Šių darbuotojų netrukus trūks visur: vien diplomo darbdaviams jau nebepakaks

Darbo rinka keičiasi greičiau, nei daugelis spėja prie jos prisitaikyti. Profesija, kuri dar prieš kelerius metus atrodė saugi ir perspektyvi, netrukus gali prarasti dalį savo vertės. Tuo metu kai kurių specialistų įmonės ieškos vis aktyviau, siūlydamos jiems geresnes sąlygas ir didesnį atlyginimą.

Pokyčius lemia ne tik sparčiai tobulėjantis dirbtinis intelektas. Darbdavių planus keičia automatizacija, gyventojų senėjimas, energetikos pertvarka, klimato tikslai ir auganti skaitmeninių paslaugų reikšmė.

Pasaulio ekonomikos forumas prognozuoja, kad iki 2030 metų dėl šių pokyčių pasaulyje gali atsirasti apie 170 mln. naujų darbo vietų. Kartu maždaug 92 mln. dabartinių darbo vietų gali būti išstumtos arba iš esmės pertvarkytos. Galutinis rezultatas vis tiek būtų teigiamas – apie 78 mln. papildomų darbo vietų, tačiau jos nebūtinai atiteks žmonėms, šiandien dirbantiems nykstančiose srityse.

Technologijų žinovų reikės vis daugiau

Sparčiausiai augs profesijos, susijusios su duomenimis, dirbtiniu intelektu ir programinės įrangos kūrimu. Tarp perspektyviausių specialistų minimi didžiųjų duomenų analitikai, finansinių technologijų inžinieriai, dirbtinio intelekto ir mašininio mokymosi ekspertai bei programų kūrėjai.

Dirbtinio intelekto specialistai bus reikalingi ne tik technologijų bendrovėse. Jų kuriami sprendimai jau naudojami medicinoje, finansų sektoriuje, logistikoje, prekyboje, pramonėje ir klientų aptarnavimo srityje. Vienos įmonės kurs savo sistemas, o kitoms reikės žmonių, gebančių tinkamai pritaikyti jau egzistuojančius įrankius.

Tai reiškia, kad vertingi bus ne tik sudėtingus algoritmus programuojantys darbuotojai. Darbdaviai ieškos ir specialistų, kurie supranta konkrečią verslo sritį, moka dirbti su dirbtiniu intelektu, tikrinti jo pateikiamą informaciją ir pastebėti klaidas.

Didelė paklausa išliks duomenų analitikams. Šiuolaikinės įmonės sukaupia milžiniškus informacijos kiekius, tačiau vien turėti duomenų neužtenka. Reikia žmonių, galinčių juos išvalyti, palyginti, paaiškinti ir paversti realiais verslo sprendimais.

Dar viena sritis, kurioje darbuotojų trūkumas greičiausiai tik didės, yra kibernetinis saugumas. Kuo daugiau veiklos perkeliama į internetą, tuo daugiau atsiranda galimybių sukčiams ir įsilaužėliams. Todėl įmonėms reikės specialistų, saugančių sistemas, finansinę informaciją ir klientų duomenis. Pasaulio ekonomikos forumas dirbtinio intelekto ir duomenų valdymo, tinklų bei kibernetinio saugumo žinias įvardija tarp sparčiausiai augančios svarbos įgūdžių.

Tačiau vien žodis „skaitmeninis“ negarantuos sėkmingos karjeros. Dalį paprastesnių užduočių, kurias šiuo metu atlieka administracijos darbuotojai, kasininkai, apskaitos specialistai ar turinio kūrėjai, gali perimti programos. Tarp sparčiausiai mažėsiančių profesijų minimi duomenų suvedimo darbuotojai, kasininkai, administracijos asistentai ir sekretoriai. Net grafinio dizaino srityje konkurencija gali stiprėti, nes vis daugiau paprastų užduočių atlieka generatyvinio dirbtinio intelekto sistemos.

Tai nereiškia, kad šios profesijos visiškai išnyks. Tarptautinės darbo organizacijos vertinimu, su generatyviniu dirbtiniu intelektu tam tikru mastu gali susidurti maždaug kas ketvirto darbuotojo profesija, tačiau dauguma darbo vietų bus ne panaikintos, o pakeistos. Žmonės dirbs toliau, tik dalį jų užduočių atliks arba palengvins technologijos.

Sunki darbo diena

Paklausūs bus ne tik programuotojai

Viena dažniausių klaidų – manyti, kad ateityje darbą turės tik programuotojai ir robotų kūrėjai. Didelis darbuotojų poreikis prognozuojamas ir profesijose, kurių neįmanoma lengvai perkelti į kompiuterio ekraną.

Gyventojams senstant, daugelyje šalių reikės vis daugiau slaugytojų, socialinių darbuotojų, asmens priežiūros specialistų, kineziterapeutų ir kitų sveikatos priežiūros darbuotojų. Tokiose profesijose technologijos gali padėti, tačiau jos negali visiškai pakeisti žmogaus prisilietimo, atsakomybės ir gebėjimo suprasti paciento būklę.

Darbuotojų reikės ir švietimo srityje. Prognozuojama, kad augs vidurinių mokyklų ir aukštojo mokslo dėstytojų poreikis. Ypač vertinami gali būti mokytojai, gebantys ne tik išdėstyti savo dalyką, bet ir naudoti skaitmenines priemones, mokyti kritiškai vertinti informaciją bei parengti žmones nuolat besikeičiančiai darbo rinkai.

Žalioji energetika taip pat sukurs naujų galimybių. Tarp sparčiausiai augančių profesijų patenka atsinaujinančiosios energetikos ir aplinkos inžinieriai, elektrinių bei autonominių transporto priemonių specialistai. Reikės žmonių, kurie projektuos, montuos ir prižiūrės saulės elektrines, energijos kaupimo sistemas, šilumos siurblius, elektros tinklus ir elektromobilių infrastruktūrą.

Didelis darbo vietų skaičiaus augimas prognozuojamas ir gerokai tradiciškesnėse srityse. Iki 2030 metų gali daugėti statybos darbuotojų, prekių pristatymo vairuotojų, pardavėjų, maisto gamybos darbuotojų ir žemės ūkio specialistų. Tai primena, kad sparčiausiai auganti profesija procentais nebūtinai sukurs daugiausia realių darbo vietų.

Vien profesijos pasirinkti nepakaks

Darbo rinkoje vis svarbiau bus ne tai, kokį vieną darbą žmogus išmoko atlikti, o tai, kaip greitai jis gali įgyti naujų gebėjimų.

Pasaulio ekonomikos forumo apklausti darbdaviai prognozuoja, kad iki 2030 metų gali pasikeisti arba pasenti apie 39 proc. dabartinių darbuotojų įgūdžių. Net 85 proc. įmonių planuoja daugiau investuoti į darbuotojų mokymą, o 70 proc. ketina samdyti žmones, turinčius naujų gebėjimų.

Svarbios bus dirbtinio intelekto, duomenų analizės, technologinio raštingumo ir kibernetinio saugumo žinios. Tačiau vien techninių gebėjimų nepakaks. Darbdaviai taip pat vertins analitinį ir kūrybinį mąstymą, lankstumą, smalsumą, atsparumą stresui, gebėjimą bendrauti ir dirbti komandoje.

Ateities darbuotojas nebūtinai turės mokėti programuoti sudėtingas sistemas. Tačiau jis turės suprasti, kaip technologijos veikia jo profesiją, kokias užduotis joms galima patikėti ir kada jų atsakymus būtina patikrinti.

Todėl aukštojo mokslo diplomas išliks reikšmingas, tačiau vien jo gali nebepakakti visai karjerai. OECD pabrėžia, kad, sparčiai keičiantis darbdavių poreikiams, vis svarbesnis tampa mokymasis visą gyvenimą ir gebėjimas reguliariai atnaujinti turimus įgūdžius.

Didžiausią pranašumą turės ne tie, kurie bandys atspėti vieną „amžiną“ profesiją. Sėkmingiausi greičiausiai bus žmonės, gebantys derinti savo srities žinias su technologijomis, mokytis greičiau už kitus ir persiorientuoti dar prieš tai, kai pokyčiai taps neišvengiami.