Už tokį kūrenimą namuose jau gali skirti baudą: draudimas galioja Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir kurortuose

Artėjant šildymo sezonui Aplinkos ministerija primena taisyklę, apie kurią dalis gyventojų dar gali būti negirdėję arba tiesiog pamiršę. Nuo šių metų gegužės 1 dienos didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir kurortuose draudžiama deginti kietąjį iškastinį kurą. Tai reiškia, kad akmens anglis, lignitas ir durpės buitiniuose šildymo įrenginiuose tam tikrose vietovėse nebegali būti naudojami.

Draudimas galioja Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Alytuje. Taip pat jis taikomas kurorto statusą turinčioms gyvenamosioms vietovėms – Birštonui, Druskininkams, Neringai ir Palangai.

Paprastai kalbant, jei žmogus gyvena vienoje iš šių vietovių ir namus šildo krosnimi, židiniu ar kitu buitiniu šildymo įrenginiu, į jį negalima mesti akmens anglies, durpių ar lignito. Tai nėra rekomendacija – tai draudimas, už kurio pažeidimą gali grėsti įspėjimas arba bauda.

Kodėl šis draudimas atsirado?

Kietasis iškastinis kuras yra vienas taršiausių šildymo būdų. Kūrenant anglį, lignitą ar durpes į aplinką patenka daugiau oro teršalų, smulkiųjų dalelių ir kitų medžiagų, kurios blogina oro kokybę. Didžiuosiuose miestuose tai ypač juntama šaltuoju sezonu, kai prie transporto ir pramonės taršos prisideda individualūs namai su krosnimis ar katilais.

Žiemą tokią taršą dažnai galima net užuosti. Kai kuriuose kvartaluose vakare oras tampa sunkus, dūmai laikosi žemai, o kvapas įsigeria į kiemus ir drabužius. Tai nėra tik nemalonumas – prastesnė oro kokybė tiesiogiai veikia sveikatą, ypač vaikų, vyresnio amžiaus žmonių ir sergančiųjų kvėpavimo takų ligomis.

Būtent todėl draudimas pirmiausia taikomas tankiau apgyvendintoms ir jautresnėms teritorijoms: didmiesčiams ir kurortams, kur oro kokybė svarbi ne tik vietos gyventojams, bet ir atvykstantiems poilsiautojams.

Kokios baudos gresia gyventojams?

Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, už draudimo deginti kietąjį iškastinį kurą pažeidimą buitiniuose taršos šaltiniuose gyventojams gali būti skiriamas įspėjimas arba bauda nuo 60 iki 300 eurų.

Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims baudos didesnės – nuo 170 iki 1170 eurų. Tai aktualu įmonėms ar įstaigoms, kurios galėtų naudoti tokį kurą savo šildymo įrenginiuose.

Svarbu ir tai, kad dėl tokių pažeidimų gyventojai turėtų kreiptis ne į Aplinkos apsaugos departamentą, o į savivaldybę. Ministerija primena, kad pagrindinė atsakomybė už šių draudimų kontrolę tenka savivaldybių administracijoms. Būtent jų pareigūnai gali pradėti teiseną, tirti pažeidimus ir surašyti protokolus.

Anglių deginimas

Kur kreiptis, jei kaimynas kūrena draudžiamu kuru?

Jei gyvenate mieste ar kurorte, kuriame draudimas galioja, ir įtariate, kad kaimynas kūrena anglį, durpes ar lignitą, pirmiausia reikėtų kreiptis į savo savivaldybę. Tai gali būti savivaldybės administracija, viešosios tvarkos skyrius ar kitas savivaldybės nurodytas kontaktas.

Svarbu suprasti, kad vien dūmų kvapas dar ne visada įrodo konkretų kurą. Žmonės gali kūrenti ir drėgnas malkas, atliekas ar kitą netinkamą kurą, o tai taip pat gali kelti problemų. Todėl geriausia pateikti kuo aiškesnę informaciją: adresą, laiką, kada dūmai pasirodo, pasikartojimo dažnumą, galimas nuotraukas ar kitus pastebėjimus, jei juos turite teisėtai ir saugiai.

Atliekų deginimas taip pat draudžiamas, tačiau šis priminimas konkrečiai kalba apie kietąjį iškastinį kurą – akmens anglį, lignitą ir durpes.

Ką daryti tiems, kurie vis dar turi seną katilą?

Gyventojai, norintys atsisakyti iškastinį kurą naudojančių katilų, gali pasinaudoti valstybės parama. Lietuvos energetikos agentūra administruoja paramą neefektyvių biomasę ar iškastinį kurą naudojančių katilų keitimui į efektyvesnes šilumos gamybos technologijas individualiuose namuose, kurie nėra prijungti prie centralizuotos šilumos tiekimo sistemos.

Tai gali būti aktualu tiems, kurie vis dar šildo namus senu katilu ir svarsto, kuo jį pakeisti. Dažniausiai tokiais atvejais žmonės žiūri į šilumos siurblius, modernesnius biokuro katilus ar kitus mažiau taršius sprendimus. Sprendimas priklauso nuo namo būklės, šildymo sistemos, elektros įvado, biudžeto ir to, ar žmogus nori automatinio šildymo, ar vis dar pasirengęs rūpintis kuru pats.

Šildymo sezonas dar tik artėja, todėl dabar pats laikas pasitikrinti, kuo kūrenate ir ar jūsų mieste toks kuras leidžiamas. Nes jei pavasarį draudimas galėjo atrodyti kaip tolima naujiena, rudenį jis tampa labai praktiškas: už netinkamą kurą krosnyje galima sulaukti ne tik kaimynų skundų, bet ir oficialios baudos.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!