Europoje veikia kur kas daugiau organizuoto nusikalstamumo, nei daugelis įsivaizduoja. Tai nėra vien tamsūs skersgatviai, pavienės gaujos ar filmais kvepiantys nusikaltėlių susitikimai. Šiuolaikinės nusikalstamos grupuotės vis dažniau atrodo kaip verslas: jos turi struktūras, ryšius, logistiką, pinigų plovimo schemas, technologijas ir net legaliai veikiančias įmones.
Naujausias Europolo vertinimas rodo nerimą keliantį mastą: Europos Sąjungoje nustatytas 731 pavojingas organizuoto nusikalstamumo tinklas, kuriuose dalyvauja daugiau kaip 400 tūkst. žmonių iš 118 tautybių. Tai milžiniška šešėlinė sistema, veikianti per sienas ir prisitaikanti greičiau, nei daugelis teisėsaugos institucijų spėja ją stabdyti.
Dar labiau neramina tai, kad 85 proc. pavojingiausių tinklų savo veiklai naudoja legalaus verslo struktūras. Kitaip tariant, nusikalstamumas nebūtinai slepiasi už užrakintų durų. Jis gali naudotis transporto įmonėmis, sandėliais, statybų verslu, logistikos grandinėmis, finansinėmis paslaugomis ar kitomis iš pirmo žvilgsnio įprastomis veiklomis.
Nusikalstamumas Europoje tapo panašus į verslą
Europolo tyrimas rodo, kad šiuolaikiniai nusikalstami tinklai veikia profesionaliai ir lanksčiai. Jie nėra prisirišę prie vienos šalies, vieno miesto ar vienos nusikalstamos veiklos. Jei spaudimas padidėja vienoje vietoje, veikla perkeliama kitur. Jei sulaikomas vienas lyderis, atsiranda kitas. Jei viena schema nebeveikia, randama nauja.
Šios grupuotės veikia narkotikų prekyboje, kibernetiniuose nusikaltimuose, sukčiavime, pinigų plovime, prekyboje žmonėmis, neteisėtame migrantų gabenime ir kitose srityse. Jos naudojasi technologijomis, šifruotu bendravimu, tarptautine prekyba, finansų spragomis, geopolitiniu nestabilumu ir tuo, kad nusikalstama paklausa niekur nedingsta.
Europolo žinutė aiški: vien suimti nusikaltėlius nepakanka. Jei lieka pinigų srautai, paklausa, korupciniai ryšiai ir logistika, tinklas gali atsigauti. Vieną žmogų pakeičia kitas, o nusikalstamas verslas tęsiasi.
Būtent todėl kalbama ne tik apie gaujų gaudymą, bet apie visos sistemos ardymą. Reikia sekti pinigus, užkirsti kelią įmonių infiltracijai, stiprinti sienų kontrolę, gerinti informacijos mainus ir smogti ne tik vykdytojams, bet ir tiems, kurie padeda nusikalstamoms grupuotėms atrodyti teisėtai.
Kodėl skaičius sumažėjo, bet grėsmė nedingo?
Prieš dvejus metus Europolas buvo nustatęs 821 organizuoto nusikalstamumo tinklą. Naujausiame vertinime jų nurodoma 731. Iš pirmo žvilgsnio tai galėtų atrodyti kaip gera žinia. Tačiau Europolas perspėja, kad taip paprastai šios statistikos vertinti nereikėtų.
Dalis anksčiau identifikuotų tinklų buvo išardyti arba nebėra tarp pavojingiausių. Tačiau tuo pačiu atsirado naujų arba naujai nustatytų grupuočių. Europolas pabrėžia, kad net 76 proc. 2024 m. identifikuotų tinklų dabartiniame sąraše nebeatsiranda, bet tai nereiškia, jog organizuotas nusikalstamumas tiesiog traukiasi. Tai rodo ir teisėsaugos sėkmę, ir nusikalstamo pasaulio gebėjimą greitai keistis.
Ypač svarbus skaičius – 198 tinklai. Tai branduolys, kuris, Europolo vertinimu, išlieka itin pavojingas ir atsparus. Tokios grupuotės sugeba išgyventi smūgius, keisti vadovus, persitvarkyti, susijungti su kitais veikėjais arba rasti naujas nišas.
Tai primena šešėlinę ekonomiką, kuri nuolat mutuoja. Uždaroma viena schema – gimsta kita. Sustabdomas vienas maršrutas – atidaromas naujas. Sulaikomas vienas lyderis – atsiranda žmogus, kuris pasinaudoja susidariusiu vakuumu.
Todėl kova su organizuotu nusikalstamumu tampa ne vien policijos reikalas. Ji susijusi su finansų kontrole, muitinėmis, verslo skaidrumu, kibernetiniu saugumu, korupcijos prevencija ir net vartotojų elgesiu. Kol yra pelnas, tol bus ir tie, kurie norės jį pasiimti neteisėtais būdais.
Ką tai reiškia paprastiems žmonėms?
Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad organizuotas nusikalstamumas yra toli nuo paprasto žmogaus. Tačiau iš tikrųjų jis paliečia kasdienybę daug dažniau, nei norėtume manyti. Sukčiavimo schemos, narkotikų platinimas, prekyba žmonėmis, netikros internetinės parduotuvės, pinigų mulų verbavimas, kibernetinės atakos, kontrabanda ir finansiniai nusikaltimai – visa tai gali pasiekti ir eilinius gyventojus.
Vienas žmogus gauna viliojantį pasiūlymą „lengvai užsidirbti“ pervedant pinigus per savo sąskaitą. Kitas patiki investavimo reklama internete. Trečias įsidarbina įmonėje, kuri iš pirmo žvilgsnio atrodo normali, bet vėliau paaiškėja, kad ji naudojama pinigams plauti ar neteisėtoms prekėms gabenti. Ketvirtas tampa duomenų vagystės auka.
Organizuotos grupuotės šiandien nebūtinai veikia brutaliai ir matomai. Jos gali veikti per skelbimus, socialinius tinklus, verslo pasiūlymus, logistiką, fiktyvias įmones, finansines platformas ir tarpininkus. Todėl budrumas reikalingas ne tik pareigūnams, bet ir gyventojams.
Jeigu pasiūlymas atrodo per geras, kad būtų tikras, greičiausiai taip ir yra. Jeigu prašoma naudotis jūsų banko sąskaita, priimti svetimus pinigus, siųsti dokumentus neaiškiems asmenims ar atlikti „paprastą darbą“ už neproporcingai didelį atlygį, verta sustoti. Tokie pasiūlymai gali būti ne nekaltas būdas užsidirbti, o įtraukimas į nusikalstamą veiklą.
Europolo tyrimas parodo, kad organizuotas nusikalstamumas Europoje nėra praeities problema. Jis modernėja, naudojasi technologijomis, legaliu verslu ir visuomenės spragomis. Tai nebe vien gaujos, kurios slepiasi nuo akių. Tai tinklai, kurie gali atrodyti kaip įmonės, sandoriai, paslaugos ar įprasta ekonomikos dalis.
Todėl svarbiausia išvada paprasta: nusikalstamumas keičiasi, todėl turi keistis ir mūsų atsargumas. Teisėsauga kovoja su tinklais, bet kiekvienas žmogus gali apsisaugoti nuo tapimo jų taikiniu ar įrankiu. Kartais tam užtenka vieno sveiko klausimo: kodėl man siūlo taip lengvai uždirbti ir kam iš tikrųjų bus naudingi mano veiksmai?
Nepraleiskite svarbiausių naujienų
Užsiprenumeruokite ir kiekvieną rytą gaukite svarbiausių dienos straipsnių santrauką.
