Dar visai neseniai atrodė, kad kuo didesnis ekranas automobilyje, tuo modernesnis pats automobilis. Gamintojai lenktyniavo, kas salone sumontuos įspūdingesnę multimedijos sistemą, o fiziniai mygtukai vienas po kito nyko iš prietaisų skydelio. Viskas turėjo atrodyti šiuolaikiškai, tvarkingai ir priminti išmanųjį telefoną ant ratų.
Tačiau vairuotojų kantrybė pradeda trūkti. Naujausias „J.D. Power“ tyrimas rodo, kad būtent jutikliniai ekranai ir informacinės bei pramogų sistemos šiandien yra vienas didžiausių naujų automobilių savininkų nusivylimo šaltinių. Kitaip tariant, automobiliai daugeliu atžvilgių gerėja, bet viena sritis akivaizdžiai erzina vis labiau.
Vairuotojai nebenori ieškoti elementarių funkcijų meniu gilumoje, kai jas anksčiau buvo galima įjungti vienu mygtuku. Oro temperatūra, ventiliatoriaus stiprumas, sėdynių šildymas ar veidrodėlių nustatymai daugeliui tapo ne patogesni, o sudėtingesni.
Ekranai turėjo būti ateitis, bet tapo problema
Per pastarąjį dešimtmetį automobilių salonai pasikeitė neatpažįstamai. Vietoje paprastų mygtukų, ratukų ir jungiklių atsirado dideli ekranai, blizgūs valdymo paviršiai ir sudėtingi meniu. Gamintojai tikino, kad taip automobiliai taps išmanesni, o vairuotojai gaus pažįstamą, iš telefono atkeliavusią patirtį.
Iš pradžių ši idėja atrodė patraukliai. Didelis ekranas salone suteikė prabangos įspūdį, leido patogiau naudotis navigacija, muzika, telefono ryšiu ir kitomis funkcijomis. Tačiau laikui bėgant paaiškėjo, kad ne viskas, kas gražiai atrodo salone, yra patogu realiame eisme.
Viena yra valdyti telefoną sėdint ant sofos, ir visai kas kita — bandyti pataikyti į mažą jutiklinį mygtuką važiuojant judria gatve. Vairuojant svarbiausia ne įspūdingas ekranas, o tai, ar reikiamą funkciją galima rasti greitai, nežiūrint nuo kelio ilgiau nei būtina.
Tyrimas parodė nemalonią tendenciją
„J.D. Power“ paskelbė 40-ojo pradinės kokybės tyrimo rezultatus. Jame dalyvavo daugiau kaip 78 tūkstančiai naujų 2026 metų modelio automobilių savininkų ir nuomininkų, kurie savo transporto priemones vertino po pirmųjų 90 dienų nuo įsigijimo. Į tyrimą buvo įtraukti ne tik vairuotojų atsakymai, bet ir duomenys apie realius apsilankymus servisuose.
Bendra žinia automobilių pramonei iš pirmo žvilgsnio gera. Nauji automobiliai tapo kokybiškesni, o praneštų problemų skaičius sumažėjo nuo 192 iki 175 problemų 100 automobilių. Tai nereiškia, kad tiek automobilių sugedo — šis rodiklis apima visas savininkų pastebėtas problemas, todėl vienas automobilis gali turėti kelis nusiskundimus.
Toks rezultatas yra vienas geriausių per ilgą tyrimo istoriją. Pagerėjimas užfiksuotas devyniose iš dešimties vertintų kategorijų. Tačiau yra viena išimtis, kuri ypač išsiskiria: prasčiau nei pernai įvertintos informacinės ir pramogų sistemos.
Tai reiškia, kad mechanika, surinkimo kokybė, komfortas ar kitos sritys juda į priekį, bet skaitmeninė automobilio dalis vis dar kelia daugiausia galvos skausmo.
Paprastumas tampa prabanga
„J.D. Power“ atstovai pabrėžia, kad tobulėjant automobilių elektronikai vis svarbesnis tampa ne vien technologijų kiekis, o jų naudojimo paprastumas. Kitaip tariant, vairuotojui nepakanka, kad automobilis turėtų daug funkcijų. Jis nori, kad tos funkcijos veiktų greitai, aiškiai ir be papildomo streso.
Didžiausią kokybės pagerėjimą, anot tyrimo autorių, lemia sprendimai, kuriuos lengva naudoti. Tai paprasti valdikliai, mažiau įkyriai veikiančios vairuotojo pagalbos sistemos ir programinė įranga, kuri atitinka realius žmonių lūkesčius. Kai technologijos tampa pernelyg sudėtingos, problemų tikimybė išauga.
Šiandien vairuotojai nebenori jaustis taip, lyg prieš kiekvieną kelionę turėtų iš naujo mokytis naudotis automobiliu. Jie nori sėsti, važiuoti ir greitai atlikti pagrindinius veiksmus, neieškodami jų tarp kelių meniu sluoksnių.
Daugiausia bėdų kelia ryšys su telefonu
Didelė dalis skundų susijusi su automobilio ir išmaniojo telefono ryšiu. Vairuotojai praneša apie problemas naudojant „Apple CarPlay“, „Android Auto“, taip pat nuotolines programėles, kurios leidžia atrakinti automobilį, įjungti klimato kontrolę ar patikrinti kai kuriuos automobilio duomenis telefonu.
Iš pirmo žvilgsnio tai turėtų būti viena patogiausių šiuolaikinio automobilio funkcijų. Telefonas prisijungia prie automobilio, ekrane atsiranda navigacija, muzika, skambučiai ir žinutės. Tačiau kai sistema stringa, neprisijungia, dingsta ryšys arba po telefono atnaujinimo kažkas nustoja veikti, patogumas greitai virsta susierzinimu.
Problema ta, kad automobilių gamintojams vis sunkiau suspėti su „Apple“ ir „Google“ sistemų atnaujinimų tempu. Kiekviena nauja „iOS“ ar „Android“ versija turi būti suderinta su automobilio programine įranga, o tai nėra taip paprasta, kaip gali atrodyti. Automobilio multimedijos sistema dažnai susieta su daugybe kitų funkcijų, todėl bet koks pakeitimas reikalauja papildomų bandymų.
Dėl to vairuotojai atsiduria nemalonioje situacijoje: telefonas veikia, automobilis veikia, bet jų ryšys tarpusavyje ima kelti problemas. O kai viena iš dažniausiai naudojamų funkcijų tampa nepatikima, visas automobilis pradeda atrodyti prastesnis, net jei techniškai jis yra tvarkingas.
Ekranai ne tik stringa — jie blaško dėmesį
Dar viena svarbi problema yra ne vien programinės klaidos. Tyrimas rodo, kad jutikliniai ekranai vis dažniau minimi kaip vairuotojų dėmesio blaškymo šaltinis. Tarp tų vairuotojų, kurie teigė, kad automobilis juos blaškė nuo vairavimo, net 46 procentai kaip pagrindinę priežastį nurodė jutiklinį ekraną arba informacinę ir pramogų sistemą.
Palyginimui, vairuotojo pagalbos sistemos sudarė 18 procentų tokių pranešimų. Tai gana aiškus signalas, kad ekranų problema nėra vien techninė. Ji tiesiogiai susijusi su vairavimo saugumu ir kasdieniu patogumu.
Kai norint pakeisti temperatūrą reikia spausti ekraną, atidaryti meniu, pasirinkti zoną, reguliuoti slankiklį ir dar pataikyti į tinkamą vietą, vairuotojas neišvengiamai ilgiau žiūri ne į kelią, o į ekraną. Fizinį ratuką galima pasukti beveik nežiūrint, tačiau jutiklinis ekranas tokio pojūčio nesuteikia.
Tai viena didžiausių priežasčių, kodėl daugelis vairuotojų ilgisi paprastų mygtukų. Jie galbūt neatrodo taip moderniai, bet veikia greitai, aiškiai ir leidžia vairuotojui išlaikyti dėmesį kelyje.
Kai kurios funkcijos neturėjo dingti iš mygtukų
Dalis automobilių gamintojų į ekranus perkėlė beveik viską. Tai ne tik navigacija, muzika ar telefono nustatymai. Kai kuriuose modeliuose per ekraną valdoma klimato kontrolė, sėdynių šildymas, ventiliacija, veidrodėliai, vairo šildymas, važiavimo režimai ir net kai kurios saugos funkcijos.
Teoriškai toks sprendimas leidžia sumažinti mygtukų skaičių salone ir sukurti švaresnį dizainą. Praktiškai tai dažnai reiškia, kad paprasti veiksmai tampa sudėtingesni. Jei vairuotojui šalta, jis nori greitai padidinti temperatūrą, o ne naršyti ekrane. Jei aprasoja stiklas, jis nori iškart įjungti pūtimą į priekinį langą, o ne ieškoti piktogramos.
Būtent todėl vis dažniau kalbama, kad tam tikros funkcijos automobilyje turėtų likti fizinės. Tai ypač pasakytina apie klimato kontrolę, garso reguliavimą, avarinį signalą, langų apipūtimą ir kitas funkcijas, kurias vairuotojas naudoja dažnai arba turi pasiekti akimirksniu.
Ne viskas, ką galima perkelti į ekraną, turėtų būti perkeliama į ekraną. Šią pamoką automobilių gamintojai dabar mokosi iš savo pačių klientų.
Gamintojai pradeda keisti kryptį
Įdomu tai, kad automobilių pramonė jau pradeda pripažinti klaidą. Kai kurie gamintojai viešai kalba apie fizinių mygtukų sugrįžimą pagrindinėms funkcijoms valdyti. Tai nereiškia, kad ekranai iš automobilių dings, tačiau jų vaidmuo gali keistis.
„Volkswagen“ jau yra paskelbusi, kad būsimuose modeliuose vėl atsiras fiziniai pagrindinių funkcijų mygtukai. „Hyundai“ atstovai taip pat yra pripažinę, kad visiškas valdymo perkėlimas į jutiklinius ekranus nebuvo taip gerai įvertintas klientų, kaip buvo tikėtasi.
Tai rodo svarbų posūkį. Dar neseniai gamintojai fizinius mygtukus laikė senamadišku sprendimu, o dabar jie vėl tampa praktiškumo ir saugumo simboliu. Vairuotojai neatsisako technologijų, bet nori, kad jos tarnautų žmogui, o ne verstų žmogų prisitaikyti prie sudėtingo meniu.
Saugumo vertintojai taip pat siunčia signalą
Svarbų vaidmenį šioje diskusijoje vaidina ir saugumo organizacijos. „Euro NCAP“ yra pripažinusi, kad lengvai pasiekiami fiziniai pagrindinių funkcijų valdikliai padeda vairuotojams mažiau atitraukti akis nuo kelio. Tai reiškia, kad mygtukų sugrįžimas nėra tik nostalgija senesniems automobiliams.
Pagal naujas vertinimo taisykles, kurios turėtų įsigalioti nuo 2026 metų, automobiliams gali būti palankiau vertinamos tos sistemos, kuriose svarbiausios funkcijos pasiekiamos paprastai ir saugiai. Tai gali paskatinti gamintojus ne tik klausytis klientų, bet ir realiai keisti salonų dizainą.
Saugumo požiūriu tai atrodo logiška. Vairuotojas neturėtų naršyti po ekraną tam, kad atliktų veiksmą, kuris anksčiau trukdavo sekundę. Kuo ilgiau akys nukreiptos į ekraną, tuo mažiau dėmesio lieka keliui, pėstiesiems, dviratininkams ir kitiems automobiliams.
Skaitmeniniai salonai niekur nedings
Vis dėlto nereikėtų tikėtis, kad automobilių salonai staiga grįš į senus laikus. Skaitmeniniai prietaisų skydeliai, dideli ekranai, belaidis telefono ryšys, programinės įrangos atnaujinimai ir išmaniosios funkcijos išliks. Vairuotojai jų nenori visiškai atsisakyti.
Problema ne pačios technologijos, o jų pateikimas. Navigacija dideliame ekrane gali būti labai patogi. Muzikos valdymas, telefono integracija, kameros vaizdas ar automobilio nustatymai taip pat turi prasmę. Tačiau ne visos funkcijos turi būti paslėptos ekrano gilumoje.
Ateities automobiliai greičiausiai turės mišrų sprendimą. Ekranai liks informacijos, navigacijos ir sudėtingesnių nustatymų centrui, o dažniausiai naudojamos funkcijos vėl turės fizinius mygtukus, ratukus ar jungiklius. Tai gali būti aukso vidurys tarp modernumo ir sveiko proto.
Vairuotojai nori ne mažiau technologijų, o daugiau logikos
Ši istorija nėra apie tai, kad vairuotojai bijo naujovių. Dauguma žmonių mielai naudojasi navigacija, belaidžiu telefono prijungimu, parkavimo kameromis ir kitomis šiuolaikinėmis funkcijomis. Tačiau jie nori, kad technologijos būtų intuityvios ir netrukdytų vairuoti.
Automobilis nėra planšetė ant ratų. Jis juda eisme, dideliu greičiu, tarp kitų žmonių ir transporto priemonių. Todėl tai, kas patogu telefone, ne visada tinka automobilyje. Čia svarbiausia greitis, aiškumas ir galimybė atlikti veiksmą beveik nežiūrint.
Vairuotojai pavargo ne nuo ekranų apskritai. Jie pavargo nuo ekranų, kurie apsunkina tai, kas anksčiau buvo paprasta. Ir būtent šią žinutę automobilių gamintojai pagaliau pradeda girdėti.
Didžiųjų ekranų era keičiasi
Dar prieš kelerius metus atrodė, kad automobilių salonai neišvengiamai taps vis labiau skaitmeniniai, o mygtukai išnyks beveik visiškai. Tačiau dabar aiškėja, kad ši kryptis turi ribas. Klientai nori modernių automobilių, bet ne tokių, kuriuose dėl kiekvienos smulkmenos reikia spausti ekraną.
Gamintojams tai svarbi pamoka. Įspūdingas ekranas gali padėti parduoti automobilį salone, tačiau kasdien vairuotojas vertina visai kitus dalykus: ar lengva reguliuoti temperatūrą, ar ryšys su telefonu veikia be kaprizų, ar pagrindinės funkcijos pasiekiamos greitai ir ar automobilis neblaško dėmesio.
Todėl ekranai iš automobilių nedings, bet jų aklas garbinimas, panašu, baigiasi. Ateityje vis daugiau gamintojų turės ieškoti pusiausvyros tarp skaitmeninių sprendimų ir paprastų fizinių valdiklių.
Nes vairuotojai jau pasakė gana aiškiai: modernus automobilis turi būti ne tik išmanus, bet ir patogus. O kartais patogiausias sprendimas vis dar yra paprastas mygtukas.
Nepraleiskite svarbiausių naujienų
Užsiprenumeruokite ir kiekvieną rytą gaukite svarbiausių dienos straipsnių santrauką.
