Dar visai neseniai planuojant vasaros atostogas Europoje daugiausia buvo galvojama apie gana įprastus dalykus: kad nesustreikuotų skrandis, kad kišenvagiai nepavogtų piniginės, kad oro linijos nepamestų lagamino, o viešbutis nebūtų prastesnis nei nuotraukose. Tačiau pastaraisiais metais į šį sąrašą vis aiškiau įsirašo dar viena rizika – didžiulis karštis.
Pietų Europoje vasaros vis dažniau tampa ne tik malonios, bet ir pavojingos. Ispanijoje, Graikijoje, Italijoje ir kituose turistų pamėgtuose kraštuose temperatūra per karščio bangas kyla virš 40 laipsnių. Tokiu oru miestas, kuris ryte atrodo kaip graži atvirukinė svajonė, vidurdienį gali virsti tikru išbandymu. Ypač jei keliaujate su mažais vaikais, vyresniais žmonėmis ar bandote per vieną dieną „susirinkti“ visus lankytinus objektus.
Draudimo bendrovės pastebi, kad pastaruoju metu daugėja atvejų, susijusių su perkaitimu, šilumos smūgiu ir kelionių planų griuvimu dėl ekstremalių oro sąlygų. Karštis jau nebėra tik nepatogumas, dėl kurio norisi daugiau ledų ir pavėsio. Kai temperatūra peržengia sveiko proto ribas, jis ima tiesiogiai veikti žmogaus sveikatą, savijautą ir visą atostogų ritmą.
Didžiausia klaida – noras pamatyti viską
Atostogų logika dažnai būna labai paprasta: jau atvažiavome, vadinasi, reikia kuo daugiau pamatyti. Ryte muziejus, tada senamiestis, po to aikštė, dar bažnyčia, dar apžvalgos aikštelė, vakare restoranas, o rytoj – tas pats, tik kitame mieste. Popieriuje toks planas atrodo puikiai. Problema ta, kad 40 laipsnių karštyje žmogaus kūnas nėra kelionių programėlė, kurią galima tiesiog priversti veikti greičiau.
Ilgas skrydis, neišsimiegojimas, nauja aplinka, mažiau vandens, daugiau vaikščiojimo, eilės prie lankytinų vietų ir saulė virš galvos – visa tai organizmą sekina labai greitai. Turistas dažnai neturi laiko prisitaikyti prie karščio, todėl daro tai, ką darė namuose ar ankstesnėse kelionėse: eina, skuba, lipa, laukia, fotografuoja, vėl eina. Tik kūnas po kelių valandų gali labai aiškiai pasakyti: viskas, gana.
Tai patyrė ir estų šeima, vasarą išvykusi į Veneciją su dviem mažais vaikais. Jie tikėjosi kelias dienas ramiai tyrinėti miestą, tačiau atvykę greitai suprato, kad planą teks perrašyti iš naujo. Dieną judėti po miestą buvo beveik neįmanoma. Didžiąją dalį karščiausių valandų šeima praleisdavo viešbutyje arba pavėsyje, o į miestą išeidavo tik vakare, kai temperatūra bent šiek tiek nukrisdavo.
Ir tai, tiesą sakant, yra labai protingas sprendimas. Pietų Europoje siesta atsirado ne todėl, kad žmonės tingėjo dirbti. Ji atsirado todėl, kad karščiausiu paros metu aktyviai judėti yra tiesiog nepraktiška, o kartais ir pavojinga.
Karštis pavojingas ne tik vyresniems žmonėms
Dažnai manoma, kad šilumos smūgis ar rimtas perkaitimas gresia tik senjorams arba lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms. Taip, šioms grupėms rizika tikrai didesnė. Atsargesni turėtų būti ir maži vaikai, nėščios moterys, širdies bei kraujagyslių ligomis sergantys žmonės. Tačiau tai nereiškia, kad sveikas, jaunas ir sportiškas žmogus gali ramiai kepti saulėje visą dieną.
Perkaisti gali kiekvienas. Ypač jei žmogus mažai geria, daug vaikšto, būna tiesioginėje saulėje, nevalgo normaliai arba bando ignoruoti pirmuosius organizmo signalus. Karštis klastingas tuo, kad iš pradžių viskas atrodo tik kaip paprastas nuovargis. Truputį skauda galvą, šiek tiek svaigsta, pykina, trūksta jėgų. Turistas dažnai numoja ranka: „Nieko tokio, dar nueisime iki tos aikštės.“ O tada kūnui gali prireikti ne dar vienos nuotraukos, o medikų pagalbos.
Svarbu atsiminti ir tai, kad apsauginis kremas nuo saulės neapsaugo nuo perkaitimo. Jis padeda sumažinti nudegimo riziką, bet kūno temperatūros nesureguliuoja. Galite būti idealiai pasitepę SPF kremu ir vis tiek gauti šilumos smūgį, jei visą dieną vaikščiosite per kaitrą be pavėsio ir vandens.
Penkios klaidos, kurios per karščius gali sugadinti kelionę
Viena dažniausių klaidų – aktyviausią programą susidėti pirmai kelionės dienai. Po skrydžio ar ilgos kelionės automobiliu kūnas dar būna pavargęs, o karštis smogia stipriau nei tikėtasi. Pirmą dieną geriau skirti prisitaikymui: ramiai pasivaikščioti vakare, susirasti artimiausią parduotuvę, vandens, pavėsį ir suprasti, kaip tas miestas „veikia“ per karščius.
Kita klaida – laukti, kol labai ištrokšite. Troškulys jau yra ženklas, kad organizmui trūksta skysčių. Karštame klimate reikia gerti reguliariai, mažais kiekiais, o ne vieną didelį butelį tada, kai burna jau sausa. Suaugusiam žmogui karštu oru gali reikėti gerokai daugiau skysčių nei įprastai, ypač jei daug vaikštoma.
Trečia klaida – pasitikėti vien kremu nuo saulės. Jis būtinas, bet vien jo neužtenka. Reikia kepurės, lengvų ir kvėpuojančių drabužių, pavėsio, poilsio ir sveiko proto. Ketvirta klaida – karščiausias dienos valandas praleisti lauke, nes „juk atostogos“. Jeigu vietiniai tuo metu slepiasi viduje, labai gali būti, kad jie žino, ką daro.
Penkta klaida – ignoruoti ankstyvus perkaitimo požymius. Galvos skausmas, svaigimas, pykinimas, neįprastas silpnumas, raumenų mėšlungis ar sutrikusi orientacija nėra smulkmenos. Jei žmogus labai karštas, pasimetęs, nustoja prakaituoti arba jo būklė greitai blogėja, reikia skubios medicininės pagalbos.
Kaip keliauti, kai lauke daugiau nei 40 laipsnių?
Pirmiausia verta susitaikyti su mintimi, kad kelionės planas per karščio bangą negali būti toks pats kaip įprastą malonią vasaros dieną. Tai nereiškia, kad atostogos sugadintos. Tai reiškia, kad jas reikia perplanuoti protingiau.
Aktyviausius pasivaikščiojimus, ekskursijas ir lankytinas vietas geriausia kelti į rytą arba vakarą. Vidurdienį ir ankstyvą popietę verta rinktis muziejus su oro kondicionieriais, ilgesnius pietus pavėsyje, poilsį viešbutyje ar tiesiog ramų laiką be didelių ambicijų. Kartais geriausias kelionės sprendimas yra ne dar vienas objektas sąraše, o dvi valandos vėsiame kambaryje.
Kelionė su vaikais ar vyresniais žmonėmis reikalauja dar daugiau lankstumo. Vaikai ne visada laiku pasako, kad jiems bloga, o senjorai gali greičiau pavargti ar prarasti skysčius. Todėl reikia stebėti ne tik save, bet ir bendrakeleivius: ar jie geria, ar nėra neįprastai vangūs, ar neparaudo, ar nesiskundžia galvos skausmu.
Gera kelionė nėra lenktynės
Karščio bangos Europoje keičia pačią atostogų sampratą. Anksčiau sėkminga kelionė dažnai reiškė kuo daugiau pamatytų vietų. Dabar vis dažniau ji reiškia gebėjimą laiku sulėtinti tempą. Ne bėgti per miestą su žemėlapiu rankoje, o suprasti, kada kūnui reikia vandens, pavėsio ir pauzės.
Tai ypač svarbu Pietų Europoje, kur vasaros tampa vis intensyvesnės. Keliautojai turi mokytis iš vietinių: neplanuoti sunkiausių veiklų karščiausiu metu, gerbti siestos logiką, gerti vandenį dar prieš atsirandant troškuliui ir nevaidinti didvyrių prieš saulę. Saulė, deja, beveik visada laimi.
Kelionių draudimas gali padėti, jei užsienyje prireikia medicininės pagalbos, tačiau geriausia kelionė yra ta, kurioje tos pagalbos neprireikia. Todėl per karščius verta rinktis ne maksimalų tempą, o protingą ritmą. Kai kurios vietos tikrai gali palaukti iki vakaro. Sveikata – nelabai.
Nepraleiskite svarbiausių naujienų
Užsiprenumeruokite ir kiekvieną rytą gaukite svarbiausių dienos straipsnių santrauką.
