Vasaros viduryje daugelis sodininkų susiduria su ta pačia problema: serbentai, agrastai, rožės ar kiti augalai staiga aplimpa amarais. Lapai ima riestis, jauni ūgliai silpsta, o augalas atrodo taip, lyg per kelias dienas būtų praradęs pusę jėgų.
Dažnas iškart griebiasi purškalų, tačiau net ir kruopščiai nupurškus augalus amarai po kurio laiko vėl grįžta. Taip nutinka ne atsitiktinai. Sode amarai dažnai turi labai atkaklius „pagalbininkus“ — skruzdėles.
Būtent todėl veiksminga kova su amarais turėtų prasidėti ne tik nuo lapų purškimo, bet ir nuo kelio užblokavimo skruzdėlėms. Jei jos nebegalės laisvai lipti augalo stiebais ir nešti amarų į jaunus ūglius, kenkėjų spaudimas gali sumažėti labai greitai.
Kodėl amarai vis grįžta?
Amarai maitinasi augalų sultimis ir ypač mėgsta jaunus, minkštus ūglius. Jie greitai dauginasi, todėl vos keli nepastebėti kenkėjai gali per trumpą laiką virsti visa kolonija. Tačiau problema dažnai slypi ne vien pačiuose amaruose.
Skruzdėlės su amarais sudaro savotišką „sąjungą“. Jos minta saldžiomis amarų išskyromis, todėl saugo juos nuo natūralių priešų, perneša į patogesnes vietas ir padeda jiems išplisti po augalą. Dėl to sodininkas gali nupurkšti lapus, nuplauti amarus vandeniu, bet po kelių dienų pamatyti tą patį vaizdą.
Kol skruzdėlės gali laisvai judėti augalo kamienu ar stiebais, amarų problema dažnai kartojasi. Todėl vienas paprasčiausių būdų — sukurti fizinį ir kvapinį barjerą prie augalo pagrindo.
Toks metodas ypač aktualus tada, kai uogos jau noksta ir nesinori naudoti stiprių cheminių priemonių. Jis nepakeičia visos augalų priežiūros, bet gali padėti nutraukti skruzdėlių kelią į viršūnes.
Kaip padaryti apsauginį barjerą?
Sodininkai šiam tikslui kartais naudoja stipraus kvapo priemones, pavyzdžiui, Višnevskio tepalą, kuriame yra beržo deguto. Jo kvapas skruzdėlėms nemalonus, todėl jos vengia lipti per tokią juostą. Vis dėlto labai svarbu priemonės netepti tiesiai ant augalo žievės ar švelnių stiebų.
Pirmiausia aplink krūmo kamieną ar storesnį stiebą, maždaug 10–15 centimetrų aukštyje nuo žemės, reikia apvynioti apsauginę juostą. Tam tinka dažytojo juosta, storesnė popierinė juostelė arba senos medvilninio audinio atraiža. Svarbiausia, kad pats tepalas neliestų augalo tiesiogiai.
Tada ant šios juostos teptuku užtepamas storesnis tepalo sluoksnis. Juosta turi sudaryti uždarą žiedą aplink stiebą, kad skruzdėlės negalėtų lengvai rasti kelio aukštyn.
Tokį barjerą galima naudoti prie uogakrūmių, rožių ar kai kurių kitų augalų, tačiau su plonais, labai švelniais daržovių stiebais reikia būti atsargesniems. Jei augalas jaunas arba stiebas minkštas, geriau rinktis ne tepalą, o saugesnes alternatyvas: lipnias gaudykles, specialius sodo diržus arba mechaninį skruzdėlių takų pertraukimą.
Aliejingos ir stipraus kvapo priemonės gali išsilaikyti gana ilgai, todėl po lietaus barjerą verta patikrinti. Jei juosta atsiklijavo, nuslinko ar susitepė žemėmis, ją geriau pakeisti nauja.
Kodėl poveikis gali pasimatyti labai greitai?
Kai skruzdėlių kelias į augalą užblokuojamas, amarai praranda dalį savo apsaugos. Tuomet juos lengviau pasiekia natūralūs priešai — boružės, auksaakės ir kiti naudingi vabzdžiai. Be to, amarai nebe taip greitai pernešami į naujus ūglius.
Kitą dieną po barjero įrengimo verta apžiūrėti augalą ir nuplauti likusius amarus stipresne vandens srove. Tai geriausia daryti taip, kad vanduo pasiektų apatinę lapų pusę, nes būtent ten amarai dažnai slepiasi tankiausiai.
Jei lapai labai susisukę, dalį stipriai pažeistų ūglių galima pašalinti. Taip sumažinsite kenkėjų kiekį ir padėsite augalui greičiau atsigauti. Tačiau nereikėtų nuskabyti per daug žalios masės, ypač jei krūmas silpnas.
Svarbu suprasti, kad vienas barjeras nėra stebuklinga priemonė visam sezonui. Jį reikia tikrinti, atnaujinti ir derinti su kitais veiksmais: reguliariai apžiūrėti jaunus ūglius, neleisti skruzdėlėms įsitvirtinti prie augalų, skatinti boružes ir vengti perteklinio azoto, nes per daug „minkšti“ ūgliai amarams ypač patinka.
Geriausias rezultatas pasiekiamas tada, kai kovojama ne tik su matomais amarais, bet ir su priežastimi, kodėl jie taip greitai grįžta. Jei skruzdėlių kelias uždarytas, o lapai nuplauti, uogakrūmiai gali pastebimai atsigauti jau per kelias dienas.
Todėl prieš griebdamiesi stiprių chemikalų, verta išbandyti paprastą mechaninį sprendimą. Tvarkingai uždėtas kvapinis barjeras, vandens srovė ir reguliarus augalų stebėjimas dažnai padeda apsaugoti derlių kur kas švelniau.
