Karštis Europoje ne tik alina: medikai įspėja apie ligas, kurios plinta vis sparčiau

Kai kalbame apie karščio bangas Europoje, dažniausiai galvojame apie įkaitusius butus, pavojų senjorams, vandens trūkumą ar miškų gaisrus. Tačiau yra ir kita, mažiau matoma problema – infekcinės ligos. Kuo vasaros ilgesnės, šiltesnės ir drėgnesnės, tuo palankesnės sąlygos daugintis bakterijoms, uodams, erkėms ir kitiems ligų platintojams.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras įspėja, kad pavojų kelia ne tik viena ar kelios labai karštos dienos. Dar svarbiau – ilgai išsilaikanti aukšta temperatūra. Kai karštis užsitęsia, pasikeičia maisto saugumas, vandens telkinių sąlygos, uodų paplitimas ir erkių aktyvumas.

Tai jau ne vien Pietų Europos problema. Tokie pokyčiai vis labiau aktualūs ir šalims prie Baltijos jūros, todėl keliautojams, poilsiautojams ir šeimoms verta žinoti, į ką atkreipti dėmesį.

Maistas karštyje gali tapti pavojingas greičiau, nei atrodo

Viena dažniausių vasaros problemų – maistu plintančios infekcijos. Per karščius bakterijos maiste dauginasi daug greičiau. Pavojingiausia tai, kad maistas nebūtinai turi atrodyti sugedęs. Jo kvapas, spalva ar skonis gali būti beveik nepasikeitę, bet jis jau gali kelti riziką.

Tai ypač svarbu išvykose, pajūryje, sodybose, kelionėse automobiliu ar lauko šventėse. Sumuštiniai, mėsa, pieno produktai, salotos su majonezu, žuvis, desertai su kremu ar kiti greitai gendantys produktai šiltame automobilyje gali tapti nesaugūs kur kas greičiau, nei daugelis įsivaizduoja.

Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia, kad karštas ir drėgnas oras sudaro labai palankias sąlygas mikroorganizmams daugintis. Todėl vien taisykle „atrodo normaliai, vadinasi, tinka valgyti“ vasarą pasikliauti pavojinga.

Paprasti dalykai čia labai svarbūs: vaisius ir daržoves reikia kruopščiai nuplauti, žalią mėsą laikyti atskirai nuo jau paruošto maisto, patiekalus gerai termiškai apdoroti, o greitai gendančius produktus laikyti šaldytuve ar šaltkrepšyje. Jei maistas ilgai stovėjo saulėje ar šiltame automobilyje, geriau nerizikuoti.

Uodai Europoje platina ligas, kurios anksčiau atrodė tolimos

ECDC atkreipia dėmesį ir į uodų platinamas ligas. Ilgesnės šiltos ir drėgnos vasaros leidžia invazinėms uodų rūšims išplisti į regionus, kuriuose anksčiau jos buvo retos arba jų visai nebuvo. Tai reiškia, kad kai kurios ligos, kurios ilgą laiką atrodė labiau būdingos tolimoms šalims, Europoje tampa vis aktualesnės.

Tarp dažniausiai minimų grėsmių – dengė karštligė, čikungunijos karštligė ir Vakarų Nilo karštligė. Pastaroji Europoje dažniausiai pasireiškia nuo vėlyvo pavasario iki rudens, o pikas paprastai būna liepos–rugsėjo mėnesiais.

Šiais metais Vakarų Nilo viruso atvejų jau užregistruota Graikijoje, Italijoje, Šiaurės Makedonijoje, Rumunijoje ir Ispanijoje. Tai svarbu keliautojams, nes vasarą daugelis vyksta būtent į Pietų Europą, kur uodų aktyvumas ir temperatūra gali būti didesni.

Apsisaugoti padeda paprastos, bet dažnai pamirštamos priemonės: naudoti repelentus, dėvėti ilgesnius drabužius vakare ir ryte, kai uodai aktyvesni, įsirengti langų tinklelius, naudoti tinklelius nuo uodų ar oro kondicionierius. Taip pat svarbu neleisti prie namų kauptis stovinčiam vandeniui – kibiruose, vazonų lėkštelėse, statinėse ar kituose induose. Būtent tokiose vietose uodai gali veistis.

Erkės išlieka pavojingos ne tik miške

Vasarą daug žmonių daugiau laiko leidžia gamtoje – parkuose, miškuose, pievose, prie ežerų ar sodybose. Kartu didėja ir erkių įkandimų rizika. Erkės pačios ligų nesukelia, tačiau užsikrėtusios gali perduoti virusus ir bakterijas.

Didžiausi pavojai – erkinis encefalitas ir Laimo liga. Abi ligos gali sukelti rimtų sveikatos problemų, o kai kuriais atvejais pasekmės gali būti ilgalaikės. Europoje kasmet užregistruojama vidutiniškai apie 3000 erkinio encefalito atvejų.

ECDC pabrėžia, kad vakcinacija yra viena veiksmingiausių apsaugos priemonių nuo erkinio encefalito. Nuo Laimo ligos vakcinos įprastai nėra, todėl svarbiausia – saugotis įkandimų ir kuo greičiau pastebėti įsisiurbusią erkę.

Einant į gamtą verta rinktis ilgas kelnes, ilgarankovius drabužius, kepurę, šviesesnius rūbus, ant kurių erkę lengviau pastebėti. Grįžus iš miško, parko ar aukštesnės žolės, būtina apžiūrėti kūną – ypač pažastis, kirkšnis, kelių linkius, kaklą, plaukų liniją ir vietas už ausų.

Jei erkė įsisiurbė, ją reikia pašalinti kuo greičiau. Vėliau svarbu stebėti savijautą ir odą. Jei atsiranda plintanti raudona dėmė, karščiavimas, silpnumas, galvos skausmas ar kiti neįprasti simptomai, reikia kreiptis į medikus.

Baltijos jūroje karštomis vasaromis didėja ir Vibrio bakterijų rizika

Dar viena grėsmė, apie kurią pastaraisiais metais kalbama vis dažniau, yra Vibrio bakterijos. Jos gyvena šiltame, vidutiniškai sūriame vandenyje. Būtent tokios sąlygos gali susidaryti Baltijos jūroje, ypač vasarą, kai vanduo ilgiau išlieka šiltas.

Žmonės gali užsikrėsti maudydamiesi užterštame vandenyje arba valgydami užterštas jūros gėrybes. Europoje tokios infekcijos vis dar gana retos, tačiau Baltijos jūros pakrantės šalyse jų skaičius pastaraisiais metais didėja, ypač užsitęsus karščiams.

Didžiausia rizika kyla tiems, kurie maudosi turėdami atvirų žaizdų, įbrėžimų, neseniai darytų tatuiruočių ar auskarų vėrimo vietų. Tokiais atvejais bakterijos gali lengviau patekti į organizmą per pažeistą odą.

Todėl per karščius, ypač kai vanduo labai šiltas, verta elgtis atsargiau. Jei ant odos yra žaizdų ar įbrėžimų, geriau vengti maudynių jūroje. Jūros gėrybes būtina gerai termiškai apdoroti. Jei po maudynių žaizda parausta, tinsta, skauda, atsiranda karščiavimas ar bendra savijauta blogėja, nereikėtų laukti.

Karštis keičia tai, kaip turime saugotis

Anksčiau daugelis šių ligų atrodė kaip sezoninės ar kelionių temos. Erkės – miško problema, uodai – nemalonumas prie ežero, maisto infekcijos – neatsargios iškylos pasekmė. Tačiau karštesnės ir ilgesnės vasaros viską sujungia į vieną platesnį vaizdą.

Kai temperatūra ilgiau išlieka aukšta, maistas genda greičiau, vandens telkiniai labiau įšyla, uodai aktyviau dauginasi, o erkių sezonas tampa ilgesnis. Tai reiškia, kad žmonėms reikia ne panikuoti, o keisti kasdienius įpročius.

Kelionėje verta turėti repelentą. Iškyloje – šaltkrepšį. Prie jūros – įvertinti, ar ant odos nėra žaizdų. Grįžus iš gamtos – apžiūrėti kūną. O maistą karštą dieną reikia laikyti ne „kaip visada“, o taip, kad jis tikrai išliktų saugus.

Ką verta prisiminti šią vasarą

Karštis pats savaime jau gali būti pavojingas, ypač vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims. Tačiau jis taip pat sukuria sąlygas infekcijoms plisti. Todėl vasarą sveikata priklauso ne tik nuo to, ar geriame pakankamai vandens ir vengiame saulės vidurdienį.

Svarbu ir tai, kaip laikome maistą, ar saugomės uodų, ar esame pasiskiepiję nuo erkinio encefalito, ar po pasivaikščiojimo apžiūrime kūną, ar atsakingai elgiamės maudydamiesi šiltame vandenyje.

Europa šyla, o kartu keičiasi ir ligų žemėlapis. Tai nereiškia, kad kiekviena kelionė ar maudynės tampa pavojingos. Tačiau senas požiūris „čia tokių ligų nebūna“ vis dažniau nebetinka. Šią vasarą atsargumas nėra perdėta baimė – tai paprastas būdas grįžti namo su gerais prisiminimais, o ne su sveikatos problemomis.