Kartais geriausi virtuvės atradimai prasideda ne nuo brangių produktų, o nuo paprasto kefyro pakelio šaldytuve. Daug žmonių parduotuvėje perka fetą, kreminį sūrį ar užtepėles, net nepagalvodami, kad panašų produktą galima pasigaminti namuose beveik be pastangų. Reikia tik kefyro, šiek tiek druskos ir kantrybės. Visa gudrybė ta, kad kefyras pirmiausia užšaldomas, o vėliau lėtai atitirpinamas per marlę, kol atsiskiria išrūgos ir lieka švelni, tiršta masė.
Rezultatas gali nustebinti net tuos, kurie į tokius patarimus žiūri skeptiškai. Gaunasi minkštas, švelniai rūgštus, kreminės tekstūros naminis sūris, kurį galima tepti ant duonos, dėti į salotas, valgyti su daržovėmis arba pagardinti taip, kaip patinka šeimai. Jis nėra identiška feta, nes neturi tokio pat brandinimo ir struktūros, bet kaip paprastas naminis užkandis veikia puikiai. O svarbiausia – tiksliai žinote, kas jame yra.
Paprastas kefyras virsta tuo, už ką parduotuvėje mokame gerokai daugiau
Šio triuko esmė labai paprasta. Užšaldytame kefyre baltymai ir išrūgos atsiskiria daug lengviau, o lėtai tirpstant per marlę skystis nuteka į dubenį. Marlėje lieka tiršta, švelni masė, primenanti kreminį sūrį ar minkštą varškės užtepą. Būtent todėl šis būdas taip greitai plinta tarp žmonių, kurie nori sutaupyti, bet nenori valgyti nuobodžiai.
Geriausia rinktis riebesnį kefyrą, bent apie 3,2 proc. riebumo. Kuo kefyras riebesnis, tuo švelnesnė ir malonesnė bus galutinė tekstūra. Liesas kefyras taip pat gali suveikti, bet sūris bus sausesnis ir ne toks kreminis. Jei norisi tikrai skanaus rezultato, geriau neimti paties pigiausio ir vandeningiausio produkto.
Vakare kefyro pakelį ar butelį reikia įdėti į šaldiklį ir palikti, kol visiškai sustings. Patogiausia tai daryti iš vakaro, kad ryte jau būtų galima pradėti atitirpinimą. Kai kefyras pavirsta kietu ledo gabalu, pakuotę reikia perkirpti arba atsargiai nuimti, o sustingusią masę dėti į sietelį ar kiaurasamtį, išklotą keliais marlės sluoksniais.
Svarbiausia neskubėti – tada sūris gaunasi švelnus ir tirštas
Po kiaurasamčiu būtina padėti gilų dubenį, nes tirpstant kefyrui nubėgs nemažai išrūgų. Visą konstrukciją geriausia laikyti šaldytuve, o ne ant stalo, nes tai pieno produktas ir jam reikia vėsos. Per maždaug 8–10 valandų išrūgos lėtai nuteka, o marlėje lieka tiršta balta masė. Ji jau gali būti naudojama kaip naminis sūris arba užtepėlė.
Jeigu norite minkštesnės tekstūros, masę galima nuimti anksčiau. Jei norite tvirtesnio sūrio, galima palaikyti ilgiau, kad nubėgtų daugiau skysčio. Kai kurie dar lengvai paspaudžia marlę arba palieka masę per naktį, kad ji taptų standesnė. Čia nėra vienos griežtos taisyklės – viskas priklauso nuo to, ar norite tepamo sūrio, ar tirštesnės masės salotoms ir užkandžiams.
Kai sūris jau paruoštas, prasideda skaniausia dalis. Į jį galima įberti druskos, krapų, petražolių, česnako, juodųjų pipirų ar mėgstamų prieskonių. Jei norisi fetą primenančio skonio, druskos galima dėti daugiau, bet geriau nepersistengti iš karto. Lengviausia pasūdyti po truputį, paragauti ir tik tada spręsti, ar reikia dar.
Parduotuvinėms užtepėlėms tai rimtas konkurentas
Didžiausias šio naminio sūrio privalumas yra paprastumas. Jame nėra nereikalingų tirštiklių, kvapiklių ar ilgo sąrašo priedų, kurių kartais randame parduotuvinėse užtepėlėse. Turite kefyrą, druską ir tai, ką patys nusprendžiate įdėti dėl skonio. Būtent dėl to toks sūris patinka žmonėms, kurie nori paprastesnio, aiškesnio maisto be didelio galvosūkio etiketėje.
Kitas privalumas – kaina. Iš vieno kefyro pakelio galima pasigaminti porciją sūrio, kuri už parduotuvinę fetą ar kreminį sūrį dažnai kainuos gerokai mažiau. Žinoma, išeiga priklauso nuo kefyro kiekio ir riebumo, nes dalis produkto nubėga išrūgomis. Tačiau net ir tada šis būdas dažnai apsimoka, ypač jei sūrį naudojate sumuštiniams, užkandžiams ar šeimos pusryčiams.
Skonis taip pat lengvai pritaikomas. Vieną kartą galima daryti sūrų variantą su česnaku ir krapais, kitą – švelnesnį su žalumynais, trečią – aštresnį su paprika ar pipirais. Toks sūris nėra nuobodus, nes kiekvieną kartą galite jį pagardinti kitaip. Ir būtent tai daro jį patogesnį už parduotuvinį produktą, kurio skonis visada toks pats.
Jį galima valgyti pusryčiams, dėti į salotas ar paversti užkandžiu svečiams
Paprasčiausias būdas naudoti šį sūrį – tepti ant duonos. Užtenka įmaišyti druskos, smulkintų krapų ir šiek tiek česnako, ir turėsite užtepėlę, kuri labai tinka su juoda duona, skrebučiais ar šviežiomis daržovėmis. Ant viršaus galima dėti agurką, pomidorą, ridikėlį ar šiek tiek alyvuogių aliejaus. Tai paprastas, bet labai vasariškas užkandis.
Jeigu norite įdomesnio varianto, iš masės galima formuoti mažus rutuliukus. Juos galima apvolioti paprikoje, sezamuose, smulkintuose žalumynuose ar pipiruose. Tokie rutuliukai gražiai atrodo ant užkandžių lentos ir gali pakeisti brangesnius pirktinius sūrio užkandžius. Ypač gerai jie dera su daržovėmis, alyvuogėmis ir skrudinta duona.
Galima daryti ir saldų variantą. Į švelnią kefyro masę įmaišykite šiek tiek cukraus pudros, vanilės ar medaus, ir turėsite kremą blynams, lietiniams ar desertams. Tai jau visai kita kryptis, bet ji parodo, koks universalus yra šis būdas. Iš vieno paprasto produkto galima gauti ir sūrų užkandį, ir saldų kremą.
Išrūgų neišpilkite – jos dar gali praversti
Didelė klaida būtų išpilti išrūgas, kurios nubėga nuo kefyro. Jos gali būti naudojamos blynams, lietiniams, mielinei tešlai ar net kai kuriems kepiniams. Išrūgos suteikia tešlai lengvumo ir švelnios rūgštelės, todėl blynai gali gautis puresni. Taip gaunasi beveik be atliekų: iš kefyro pasigaminate sūrį, o likusį skystį panaudojate kitam patiekalui.
Tai ypač patogu šeimos virtuvėje, kur norisi taupyti ir pinigus, ir produktus. Vietoje to, kad pirktumėte atskirai sūrį, užtepėlę ir dar produktus blynams, vienas kefyro pakelis gali duoti daugiau, nei iš pradžių atrodo. Aišku, stebuklo čia nėra – viskas priklauso nuo kefyro kokybės ir tinkamo paruošimo. Tačiau buityje tokie triukai dažnai tampa mėgstamiausi, nes jie paprasti ir tikrai panaudojami.
Paruoštą naminį sūrį geriausia laikyti šaldytuve sandariame indelyje ir suvalgyti per kelias dienas. Kadangi tai naminis produktas be konservantų, jo nereikėtų laikyti savaitėmis. Jei kvapas, spalva ar skonis pasikeičia, geriau nerizikuoti. Pieno produktams galioja paprasta taisyklė: šviežumas yra svarbiausia.
Signalas aiškus: brangus sūris ne visada prasideda parduotuvėje
Šis kefyro triukas patrauklus tuo, kad nereikia nei sudėtingos technikos, nei specialių žinių, nei brangių ingredientų. Užtenka užšaldyti kefyrą, leisti jam lėtai atitirpti per marlę, pagardinti ir turite naminį sūrį, kuris tinka pusryčiams, užkandžiams, salotoms ar desertams. Tai nėra tikra feta ir ne profesionalus brandintas sūris, bet kasdieniam stalui jis gali būti labai malonus atradimas.
Svarbiausia – neskubėti ir naudoti kokybišką kefyrą. Jei viską darysite tvarkingai, rezultatas bus švelnus, gaivus ir lengvai pritaikomas pagal skonį. Vieną dieną jis gali būti su krapais ir česnaku, kitą – su žolelėmis ir alyvuogių aliejumi, trečią – saldus su vanile. Tokie receptai ir tampa populiarūs, nes jie neapsimeta prabanga, bet iš paprasto produkto išspaudžia labai daug.
Todėl kitą kartą prieš pirkdami dar vieną indelį užtepėlės ar brangesnį sūrio gabalėlį, prisiminkite kefyrą. Kartais šaldiklis, marlė ir žiupsnelis druskos padaro daugiau, nei tikėtumėtės. O ryte ant stalo gali atsirasti toks naminis sūris, dėl kurio šeima paklaus, kodėl anksčiau visada pirkote parduotuvėje.
Nepraleiskite svarbiausių naujienų
Užsiprenumeruokite ir kiekvieną rytą gaukite svarbiausių dienos straipsnių santrauką.
