasiteirauti, kada bus galima juo naudotis.

Aš apie tai nebuvau galvojusi.

Mačiau grupėje pranešimą, kad neveikia, bet jo nesureikšminau. Mano kasdienybėje liftas buvo kažkur kitur – už durų, pro kurias man niekada nereikia eiti.

– Aš tikrai nenoriu, kad jums jo netaisytų, – pasakiau.

– Žinau. Tik visi dabar jautriai reaguoja. Bijojom, kad dar užsitęs.

Su ja buvo galima normaliai kalbėtis. Be pašaipos ir be to „visi supranta, tik tu viena nesupranti“.

Bet net ir po šio pokalbio 84,60 euro man nepasidarė savaime suprantama išlaida. Galėjau užjausti kaimynus ir kartu norėti aiškaus atsakymo apie savo sąskaitą.

Paprašiau parodyti, už ką konkrečiai mokame

Šįkart administratoriui parašiau išsamiau. Paprašiau paaiškinti, kokie darbai atlikti, kaip apskaičiuota mano dalis ir kokiu pagrindu būtent mano butui priskirtos šios išlaidos.

Nebekartojau vien to, kad liftu nesinaudoju. Supratau, jog šį sakinį jie jau girdėjo ir atsakymas nuo dar vieno pakartojimo nepasikeis.

Po kurio laiko gavau dokumentus ir detalesnį paaiškinimą. Buvo nurodyti remonto darbai, jų suma ir paskirstymas. Pati iš techninių pavadinimų daug nesupratau, bet bent jau galėjau matyti, kad tai konkreti sąskaita už atliktus darbus, o ne neaiškus mokestis, atsiradęs vienu žodžiu.

Man taip pat pakartojo jų poziciją dėl mano patalpų ir išlaidų priskyrimo. Tai buvo gerokai išsamiau negu pirmas laiškas.

Jeigu taip būtų atsakę iš karto, turbūt nebūčiau pusės savaitės praleidusi susirašinėdama ir galvodama, kad nuo manęs tiesiog atsikratoma.

Sumokėjau, bet klausimas man neatrodo juokingas

Tą sąskaitą apmokėjau. Ne todėl, kad kaimynas grupėje parašė „viskas teisinga“. Gavau paaiškinimą, susipažinau su pateiktais dokumentais ir nusprendžiau šįkart toliau nesiginčyti.

Tik vis tiek nemalonu, kai tavo klausimą kiti iškart supranta kaip nenorą prisidėti.

Gyvenimas cokoliniame aukšte turi savų nepatogumų. Kai pirkau butą, juos įvertinau. Žinojau, kiek šviesos, kur langai, kiek laiptelių iki durų. Tikrai nepagalvojau, kad kada nors aiškinsiuosi dėl lifto, kurio net negalėčiau išsikviesti į savo aukštą.

Po remonto grupėje atsirado žinutė, kad liftas jau veikia. Keli žmonės parašė „pagaliau“, kažkas padėkojo.

Tą vakarą grįžau iš parduotuvės. Prie laiptinės vienas kaimynas laikė duris kitam, nešančiam didelę dėžę. Paklausė, ar man irgi reikia į viršų.

Pasakiau, kad ne, aš leidžiuosi.

Jis palinkėjo gero vakaro ir nuėjo prie lifto. O aš su savo maišais nusileidau tais pačiais keliais laipteliais į butą.