Močiutė parodė, kaip iš kefyro tešlos iškepti sultingus beliašus – mielių nereikia, o visa lėkštė dingsta dar karšta

Beliašus ilgą laiką siejau su mieline tešla, ilgu laukimu ir virtuve, kurioje kepimas galiausiai užima beveik pusę dienos. Todėl kai močiutė parodė daug paprastesnį variantą su kefyru ir soda, iš pradžių net abejojau, ar rezultatas bus panašus. Pasirodo, visai be reikalo. Tešla gaunasi minkšta, lengvai formuojama, jos nereikia kildinti valandą ar dvi, o viduje lieka sultingas mėsos įdaras su svogūnais. Nuo momento, kai iš šaldytuvo ištraukiu kefyrą, iki pirmųjų karštų beliašų ant stalo paprastai nepraeina nė valanda.

Šio recepto stiprybė dar ir ta, kad jam nereikia jokių ypatingų produktų. Kefyras, miltai, šiek tiek aliejaus, soda, malta mėsa ir svogūnas – beveik viską dažniausiai jau turime namuose. Iš nurodyto kiekio gaunasi maždaug devyni nemaži beliašai, todėl vakarienei ar savaitgalio užkandžiui jų visiškai pakanka. Tik vieną dalyką verta žinoti iš anksto: skaniausi jie būna ką tik iškepti, kai išorė dar lengvai traški, tešla minkšta, o perlaužus viduje pasirodo karštas ir sultingas mėsos įdaras.

Didžiausia paslaptis čia ne tešla, o sultingas įdaras

Įdarui tiks jautiena, kiauliena arba jų mišinys. Aš dažniausiai renkuosi tokią maltą mėsą, kuri nėra visiškai liesa, nes trupinėlis riebalų padeda įdarui neišsausėti. Į 250 gramų maltos mėsos dedamas smulkiai supjaustytas svogūnas. Jo gailėti tikrai nereikia – vizualiai svogūno gali būti net maždaug pusė tiek, kiek mėsos. Kepdamas jis suminkštėja, suteikia saldumo ir, svarbiausia, drėgmės.

Mėsą pagardinu druska ir pipirais, o jei norisi ryškesnio skonio, galima įberti truputį maltos paprikos, kumino ar mėgstamų žolelių. Jeigu faršas atrodo kietas ir sausas, įpilu šaukštą ar du labai šalto vandens arba sultinio. Masė neturi plaukti, tačiau turi būti minkšta, lengvai paskleidžiama. Dar vienas senas triukas – maltą mėsą minutę ar dvi energingai pamaišyti arba lengvai „išmušti“ dubenyje. Tuomet ji tampa vientisesnė ir kepdama geriau išlaiko savo sultis.

Paruoštą įdarą uždengiu ir dedu į šaldytuvą, kol minkau tešlą. Tai patogu ir dėl to, kad vėsesnį įdarą lengviau dėti ant minkštos tešlos – jis mažiau limpa prie pirštų ir beliašus lengviau gražiai suformuoti.

Kefyro tešlai nereikia nei mielių, nei ilgo kildinimo

Tešla prasideda nuo 250 gramų kefyro. Jį galima naudoti tiesiai iš šaldytuvo. Pirmiausia kefyrą sumaišau su dalimi miltų, kad susidarytų tirštoka, vientisa masė, tada įberiu trečdalį arbatinio šaukštelio sodos ir maždaug pusę šaukštelio druskos. Miltus toliau beriu palaipsniui, nes čia daug svarbiau ne tikslus jų gramų skaičius, o galutinė tešlos konsistencija.

Iš viso paprastai prireikia apie 220 gramų kvietinių miltų, tačiau skirtingi miltai sugeria nevienodą kiekį skysčio. Todėl visų miltų vienu kartu berti nerekomenduoju. Tešla turi būti minkšta, švelni, šiek tiek elastinga, tačiau ne tokia lipni, kad jos neįmanoma paimti į rankas. Jei pridėsite per daug miltų vien dėl to, kad būtų lengviau minkyti, iškepę beliašai bus gerokai kietesni.

Minkymo pabaigoje įpilu 2–3 šaukštus neutralaus augalinio aliejaus ir dar kelias minutes paminkau. Tada tešla beveik nebelimpa prie rankų ir pasidaro labai maloni formuoti. Uždengiu dubenį ir palieku tešlą ramiai pastovėti maždaug 15–20 minučių. Jeigu niekur neskubate, galima palaikyti ir pusvalandį. Per tą laiką miltai geriau sugeria drėgmę, tešla atsipalaiduoja ir ją daug lengviau ištempti į paplotėlius.

Skanūs beliašai

Beliašus geriausia formuoti tik prieš pat kepimą

Darbinio paviršiaus miltais čia beveik nebarstau. Daug patogiau jį plonai patepti aliejumi. Ant jau suformuotų beliašų likę miltai karštame aliejuje greitai pradeda degti, keptuvės dugne atsiranda juodų trupinių, o po kelių partijų aliejus tampa tamsus ir pradeda rūkti. Su trupučiu aliejaus šios problemos beveik nėra.

Tešlą padaliju į devynias panašaus dydžio dalis ir kiekvieną suformuoju į rutuliuką. Visų beliašų iš karto daryti nereikia. Geriau susiformuoti tiek, kiek vienu metu tilps į keptuvę, o likusią tešlą laikyti uždengtą. Įdaras gana drėgnas, todėl per ilgai ant stalo gulintis suformuotas beliašas pradeda minkštėti ir gali prilipti.

Kiekvieną tešlos rutuliuką pirštais išspaudžiu į nedidelį paplotėlį, į vidurį dedu mėsos ir ją šiek tiek paskleidžiu. Įdaro nereikia prikrauti per daug – kitaip tešla apskrus greičiau, nei spės iškepti mėsa. Kraštus surenku į viršų ir suspaudžiu, palikdamas nedidelę angą centre. Tada beliašą labai švelniai paspaudžiu delnu, kad jis taptų plokštesnis ir mėsa geriau pasiskirstytų viduje.

Kepimui keptuvėje reikia gana nemažai aliejaus – sluoksnis turėtų siekti maždaug centimetrą. Jis turi būti karštas, tačiau neturi pradėti rūkti. Beliašus pirmiausia dedu anga žemyn ir kepu, kol ta pusė gražiai apskrunda. Tada apverčiu, kaitrą šiek tiek sumažinu ir kepu kitą pusę ilgiau, kad spėtų iškepti mėsa. Į angą galima atsargiai įpilti šaukštelį karšto aliejaus iš keptuvės – taip įdaras papildomai gauna karščio ir lieka sultingas.

Antrą kartą beliašų geriau nebevartinėti. Viduje kepant susikaupia nemažai sulčių, todėl dar kartą apvertus jos gali ištekėti į karštą aliejų, pradėti smarkiai taškytis ir svilti. Iškepusius beliašus kelioms minutėms dedu ant popierinio rankšluosčio, kad susigertų riebalų perteklius, ir valgome dar šiltus.

Beliašai su kefyro tešla – receptas

Išeiga: apie 9 beliašai.

Tešlai reikės:

• 250 g kefyro;
• apie 220 g kvietinių miltų;
• 2–3 šaukštų augalinio aliejaus;
• 1/3 arbatinio šaukštelio sodos;
• 1/2 arbatinio šaukštelio druskos.

Įdarui reikės:

• 250 g maltos mėsos;
• 1 vidutinio arba didesnio svogūno;
• druskos pagal skonį;
• maltų juodųjų pipirų;
• 1–2 šaukštų šalto vandens arba sultinio, jei faršas sausas;
• augalinio aliejaus kepimui.

Gaminimas:

1. Smulkiai supjaustykite svogūną ir sumaišykite su malta mėsa. Pagardinkite druska bei pipirais. Jei masė labai tiršta, įpilkite šiek tiek šalto vandens arba sultinio ir gerai išmaišykite. Paruoštą įdarą dėkite į šaldytuvą.
2. Kefyrą supilkite į dubenį, suberkite maždaug pusę miltų ir išmaišykite. Įberkite sodą bei druską, tada palaipsniui berkite likusius miltus ir minkykite minkštą tešlą.
3. Į tešlą įmaišykite 2–3 šaukštus augalinio aliejaus ir minkykite, kol ji taps elastinga bei beveik nebelips prie rankų. Uždenkite ir palikite 15–20 minučių pailsėti.
4. Darbinį paviršių lengvai patepkite aliejumi. Tešlą padalykite į 9 dalis ir suformuokite rutuliukus.
5. Kiekvieną rutuliuką išspauskite į paplotėlį, į centrą dėkite mėsos įdaro. Kraštus pakelkite ir suspauskite, centre palikdami nedidelę angą. Beliašą lengvai suplokite delnu.
6. Keptuvėje įkaitinkite maždaug 1 cm sluoksnį augalinio aliejaus. Beliašus dėkite anga žemyn, tarp jų palikdami šiek tiek vietos.
7. Pirmą pusę kepkite ant didesnės kaitros, kol gražiai apskrus. Tada apverskite, kaitrą sumažinkite ir kepkite kitą pusę, kol mėsa viduje visiškai iškeps. Jei norite, į kiekvieno beliašo angą atsargiai įpilkite po arbatinį šaukštelį karšto aliejaus.
8. Iškepusių beliašų antrą kartą nebeapverskite. Išimkite juos ant popierinio rankšluosčio ir palaukite kelias minutes.

Karšti jie patys skaniausi – minkšta kefyro tešla, traškesnis kraštelis ir sultingas svogūnais kvepiantis mėsos vidus. O geriausia dalis ta, kad nereikia laukti, kol pakils mielinė tešla: kol paruošiate įdarą, suminkote tešlą ir įkaitinate keptuvę, vakarienė jau praktiškai pakeliui į stalą.