Ji supylė actą į skalbyklę „dėl švaros“ – dabar meistras pasakė vieną žiaurų dalyką

Actas daugeliui atrodo kaip stebuklinga priemonė viskam: nukalkinti virdulį, išvalyti kriauklę, pašalinti kvapus, išplauti grindis. Todėl nenuostabu, kad kai kurie žmonės jo pila ir į skalbyklę. Vieni tikisi pašalinti nemalonų kvapą, kiti nori suminkštinti skalbinius, treti įsitikinę, kad actas „išvalys visą sistemą“.

Tačiau skalbyklių meistrai į tai žiūri gerokai atsargiau. Viena moteris pasakojo, kad į skalbyklę reguliariai pylė actą, nes buvo įsitikinusi, jog taip apsaugo ją nuo kalkių ir nemalonaus kvapo. Iš pradžių atrodė, kad viskas veikia: skalbiniai kvepėjo neutraliau, stalčiuke nesikaupė tiek apnašų, o būgnas atrodė švaresnis.

Problemos prasidėjo vėliau. Skalbyklė pradėjo leisti vandenį, skalbimo metu atsirado keistas garsas, o po kelių savaičių prietaisas sustojo viduryje programos. Iškviestas meistras, apžiūrėjęs gumines detales ir žarnas, pasakė tai, ko moteris tikrai nenorėjo išgirsti: norėdama „išvalyti“ skalbyklę, ji pati galėjo pagreitinti jos gedimą.

Kodėl actas skalbyklei gali pakenkti?

Problema nėra ta, kad actas vieną kartą akimirksniu sugadins skalbyklę. Vienkartinis nedidelis kiekis dažniausiai tragedijos nesukelia. Bėda prasideda tada, kai actas naudojamas dažnai, pilamas dideliais kiekiais arba tampa nuolatiniu skalbimo įpročiu.

Actas yra rūgštis. Ji gali padėti tirpdyti kai kurias apnašas, tačiau kartu ilgainiui veikia gumines ir plastikines skalbyklės dalis. Labiausiai nukenčia durelių tarpinė, žarnelės, sandarikliai ir kitos detalės, kurios turi išlikti elastingos. Kai guma pradeda kietėti, trūkinėti ar praranda sandarumą, atsiranda vandens pratekėjimas.

Būtent tada žmonės dažnai nustemba: juk skalbyklė buvo „prižiūrima“, o ne apleista. Tačiau ne kiekviena liaudiška priemonė tinka buitinei technikai. Tai, kas puikiai veikia stiklinei vazai ar čiaupui, nebūtinai tinka prietaisui, kuriame yra elektronikos, siurblių, žarnų, kaitinimo elementų ir jautrių tarpinių.

Kada actas tampa bloga idėja?

Didžiausia klaida — pilti actą į skalbyklę reguliariai, pavyzdžiui, kiekvieną savaitę ar net kiekvieno skalbimo metu. Dar blogiau, jei actas naudojamas vietoj skalbinių minkštiklio. Iš pradžių skalbiniai tikrai gali atrodyti minkštesni, o kvapai sumažėti, tačiau ilgainiui toks įprotis gali atsisukti prieš patį prietaisą.

Actas taip pat netinka, kai skalbyklė jau turi problemų: leidžia vandenį, skleidžia degėsių kvapą, blogai išleidžia vandenį ar skalbimo metu traška. Tokiais atvejais nereikia bandyti „praplauti sistemos“ actu. Gedimo tai neišspręs, o kartais gali tik pabloginti situaciją.

Dar viena klaida — maišyti actą su kitomis priemonėmis. Ypač pavojinga jį naudoti kartu su chloro turinčiais valikliais. Tokie eksperimentai gali būti kenksmingi sveikatai, todėl buityje geriau nesivadovauti principu „jei viena priemonė valo, dvi valys dar geriau“.

Skalbimo mašinos valymas - būtinas

Ką naudoti vietoj acto?

Jeigu norite išvalyti skalbyklę, saugiausia rinktis tam skirtą skalbyklių valiklį arba nukalkinimo priemonę. Ji sukurta taip, kad veiktų kalkes ir nešvarumus, bet būtų tinkama skalbyklės sistemai. Svarbu laikytis instrukcijos ir nepilti daugiau, nei nurodyta ant pakuotės.

Kartą per mėnesį verta paleisti tuščią skalbimo ciklą aukštesnėje temperatūroje. Tai ypač naudinga, jei dažnai skalbiate 30 ar 40 laipsnių temperatūroje. Žema temperatūra taupo energiją, bet joje lengviau kaupiasi skalbiklio likučiai, riebalai nuo audinių ir nemalonų kvapą sukeliančios apnašos.

Po skalbimo reikėtų palikti praviras dureles ir ištrauktą skalbiklio stalčiuką. Tai labai paprastas įprotis, bet jis padeda išvengti pelėsio ir užsistovėjusio kvapo. Taip pat verta reguliariai nuvalyti durelių gumą, ypač jos vidinę raukšlę, kur dažnai kaupiasi vanduo, pūkeliai, plaukai ir smulkios šiukšlės.

Keli įpročiai, kurie saugo skalbyklę

Skalbyklę labiausiai gadina ne vienas netinkamas valymas, o kasdieniai įpročiai. Per didelis skalbiklio kiekis yra viena dažniausių klaidų. Žmonės galvoja, kad daugiau priemonės reiškia švaresnius drabužius, tačiau iš tiesų jos likučiai kaupiasi skalbyklėje ir audiniuose. Dėl to gali atsirasti kvapas, apnašos ir prastesnis skalbimo rezultatas.

Taip pat nereikėtų nuolat perkrauti būgno. Kai skalbinių per daug, jie blogiau išsiplauna, skalbyklė sunkiau suka būgną, o variklis ir guoliai gauna didesnį krūvį. Geriau skalbti šiek tiek mažiau, bet leisti drabužiams laisvai judėti.

Svarbu nepamiršti ir filtro. Jei skalbyklė pradėjo blogiau išleisti vandenį, ilgiau skalbia arba po ciklo būgne lieka vandens, pirmiausia verta patikrinti filtrą. Jame dažnai randama monetų, sagų, plaukų gumelių, pūkų ir kitų smulkmenų, kurios ilgainiui gali sukelti rimtesnių bėdų.

Ką pasakytų meistras?

Meistro patarimas paprastas, bet ne visiems malonus: skalbyklė nėra stiklainis, kurį galima praplauti actu ir pamiršti. Tai buitinis prietaisas su dalimis, kurios jautriai reaguoja į netinkamas priemones. Todėl prieš pilant į ją „liaudišką“ mišinį verta paklausti savęs, ar sutaupytas euras tikrai vertas galimo remonto.

Actas buityje gali būti naudingas, bet skalbyklėje jis neturėtų tapti nuolatiniu pagalbininku. Jeigu norite, kad skalbyklė tarnautų ilgiau, geriau rinktis paprastesnius ir saugesnius įpročius: neperdozuoti skalbiklio, vėdinti būgną, valyti gumą, prižiūrėti filtrą ir kartais paleisti karštą tuščią ciklą su tam skirta priemone.

Kartais „senas geras patarimas“ iš interneto kainuoja brangiau nei meistro iškvietimas. O blogiausia, kad tai paaiškėja tik tada, kai po skalbykle jau stovi bala.