Senos durys gadina visą kambarį? Vienas savaitgalis gali jas pakeisti neatpažįstamai

Kartais po remonto nutinka keistas dalykas: sienos naujos, grindys gražios, baldai suderinti, o senos vidaus durys staiga atrodo taip, lyg būtų atkeliavusios iš visai kito buto. Jos gali būti pageltusios, subraižytos, per tamsios arba tiesiog moraliai pavargusios. Ir pirmoji mintis dažnai būna brangi: reikia keisti.

Bet nebūtina skubėti pirkti naujų durų. Dažnu atveju užtenka dažų, kelių įrankių ir trupučio kantrybės. Perdažytos durys gali pakeisti visą kambario nuotaiką, o dar smagiau tai, kad tokį darbą gali atlikti net žmogus, kuris iki šiol dažė nebent vaikystėje per darbelių pamoką.

Svarbiausia – ne pulti iškart tepti dažų, o tinkamai pasiruošti. Būtent paruošimas dažniausiai nulemia, ar durys atrodys tvarkingai, ar po kelių savaičių dažai ims luptis, braižytis ir primins skubotą eksperimentą.

Kokius dažus rinktis, kad durys neatrodytų kaip mokyklos suolas?

Vidaus durys dažniausiai gaminamos iš medienos arba medienos plokščių, todėl joms tinka baldams skirti dažai. Nebūtina ieškoti labai specifinio produkto su užrašu „durims“. Kur kas svarbiau, kad dažai būtų tinkami baldų ar medinių paviršių dažymui, gerai dengtų ir būtų atsparūs kasdieniam naudojimui.

Vienas populiariausių pasirinkimų – akriliniai baldų dažai. Jie paprastai turi silpnesnį kvapą, greitai džiūsta, lengvai tepasi ir gerai laikosi ant tinkamai paruošto paviršiaus. Taip pat galima rinktis kreidinius dažus, ypač jeigu norisi matinio, švelnesnio, dekoratyvesnio efekto.

Jeigu durys nuolat liečiamos, daužomos, braižomos ar yra vaikų kambaryje, verta pagalvoti ir apie papildomą apsaugą – laką. Jis padeda paviršiui ilgiau išlikti tvarkingam, saugo nuo purvo, įbrėžimų ir smulkių pažeidimų.

Spalva: saugus baltas variantas ar drąsus akcentas?

Daug kas renkasi baltas duris, nes jos atrodo švariai, lengvai dera prie sienų, grindų ir baldų. Tai tikrai saugus sprendimas. Kitas populiarus variantas – durys, derančios prie grindų, grindjuosčių ar baldų. Tokiu būdu interjeras atrodo vientisas ir ramus.

Bet durys nebūtinai turi būti tik fonas. Jos gali tapti ir kambario akcentu. Įsivaizduokite švelniai geltonas duris pilkame kambaryje, sodriai žalias – prie neutralių sienų, kremines – jaukiame miegamajame arba tamsiai mėlynas – moderniame prieškambaryje. Kartais viena drąsesnė spalva padaro daugiau nei naujas baldas.

Kad spalva neatrodytų atsitiktinė, ją galima pakartoti kitur: pagalvėlėse, paveiksle, vazose, lentynoje ar perdažytoje senoje spintelėje. Tada durys neatrodys kaip netikėtas išsišokimas, o taps apgalvota interjero detale.

Beje, nepamirškite ir furnitūros. Senos rankenos kartais sugadina net gražiausiai perdažytas duris. Jas galima pakeisti naujomis arba atnaujinti specialiais metalui skirtais dažais.

Kokia spalva dažyti duris?

Paruošimas – nuobodi, bet svarbiausia dalis

Jeigu norite, kad dažai laikytųsi ilgai, durų paruošimo praleisti negalima. Taip, tai mažiau smagu nei pats dažymas, bet būtent čia sprendžiasi rezultatas.

Pirmiausia nuimkite rankenas, spyneles, vyrius ar kitą furnitūrą. Jei durų nenorite nukelti, bent jau gerai apsaugokite aplinkinius paviršius dažymo juosta ir plėvele. Tada duris kruopščiai nuplaukite – ant jų gali būti dulkių, riebalų, rankų žymių, valiklių likučių. Ant nešvaraus paviršiaus dažai tiesiog nesilaikys taip, kaip turėtų.

Įskilimus, įbrėžimus ar duobutes užtaisykite akriliniu glaistu. Jam išdžiūvus, paviršių nušlifuokite smulkiagrūdžiu švitriniu popieriumi. Šlifuoti reikia ne tam, kad „nudrožtumėte“ duris, o kad paviršius taptų lygus ir geriau sukibtų su gruntu bei dažais.

Po šlifavimo būtina pašalinti dulkes. Tinka sausa švari šluostė arba minkštas šepetėlis. Tada duris nugruntuokite ir palikite išdžiūti tiek, kiek nurodyta ant grunto pakuotės. Jeigu šį etapą praleisite, vėliau galite kaltinti ne dažus, o skubėjimą.

Kaip dažyti, kad neliktų dryžių ir teptuko žymių?

Kai durys paruoštos, galima pereiti prie maloniausios dalies. Dažus gerai išmaišykite pagal gamintojo instrukciją ir įpilkite šiek tiek į dažymo vonelę. Nepilkite per daug – geriau papildyti vėliau, nei dirbti su pridžiūvusiais dažais.

Sunkiai pasiekiamas vietas, kampus, įdubimus ir briaunas pirmiausia nudažykite teptuku. Didelius lygius plotus geriausia dažyti voleliu, judant tolygiai iš viršaus į apačią. Svarbu netepti per storo sluoksnio. Plonesni keli sluoksniai beveik visada atrodo gražiau nei vienas storas, kuris gali nubėgti, ilgai džiūti ir palikti nelygumų.

Kai pirmas sluoksnis visiškai išdžiūsta, galima tepti antrą. Dažniausiai pakanka dviejų ar trijų sluoksnių, priklausomai nuo spalvos, durų pagrindo ir dažų kokybės. Jei norite papildomos apsaugos, pabaigoje paviršių galima padengti laku.

O jeigu durys labai senos?

Su senomis durimis kartais tenka padirbėti daugiau. Jeigu senas dažų sluoksnis laikosi tvirtai, netrūkinėja ir nesilupa, jo visiškai šalinti nebūtina. Užtenka nuplauti, pašlifuoti, nugruntuoti ir dažyti.

Tačiau jeigu senas sluoksnis lupasi, yra nelygus, burbuliuoja arba ant durų priklijuota plėvelė ar tapetai, juos geriau pašalinti. Plėvelę ir senus dažus galima atsargiai pašildyti statybiniu fenu ir nuimti mentele, o tapetus – sudrėkinti vandeniu ir nugramdyti.

Durų perdažymas nėra stebuklas, bet rezultatas kartais atrodo būtent taip. Kambarys tampa švaresnis, modernesnis, vientisesnis, o senas daiktas gauna antrą gyvenimą. Ir maloniausia dalis ta, kad kaskart praeidami pro tas duris galėsite pagalvoti: šitaip atrodo mažas darbas, kuris pakeitė visą vaizdą.